Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

15 metų galingiausiame pasaulio Aljanse: svarbiausi įvykiai, datos ir citatos

2019-03-29
image

2004 m. kovo 29 d. Lietuva įsitraukė į Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją (NATO). Tą dieną, kai mūsų šalyje buvo keliamos NATO vėliavos, jautėme pasididžiavimą, kad nusišypsojo laimė būti šio istorinio įvykio liudytojais, ir palengvėjimą, kad ištrūkę iš Rusijos įtakos sferos įveikėme daugybę įvairių trukdžių, siekdami užsitikrinti saugumą, džiaugėmės, kad įsigijome naujų ir patikimų draugų. Tačiau pradėkime nuo 2004-ųjų.

 

Šventės atspindžiai KARYJE

(2004 m. KARYS Nr.4, iš reportažo „Sveiki atvykę į NATO!“)

„Kovo 29 dieną įvyko didžiausia istorijoje NATO plėtra: į Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją įstojo septynios Vidurio ir Rytų Europos šalys: Lietuva, Latvija, Estija, Slovakija, Slovėnija, Bulgarija, Rumunija.

Istorinės iškilmės prasidėjo naujai įstojusių šalių premjerams susirinkus į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Baltuosius rūmus, kur turėjo būti deponuotos (pateiktos saugoti) stojimo į Aljansą sutartys. Visos šalys naujomis NATO narėmis tapo maždaug 21 val., kai premjerai ratifikacinius raštus įteikė JAV valstybės sekretoriui Colinui Powellui <..>

Stebėti iškilmingos ceremonijos į Baltųjų rūmų pietinę pievelę buvo susirinkę politikų, kariškių ir svečių iš JAV ir naujųjų Aljanso šalių, tarp jų nemažai ir lietuvių bendruomenės JAV atstovų, sukėlusių dideles ovacijas, kai Lietuvos premjeras Algirdas Brazauskas įteikė Lietuvos stojimo į NATO sutartį.

Kiek vėliau naujas Aljanso nares pasveikino ir JAV prezidentas George’as W. Bushas. Savo kalboje jis pabrėžė, kad svarbiausia NATO užduotis išlieka kova su terorizmu, kuris tapo didžiausia demokratinio pasaulio grėsme. Prezidentas įvertino ir naujųjų NATO šalių indėlį į Aljanso veiklą, nes jų kariuomenės padeda palaikyti saugumą Irake ir Afganistane. Be to, G. W. Bushas pridūrė, kad naujos narės įlies naujų jėgų stiprinant taiką pasaulyje, nes jos dar neužmiršusios, ką reiškia patirti priespaudą. Prisiminęs siekiančias narystės Albaniją, Kroatiją ir Makedoniją, G. W. Bushas patikino, kad Aljanso plėtra nesustos, kol visa Europa bus vieninga, taiki ir laisva <...>

Šis istorinis įvykis buvo atšvęstas ir šiapus Atlanto.

Lietuviai minėjo istorinius įvykius

Kai Vašingtone buvo deponuojamos sutartys, Lietuva taip pat šventė. Prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) buvo surengtas koncertas. Aikštė priešais ministeriją jau valandą prieš renginį buvo pilna vilniečių <...>

Bene daugiausia sostinės gyventojų ir svečių dėmesio sulaukė karinė ginkluotė, konkrečiau – šarvuočiai, vaikai ant jų karstėsi per visą renginį. Šventiškai nusiteikusioje minioje buvo gausu įvairaus amžiaus žmonių – tiek jaunimo, tiek pagyvenusių, dauguma jų rankose laikė Lietuvos ir NATO simbolika papuoštas vėliavėles ir džiaugėsi, kad dalyvauja istoriniame įvykyje. Šventiniame renginyje dalyvavo ir susirinkusiuosius sveikino aukšti pareigūnai – krašto apsaugos viceministras Jonas Gečas, buvęs kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Andriškevičius.

Koncertas prasidėjo iškilmingomis senovinės patrankos salvėmis, skirtomis Lietuvos kariuomenei ir NATO. Po sutarties deponavimo prie Krašto apsaugos ministerijos buvo iškeltos Lietuvos ir NATO vėliavos <...>

Likus kelioms valandoms iki Lietuvos priėmimo į NATO, Šiauliuose, Zoknių oro uoste, nusileido Belgijos karališkųjų oro pajėgų naikintuvai F-16, pasiruošę nuo pat pirmųjų akimirkų saugoti naujųjų NATO narių – Baltijos valstybių – oro erdvę <...>

Taigi sveikinimo žodžiai ir šampanas liejosi abiejose Atlanto pusėse, o balandžio antrąją iškilmės persikėlė į Europą.

