Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Apie kariuomenę

Lietuvos kariuomenė - valstybės ginkluotos gynybos institucija - krašto apsaugos sistemos pagrindinė dalis, sauganti valstybės suverenitetą, jos teritorijos ir oro erdvės neliečiamybę, ginklu ginanti valstybę nuo agresijos ar kitokio ginkluoto užpuolimo, vykdanti karines užduotis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus.

 

Pagrindiniai Lietuvos kariuomenės uždaviniai

1. Taikos metu:
   a. saugoti valstybės teritoriją (įskaitant oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimą, kontrolę ir gynybą) ir karines teritorijas, taip pat bendradarbiaujant su kitomis valstybės institucijomis stebėti ir kontroliuoti išskirtinę ekonominę zoną bei kontinentinį šelfą;
    b. palaikyti kovinę parengtį, rengtis tarptautinėms operacijoms ir dalyvauti jose;
    c. įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis organizuoti, koordinuoti žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbus, jiems vadovauti ir juos vykdyti, teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.


2. Ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu - savarankiškai ir kartu su sąjungininkių ginkluotosiomis pajėgomis ginklu ginti Lietuvos valstybę bei kitas valstybes sąjungininkes.

Lietuvos kariuomenės vizija - Lietuvos kariuomenė (LK) yra Lietuvos Respublikos gyventojų gerbiama, sąjungininkų vertinama, LK istorines tradicijas puoselėjanti, sukomplektuota iš parengto personalo, apginkluota modernia ginkluote ir įranga, gebanti veikti savarankiškai ir kartu su kitomis NATO šalių pajėgomis kariuomenė.

 

Lietuvos kariuomenės misija - saugoti ir ginti Lietuvos valstybę, jos teritorinį vientisumą ir šalies interesus, prisidėti prie regioninio ir tarptautinio saugumo bei stabilumo užtikrinimo.

 

Lietuvos kariuomenės vertybės yra siejamos su kario priesaikos laikymusi ir šios priesaikos turiniu. Lietuvos kariai skatinami gyventi šiomis vertybėmis:

1. Patriotizmas. Tik būnant savo šalies patriotais galima apsiginti nuo bet kokių grėsmių ir nepasiduoti kovoje, kad ir kiek aukų ji pareikalautų. Patriotizmas turi įvairių išraiškų, tačiau kariams dėl šio žodžio turinio neturėtų kilti jokių dviprasmybių, prireikus reikia tiesiog stoti ginti savo Tėvynės, savo valstybės, savo šeimos.
2. Ištikimybė. Kiekvienas karys privalo būti ištikimas demokratinei Lietuvos Respublikai. Ištikimybė yra abipusis vadų ir pavaldinių ryšys, įrodoma atsidavimu, pasiaukojimu, drąsa, profesionalumu, padorumu ir sąžiningumu.
3. Pasiaukojimas. Piliečiai, tapę kariais, apsisprendžia tarnauti Lietuvos respublikai, nesvarbu, kokie sunkumai ar pavojai kiltų. Šis pasirinkimas sukuria tam tikrų asmeninės laisvės apribojimų ir reikalauja pasiaukojimo. Karys privalo žinoti, kad kariuomenė turi veikti kaip vieninga komanda.
4. Sąžiningumas. Kariai puoselėja aukštus moralės standartus. Kario pareiga - sakyti tiesą, garbingai ir sąžiningai įvykdyti paskirtą uždavinį (užduotį), funkciją bei pasiekti nustatytą tikslą.
5. Drąsa - tai sugebėjimas nugalėti baimę ir daryti tai, ką reikia. Drąsa gali būti fizinė ir moralinė. Fizinė drąsa padeda įveikti galimo sužalojimo ar sunaikinimo baimę ir atlikti savo pareigas. Moralinė drąsa - tai sugebėjimas tvirtai laikytis vertybių, principų ir daryti tai, kas teisinga, net tada, kai tai yra nepopuliaru, kyla galimybė būti išjuoktam ar net kelia pavojų. Drąsa - tai fizinė ir moralinė stiprybė, nuo kurios priklauso kovos dvasia ir operacijos sėkmė.
6. Pagarba - tai tinkamas elgesys su vadais, pavaldiniais ir kolegomis. Tai garbingas elgesys su kiekvienu žmogumi, ypač su konfliktų aukomis, žuvusiaisiais, sužeistaisiais, belaisviais ir civiliais. Svarbu suvokti, kad žmogus yra pats brangiausias turtas ir kad kiekvienas yra įpareigotas su kitais elgtis oriai ir pagarbiai.
7. Garbė - tai kiekvieno kario charakterio ir elgesio norma. Garbė priklauso tiems, kurie gyvena laikydamiesi žodžio ir kurių veiksmai sutampa su deklaruojamomis idėjomis. Garbė yra ta jungtis, kuri jungia visas kariuomenės vertybes. Tik garbingai gyvenantis ir tarnaujantis karys rodo pavyzdį kiekvienam ir prisideda prie geros karinio vieneto vidinės aplinkos ir aukštos moralės. Garbė suteikia stiprybės ir noro gyventi pagal vertybes, ypač susidūrus su pavojais.
8. Principingumas - tai karinės drausmės, kariuomenės stiprybės ir moralės pagrindas. Principingumas kariuomenėje - tai nustatytų karybos ir kitų principų laikymasis. Principingas karys yra tas, kuris nuosekliai ir tvirtai laikosi principų, yra teisingas, nedaro nuolaidų dėl išskaičiavimų.