 

Vėliavos ir šakotis Briuselyje

Balandžio 2 d. Briuselyje, prie NATO būstinės, buvo iškeltos naujųjų NATO narių vėliavos <...> Šiose iškil­mėse Lietuva ir kitos prisijungusios šalys dalyvavo kaip visateisės Aljanso narės. Šalims iškilmingose ceremonijose atstovavo užsienio reikalų ministrai. Stebint iškilmingą vėliavų iškėlimą, iki ašarų graudinosi turbūt ne vien Bulgarijos užsienio reikalų ministras, bet ir Lietuvos žmonės, ilgai laukę šios akimirkos.

NATO Generalinis Sekretorius Japas de Hopas Scheferis pažymėjo, kad ši Aljanso plėtra pademonstravo, jog Europoje geografija nelemia likimo <...>

Beje, šią iškilmingą dieną lietuviai nepamiršo pagerbti ir Belgijos kariškių. Išreikšdami padėką už šios šalies atsiųstus naikintuvus, skirtus ginti Baltijos šalių oro erdvę, į Belgijos misiją prie NATO Lietuvos kariškai nunešė ir įteikė didžiulį, apie 5 kilogramus sveriantį šakotį. Kaip buvo matyti iš Lietuvos televizijos parengto reportažo, belgų pulkininkas gerokai nustebo... Supakuotą kepinį puošė žaislinis plastikinis naikintuvas.

 

Karinės technikos paradas

Vilniečiai, miesto svečiai ir tiesioginių Lietuvos televizijos transliacijų žiūrovai galėjo ne tik matyti iškilmingą Lietuvos ir NATO vėliavų iškėlimo ceremoniją Nepriklausomybės aikštėje, bet ir karių, karinės technikos paradą. Šia iškilminga proga vėliavos buvo iškeltos ir kituose miestuose.

Pirmieji parade žygiavo maždaug 400 karių iš įvairių kariuomenės rūšių, rikiuotėje itin išsiskyrė dykumos uniformomis vilkintys Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono būrio kariai, nesenai grįžę iš misijos Irake. Karinės technikos paradą pradėjo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų lengvosios atakos lėktuvai L-39. Tiesa, buvo planuota, kad virš Vilniaus centro praskris ir NATO naikintuvai F-16, dislokuoti Zoknių oro uoste, bet tokio leidimo nedavė NATO Skrydžių valdymo centras.

Pirmieji į Gedimino prospektą išriedėjo Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono šarvuočiai. Paskui juos važiavo sunkvežimiai, vežantys sunkiuosius minosvaidžius, Artilerijos bataliono haubicas, Oro gynybos bataliono ugnies valdymo ir apžvalgos radarus. Paradą stebėjo gausybė žmonių, apgulę visą Gedimino prospektą <...>

Įstojimo į NATO iškilmės vyko ir kituose Lietuvos miestuose. Kariniai daliniai kvietė žmones į atvirų durų dienas, kurių metu visuomenės atstovai galėjo susipažinti su karine technika, paragauti kareiviškos košės, pabendrauti su kariais. Panevėžyje ant savivaldybės pastato buvo pritvirtinta didžiulė, tris pastato aukštus dengianti Lietuvos trispalvė, Kaune į gyvą NATO žvaigždę sustojo 64 Kauno įgulos kariai, vėliau nuaidėjo salvės už visas naujas NATO nares.“

 

Mintys, aplankiusios 10-mečio proga

(2014 m. KARYS Nr.3, straipsnis

„2 proc. šalies BVP, 5-asis straipsnis ir...“)

„<...> 2002 m. lapkričio 23 d., stovėdamas ant Vilniaus rotušės laiptų, tuometis JAV prezidentas George’as W. Bushas ištarė istorinius žodžius: „NATO šalys atvėrė duris į Aljansą Lietuvai ir dar šešioms kitoms Europos demokratijoms. Man didžiulė garbė pasidalyti šia žinia su jumis: mes kviečiame Lietuvą prisijungti prie mūsų, didžiojo Aljanso – NATO – gretų.“

Tada šie žodžiai įprasmino visą nuo pirmųjų pokario partizanų šūvių trukusią kovą dėl Lietuvos laisvės ir esminį šalies laisvės pagrindą – jos saugumą. XX a. tėkmėje patyrusi ne vieną okupaciją, kurių paskutinės dvi, bolševikinės, buvo itin žiaurios, Lietuva pagaliau gavo pačias tvirčiausias saugumo garantijas, kokios tik tada buvo įmanomos. Kartu buvo pasiektas ir vienas iš dviejų svarbiausių tuomet tik tryliktus atkurtos Nepriklausomybės metus skaičiuojančios jaunos valstybės užsienio politikos tikslas. Žinoma, oficialiai NATO nare Lietuva tapo po beveik pusantrų metų – 2004 m. kovo 29 d., tačiau, sutikime, JAV lėktuvo US Air Force No. 1 nusileidimas Vilniuje 2002 m. lapkričio pabaigoje ir G. W. Busho ištarti žodžiai buvo ne menkesnė šventė, nei pirmųjų NATO naikintuvų pasirodymas Zokniuose.

Iškart po oficialaus įstojimo į Aljansą Lietuvoje įsivyravusią tam tikrą visuomeninę ir politinę euforiją greitai pakeitė konkretūs mūsų karių darbai NATO institucijose, o dalyvavimo įvairiose tarptautinėse misijose patirties Lietuvos kariai buvo įgiję gerokai anksčiau <...> Vis dėlto, kalbant apie Lietuvos indėlį į NATO pajėgumus ir Aljanso misijas, pagrindinis akcentas, be abejo, yra Afganistanas <...>

Reikia pripažinti, kad įvykiai Maidane ir vėliau Krymo aneksija sukrėtė visą blaiviai mąstantį pasaulį. Sukrėtė jie ir NATO. Iki tol ji gana ramiai žvelgė į vis garsėjančią bei įžūlėjančią rusišką retoriką, skelbiančią, kad pagrindinis šalies priešas yra būtent Aljansas. Akivaizdu, kad šaltojo karo šaltukas iš Rytų ėmė dvelkti jau senokai. Pabandžius šį laiką įvardyti tiksliai, ko gero, reikėtų grįžti prie kelių gyvenamųjų namų sprogimo Rusijoje ir antrojo Čečėnijos karo pradžios. Na, o toliau nuosekliai žvelgdami į kiekvieną politinį ar ginkluotąjį konfliktą Kremliaus valdose arba jo įsivaizduojamoje įtakos zonoje, akivaizdžiai matysime ir minėtos retorikos decibelų kilimą – šiandien jo bene pats apogėjus <...>

Žinoma, padėtis Ukrainoje ir informacinės bei su realiu veiksmu susijusios Rusijos provokacijos jau sutelkė ir, tikėtina, artimoje ateityje dar labiau sutelks Aljansą, kaip kolektyvinės gynybos ir kolektyvinio atgrasymo organizaciją. Į Zoknius atskridę papildomi 6 JAV naikintuvai, ko anksčiau niekada nebuvo, yra tiesioginis to įrodymas. Tačiau kolektyvinė gynyba visų pirma yra kiekvieno šios sistemos vieneto gynybos pajėgumų suma. Ir jei bent vienas vienetas kolegomis pasikliauja labiau, nei rūpinasi pats, sistema ima eižėti. Laikas tą suprasti ir mums.“

 

Lietuvai tapus NATO nare

(Svarbiausieji įvykiai)

 

2004 04 07 Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – oro erdvės stebėjimo sistema BALTNET (angl. Baltic Air Surveillance Network) oficialiai įsitraukė į NATO gynybos sistemą NATINEADS (angl. NATO Integrated Air Defence System).

2004 06 28–29 Stambule įvyko NATO viršūnių susitikimas, kuriame Lietuva pirmą kartą dalyvavo kaip visateisė NATO narė, sprendžiant Aljanso veiksmų Afganistane, pagalbos apmokant Irako pajėgas ir kitus svarbius klausimus.

2005 01 14 penkiolika karių iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono pradėjo budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose (angl. NATO Response Force, NRF). Vandenvalos įranga ir ją aptarnaujanti karių grupė – pirmasis Lietuvos indėlis į ketvirtąjį pusmetinį gyvavimo ciklą pradedančias NATO greitojo reagavimo pajėgas.