Lietuvos kariuomenės prioritetai

1. Pajėgumų plėtros:
    a. kovinio rengimo srityje ypatingas dėmesys bus skiriamas LK vienetų rengimui veikti savarankiškai ir kompleksiškai panaudoti ginkluotės sistemas (angl. Combined Arms), taip pat sąveikai tarp vienetų gerinti;
    b. gerinti karinių vienetų kovinę parengtį didinant juose personalo skaičių, taip pat įsigyjant ir įdiegiant būtiniausią ginkluotę bei įrangą;
    c. didinti Sausumos pajėgų kovinių vienetų, sudarančių LK Greitojo reagavimo pajėgas, ir vienetų pagal NATO pajėgumų siekių įsipareigojimus profesinės karo tarnybos karių skaičių;
    d. įsigyti ir įdiegti modernią techniką, ginkluotę, įrangą ir ekipuotę, pirmenybę teikiant svarbiausiems prioritetinių vienetų ir pajėgumų poreikiams, susijusiems su nustatytų užduočių įvykdymu. Išlaikyti turimą techniką, ginkluotę, įrangą ir ekipuotę;
    e. sukurti ir įgyvendinti kariuomenės personalo rezervo rengimo ir integravimo į LK struktūrą sistemą.

 

2. Bendradarbiavimo su sąjungininkais ir partneriais:
    a. skirti pajėgumų ir išteklių NATO Pasirengimo veiksmų plano (angl. Readiness Action Plan, RAP) priemonėms įgyvendinti ir vykdyti integruotą kovinį rengimą;
    b. didinti NATO kovinio rengimo pratybų Lietuvoje skaičių, pabrėžiant bendros sąveikos tobulinimo svarbą;
     c. dalyvauti tarptautinėse operacijose.

 

3. Bendradarbiavimo ir sąveikos su kitais ginkluotųjų pajėgų vienetais (VAD, VST ir VSAT):
     a. didinti sąveikumą ir operacinį integravimą;
     b. pasitelkti VAD, VST ir VSAT pagal jų tiesioginę paskirtį ir kompetenciją.

Lietuvos kariuomenės juridinis statusas
LK yra vientisa institucija, turinti viešojo juridinio asmens statusą. Kariuomenės, kaip viešojo juridinio asmens, teises ir pareigas įgyvendina kariuomenės vadas. Kariuomenės daliniai, junginiai ar kiti kariniai vienetai atskiro juridinio asmens statuso neturi. Kariuomenės daliniams, junginiams, tarnyboms ar kitokiems kariniams vienetams gali būti deleguojamos kariuomenės, kaip viešojo juridinio asmens, teisės ir pareigos, reikalingos jų kompetencijai priskirtai veiklai įgyvendinti. Realizuodami šias teises ir pareigas, kariuomenės daliniai, junginiai, tarnybos ar kitokie kariniai vienetai atstovauja kariuomenei ir veikia jos vardu.

 

 
 
 
 
 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2015-11-26
Sprendimas: Fresh Media