2005 01 26–02 01 NATO valstybėse vyko krizių valdymo pratybos CMX-2005

(angl. Crisis Management Exercise). Siekta patikrinti įvairių karinių ir civilinių institucijų gebėjimą veikti kartu, jų sąveiką kilus didelei krizei, pavyzdžiui, kariniam konfliktui, teroristiniam išpuoliui ar masinio naikinimo ginklo panaudojimo atveju. Pratybose pirmąkart kaip visateisė NATO narė dalyvavo ir Lietuva.

2005 04 20–21 Vilniuje vyko neformalus NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas. NATO pakvietė Ukrainą, be išankstinių nuostatų dėl tolesnių Aljanso sprendimų, pradėti intensyvesnį dialogą dėl šalies narystės siekių ir reikalingų reformų remiantis jau sukurtais pagrindais.

2005 06 03 į misiją Afganistane išlydėta pirmoji Lietuvos karių grupė. Ši misija Afganistane – vienas didžiausių tarptautinių Lietuvos projektų. 2005 m. liepą Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu įsteigta Lietuvos Respublikos specialioji misija Afganistane, kuri užtikrino Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG) civilinio elemento veiklą, prireikus vykdė diplomatinio atstovavimo funkciją. PAG sudarė karinę misiją vykdantis karinis vienetas, civilines bei politines funkcijas vykdanti Specialioji misija ir kitų šalių civilinis personalas.

2005 10 23–24 Vilniuje vyko neoficialios aukšto lygio NATO ir Ukrainos konsultacijos, kurių metu Aljanso narės dar kartą patvirtino visapusišką paramą Ukrainai įgyvendinant būtinas šios šalies saugumo sektoriaus reformas siekiant narystės NATO.

2005 10 29 Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės kariniame aerodrome Šiauliuose vyko rekonstruoto atsarginio kilimo ir tūpimo tako atidarymo ceremonija.

2005 11 10 į nuo žemės drebėjimo nukentėjusį Pakistaną išvyko Lietuvos kariuomenės vandens valymo vienetas – 10 karių specialistų. Ten jie nusigabeno vandens valymo įrenginį, generatorių ir 5 transporto priemones. Lietuvos kariai dalyvavo NATO greitojo reagavimo pajėgų humanitarinės pagalbos Pakistanui misijoje. Šiaurės Atlanto Taryba priėmė sprendimą suteikti pagalbą Pakistanui ir pirmą kartą Aljanso istorijoje aktyvino NATO greitojo reagavimo pajėgas.

2005 11 28–29 NATO vadovų susitikime Rygoje į Aljanso darbotvarkę įtrauktas energetinio saugumo klausimas, prie Partnerystės taikos labui programos ir Euroatlantinės partnerystės tarybos pakviestos prisijungti Vakarų Balkanų šalys (Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija). Nutarta išplėsti NATO partnerystes ir suteikti joms daugiau lankstumo.

2005 12 06–08 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione ir Gaižiūnų poligone vyko Sausumos pajėgų vieneto, priskirto NATO, pasirengimo lygio nustatymo pratybų antroji fazė. Vykdant savo įsipareigojimus ir įgyvendinant pajėgų tikslus, kaip planuota, iki 2006 m. parengta bataliono dydžio kovinė grupė, pajėgi šešis mėnesius vykdyti plataus spektro NATO operacijas už Lietuvos ribų. Kovinę grupę sudarė apie 1 000 karių. Ji gavo parengtį patvirtinantį sertifikatą.

2006 06 26–07 16 Belgijoje vyko Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų minų paieškos ir jų kenksmingumo šalinimo laivo M51 „Kuršis“ pasirengimo dalyvauti NATO junginiuose patikrinimas. Buvo patvirtinta, kad M51 „Kuršis“ ir jo įgula atitinka visus NATO priskirtiems pajėgumams keliamus reikalavimus ir yra pasirengęs dalyvauti Nuolatinės parengties priešmininių laivų junginio (angl. Standing NATO Responce Forces Mine Counter Measures Group, SNMCMG) veikloje.

2006 08 29–30 Baltijos šalių gynybos ministrai nutarė kartu siekti NATO oro erdvės patruliavimo misijos pratęsimo iki 2018 metų. Iki 2011 m. šalys nusprendė išanalizuoti galimybes ir rasti priimtinus sprendimus Baltijos valstybių oro erdvės apsaugai po 2018 metų. Taip pat sutarta Šiaulių bazę laikyti pagrindine oro erdvės patruliavimo operacijos baze, kol bus tinkamai paruoštos bazės Emaryje (Estija) ir Lielvarde (Latvija). Vėliau šiai operacijai galės būti naudojamos visos trys oro bazės.

2006 08 31 Danijos mieste Hadersleve pasirašytas Tarpusavio supratimo memorandumas dėl Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados (MPB) „Geležinis Vilkas“ priskyrimo Danijos divizijai – šitaip sudarytos sąlygos abiejų šalių karininkams bendrai dirbti tarptautiniuose štabuose, rengti bendrus mokymus ir tobulinti gebėjimą kartu veikti tarptautinėse operacijose.

2006 09 07 Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre Nemenčinėje pradėjo veikti kompiuterinės konfliktų ir taktinių situacijų simuliacijos sistema JCATS (angl. Joint Conflict and Tactical Simulation System). Ši sistema įdiegta Lietuvos kariuomenėje JAV užsienio ginkluotųjų pajėgų finansavimo programos lėšomis padedant JAV vyriausybei.

2006 10 26 Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje vyko iškilminga Šiaulių karinio aerodromo atidarymo ceremonija. Rekonstruoto pagrindinio kilimo ir tūpimo tako ilgis – 3 500 m, skaičiuojamasis plotis – 45 metrai. Remonto darbai buvo pradėti 2006 m. balandžio 4 d., baigti – rugsėjo 30 dieną. Šiaulių karinis aerodromas 2004 m. buvo pasirinktas kaip tinkamiausias trijų Baltijos valstybių oro policijos misijai vykdyti.

Nuo 2007 01 08 Karmėlavoje įsikūręs Regioninis oro erdvės kontrolės ir stebėjimo centras tapo vienu iš NATO vadovavimo ir pranešimų centrų, kuris turi visus įgaliojimus valdyti Baltijos šalių oro erdvę patruliuojančius naikintuvus. Naikintuvai valdomi įrangos, kurią Baltijos šalys 2004 m. gruodį įsigijo iš Norvegijos. Centre tarnauja Baltijos valstybių ir kitų NATO sąjungininkų kariškiai.

2007 08 01 Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų junginio (SOJ) eskadrono „Aitvaras“ kariai pradėjo NATO vadovaujamą Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. International Security Assistance Force, ISAF) misiją Afganistano pietuose. Lietuvos kariuomenės SOJ karius siųsti į misiją Pietų Afganistane politinė ir karinė vadovybė nusprendė vasario mėnesį.

2007 08 29 Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų minų paieškos ir jų kenksmingumo šalinimo laivas „Sūduvis“ oficialiai priimtas į NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-osios grupės junginį (angl. Standing NATO Mine Countermeasures Group 1, SNMCMG1).

2008 02 07–08 Vilniuje įvyko NATO gynybos ministrų susitikimas, kuriame dalyvavo atstovai iš daugiau nei 40 valstybių. Svarstyta NATO transformacijos ir plėtros, pajėgų telkimo operacijoms Afganistane klausimai, santykiai su Rusija.

2008 04 02–04 Bukarešte (Rumunija) vyko NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas, prie Aljanso prisijungti buvo pakviestos Kroatija ir Albanija. Pasiūlyta Bosnijai ir Hercegovinai, taip pat Juodkalnijai pradėti bendradarbiauti pagal Intensyvaus dialogo iniciatyvą. Bukarešto deklaracijoje paskelbta, kad Gruzija ir Ukraina ateityje taps NATO narėmis. Bukarešto susitikimo deklaracijoje pabrėžta, kad NATO išlieka pagrindiniu transatlantinio saugumo forumu, taip pat nesikeičia Aljanso pagrindinė funkcija – kolektyvinė gynyba.

2008 05 14 Briuselyje NATO šalių kariuomenių vadų susitikime dalyvavęs Lietuvos kariuomenės vadas kartu su šešių NATO šalių (Estijos, Italijos, Ispanijos, Latvijos, Vokietijos ir Slovakijos) atstovais pasirašė tarpusavio supratimo memorandumus, numatančius Estijoje steigti bendros kibernetinės gynybos tobulinimo centrą.

Nuo 2008 09 01 Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas perėmė vadovavimą Lietuvos tarptautinėms operacijoms. Pagrindinė funkcija, kurią, atsižvelgdamas į NATO šalių patirtį, štabas perėmė iš Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšių – planuoti, valdyti ir palaikyti tarptautines operacijas.

2008 09 24 įsigaliojo NATO šalių ir partnerių supratimo memorandumas dėl strateginių pervežimų oru (angl. Strategic Airlift) programos įgyvendinimo. Prie programos prisijungė 12 NATO ir dvi Partnerystės taikos labui programoje dalyvaujančios šalys, tarp jų – Lietuva, Lenkija, Estija, Latvija, Nyderlandai, Suomija, Švedija, Norvegija ir kt. Strateginių pervežimų programa inicijuota siekiant spręsti strateginio (ilgojo nuotolio) pervežimo oru NATO pajėgumų trūkumą naudojant strateginės paskirties transporto lėktuvus C-17. Šios paskirties orlaiviai leidžia be nutūpimų dideliais atstumais dislokuoti karius, gabenti sunkius ir didelio gabarito krovinius, karinę įrangą, techniką, amuniciją, vykdyti logistinio aprūpinimo užduotis, be to, šie orlaiviai yra ypač svarbūs tarptautinėse operacijose.

2009 04 03–04 Strasbūre ir Kelyje vykusiame NATO vadovų susitikime Albanija ir Kroatija tapo Aljanso narėmis. Nutarta, kad Makedonija prie Aljanso galės prisijungti, kai su Graikija išspręs šalies pavadinimo klausimą. NATO šalys taip pat nusprendė pradėti rengti naują strateginę koncepciją.

2009 11 19 Čikagoje vykusiame NATO vadovų susitikime buvo aptarta situacija Artimuosiuose Rytuose, Afganistane, kalbėta apie pasaulinės finansinės krizės pasekmes Aljansui. Susitikimo rezultatai buvo svarbūs Lietuvai – vienas svarbiausių sprendimų buvo NATO oro policijos misijos įtvirtinimas ir pratęsimas neribotam laikui. Sąjungininkai priimtuose dokumentuose misiją apibūdino kaip NATO solidarumo pavyzdį ir įsipareigojo toliau rūpintis Baltijos oro erdvės saugumu.

2011 01 14 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos patalpose Vilniuje atidarytas Energetinio saugumo centras.

2011 02 08 Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose  į tarptautinę misiją Afganistane išlydėta pirmoji Lietuvos vadovaujama tarptautinė Oro pajėgų mokymo grupė (OPMG). Pirmojoje grupėje - aštuoni Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės ir du Latvijos kariuomenės kariai, Afganistane prie jų prisijungė Belgijos ir Ukrainos atstovai.

2011 03 14 Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) vadui įteikta kovinė SOP vėliava.

2013 08 31 baigėsi aštuonerius metus trukusi, didžiausia ir pirma savarankiška Lietuvos karinė misija – vadovavimas Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei (PAG). NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) vadovaujamoje operacijoje dalyvavusių Lietuvos karių paskutinė grupė (apie 80 karių) ISAF lėktuvais atskrido į Kabulą, o iš ten sugrįžo į tėvynę. Nuo 2005 m. Lietuvos kariai užtikrino Goro provincijos saugumą ir teikė paramą vykdant bendradarbiavimo projektus. Per misijos laikotarpį PAG iš viso tarnavo per 2 500 mūsų šalies karių

2013 09 05 Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir šalyje viešėjęs NATO Generalinis Sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas Vilniuje oficialiai atidarė NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrą.

2014 09 04–05 Velse (Niuporte) vyko NATO vadovų susitikimas. Buvo aptartos grėsmės saugumui (Rusijos agresija prieš Ukrainą, susirėmimai Irake ir konfliktai Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje) ir koks turi būti NATO atsakas. Sąjungininkės sutarė siekti, kad per artimiausią dešimtmetį išlaidos gynybai pasiektų ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Pasmerkta neteisėta Rusijos karinė intervencija Ukrainoje ir pabrėžta parama Ukrainai. Sąjungininkės vieningai pažymėjo, kad kertinis NATO principas yra kolektyvinė gynyba.

2014 09 19 Varšuvoje pasirašyta LITPOLUKRBRIG steigimo sutartis. Šią rigadą sudaro tarptautinis štabas, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos skiriami batalionai ir specializuoti padaliniai. Bendru šalių sutarimu, brigados vadą pagal rotacijos tvarką skiria kiekviena valstybė. Lietuva į brigadą skiria Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono karius. Kariai dislokuoti savo šalyse, tačiau pajėgos sutelkiamos pratybų ir tarptautinių operacijų metu. Sprendimą dėl brigados panaudojimo tarptautinėse operacijose priima brigadoje dalyvaujančios šalys bendru sutarimu.

2015 01 01 Afganistane atnaujinta tarptautinė operacija „Tvirta parama“. Ši operacija – tai ISAF operacijos tęsinys, o pagrindinis tikslas – mokyti, patarti ir remti Afganistano nacionalinių saugumo pajėgų vadovybę, gynybos ir vidaus reikalų ministerijas. Iš viso Lietuvos kontingentą Afganistane sudaro 21 karys. Jie tarnauja operacijos „Tvirta parama“ vadavietėje Kabule ir Vakarų regiono mokymo ir konsultavimo vadavietėje Herate.

2015 09 03 NATO Generalinis Sekretorius Jensas Stoltenbergas kartu su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite Vilniuje iškilmingai atidarė NATO vadavietę – NATO pajėgų integravimo vienetą (angl. NATO Force Integration Unit, NFIU). Šešias tokias vadavietes steigti Aljanso valstybėse (Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje) nuspręsta per NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą Velse. NFIU aktyvinimas – viena pagrindinių NATO priemonių, reaguojant į naujus iššūkius saugumui, kylančius iš Rytų ir Pietų. Šių vadaviečių pagrindinė užduotis – prireikus užtikrinti NATO labai aukštos parengties jungtinių pajėgų (angl. Very High Readiness Joint Task Force, VJTF) ir papildomų greitojo reagavimo elementų dislokavimą regione. NFIU veikia kaip sąveikos tarp nacionalinių ir NATO pajėgų tarpininkas – prisideda prie gynybos planavimo, sąjungininkų mokymų ir pratybų, taip pat palaiko ryšį su NATO operacinėmis vadavietėmis.

2016 03 23–24 Lietuvoje lankėsi Šiaurės Atlanto Tarybos (angl. North Atlantic Council, NAC) – pagrindinio politinio NATO sprendžiamojo organo – nariai. Kovo 24 d. NAC posėdyje aptarta saugumo padėtis regione, taip pat įvyko susitikimas su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite. Tą pačią dieną tarybos nariai vyko į Mechanizuotosios pėstininkų brigados (MPB) „Geležinis Vilkas“ bazę ir poligoną, kur Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas gen. mjr. Almantas Leika ir JAV pajėgų Europoje vadas gen. ltn. Benas Hodgesas jiems pristatė NATO šalių gynybos ministrų sprendimo dėl išankstinio pajėgų dislokavimo įgyvendinimo Lietuvoje galimybes.

2016 07 08–09 Varšuvoje vykusio NATO vadovų susitikimo pagrindiniai klausimai buvo Aljanso gynybos ir atgrasymo stiprinimas ir stabilumo plėtra NATO kaimynystėje. Buvo paskelbta apie NATO parengties veiksmų plano, priimto 2014 m. Velse, įgyvendinimą. Patvirtintas sprendimas nuo 2017 m. Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį batalioną (angl. enhanced Forward Presence, eFP). Lietuvoje tokį batalioną formuoti apsiėmė Vokietija, Estijoje – Jungtinė Karalystė, Latvijoje – Kanada, Lenkijoje vadovaujantį vaidmenį (angl. framework nation) atlieka JAV. Aljanso narės sutarė, kad NATO įprastinis praktinis bendradarbiavimas su Rusija išlieka suspenduotas. Rusijos agresija prieš Ukrainą, rizikos ir incidentų mažinimas bei karinio skaidrumo didinimas išlieka šio politinio dialogo darbotvarkėje.

2016 12 09–20 KAM užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų labai palankiai vertina šalies narystę NATO ir stipriai remia sąjungininkų pajėgų dislokavimą šalyje. Tyrimo duomenimis, palankiai arba labai palankiai Lietuvos narystę NATO vertina 84 proc. mūsų šalies gyventojų. Palyginti su 2015 m., šis rodiklis išaugo 3 nuošimčiais. Nepalankiai šalies narystę NATO vertina tik 9 proc. respondentų (2015 m. taip vertino 10 proc.), apie 7 proc. neturėjo nuomonės (2015 m. – 9 proc.), tačiau jų dalis kasmet nuosekliai mažėja. Beveik tokia pati šalies gyventojų dalis (81 proc.) pritaria arba visiškai pritaria nuolatiniam NATO sąjungininkų buvimui Lietuvos teritorijoje, o 67 proc. apklaustųjų laikosi nuomonės, jog NATO priešakinių pajėgų batalionas padės atgrasyti priešiškai nusiteikusias valstybes.

2017 02 07 Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Lietuvoje dislokuotam NATO priešakinių pajėgų batalionui vadovaujančios Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen pasveikino į Lietuvą atvykusius šio dalinio karius. Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvauja pratybose su Lietuvos kariais, krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su mūsų šalies nacionalinėmis ir papildomai atvykusiomis sąjungininkų pajėgomis. Šis NATO priešakinių pajėgų batalionas integruotas į MPB „Geležinis Vilkas“ ir yra dislokuotas Rukloje (Jonavos r.).

2017 02 07 Lietuvos kariuomenės instruktorių grupė pradėjo tarnybą JAV vadovaujamos koalicijos operacijoje Irake „Įgimtas ryžtas“ (angl. Operation Inherent Resolve). Šešių Lietuvos kariuomenės instruktorių grupė priskirta Danijos karių kontingentui, kuriame taip pat tarnauja Latvijos ir Estijos karių. Lietuvos kariai kartu su sąjungininkais treniruoja Irako nacionalinių saugumo pajėgų karius, prisideda prie jų karinio rengimo ir mokymo, taip pat užtikrina saugumą mokymo vietoje.

2017 05 24–25 per Briuselyje vykusį NATO vadovų susitikimą pabrėžta transatlantinio ryšio ir sąjungininkų vienybės svarba, aptarti kovos su terorizmu ir solidaraus NATO naštos pasidalijimo klausimai. Stiprindamas kovą su terorizmu Aljansas prisijungė prie Globalios koalicijos kovai su „Islamo valstybe“, sudarytas kovos su terorizmu veiksmų planas. Sąjungininkai įsipareigojo parengti NATO naštos pasidalijimo planus, apimančius išlaidas gynybai, reikiamų pajėgumų vystymą ir indėlį į Aljanso misijas bei operacijas. Susitikime dalyvavo ir Juodkalnija (NATO nare ji tapo 2017 m. birželio 5 d.) – šitaip pabrėžta NATO atvirų durų politika. Renginys pirmą kartą vyko naujojoje NATO būstinėje.

2017 06 20 tarptautinių pratybų „Geležinis vilkas 2017“ svečių dieną karių vykdomą operaciją stebėjo NATO Generalinis Sekretorius Jensas Stoltenbergas. Tai buvo pirmasis jo vizitas Lietuvoje nuo tada, kai buvo priimtas sprendimas dislokuoti NATO priešakinių pajėgų batalionus Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Per pratybas „Geležinis vilkas 2017“ buvo vertinamas NATO priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje pasirengimas vykdyti įvairaus pobūdžio užduotis kartu su partneriais.

2017 11 30 Lietuvoje JAV specialiųjų operacijų pajėgų vadavietės Europoje vadas gen. mjr. Markas Schwartzas, susitikęs su Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Jonu Vytautu Žuku ir Lietuvos kariuomenės SOP vadovybe, pažymėjo, kad Lietuvos ir JAV specialiųjų operacijų pajėgos sklandžiai bendradarbiauja ir ši bendra veikla labai naudinga abiem pusėms.

2018 02 05 Rukloje iškilmingai paminėtos pirmosios tarptautinio NATO priešakinių pajėgų bataliono, skirto gynybai ir atgrasymui, dislokavimo Lietuvoje metinės. „NATO priešakinių pajėgų bataliono dislokavimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje neabejotinai yra Aljanso sėkmės istorija, rodanti, jog didėjant grėsmėms NATO yra pasirengusi atitinkamai reaguoti ir prireikus duoti atkirtį“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

2018 04 24 prie NATO vadovaujamos tarptautinės operacijos „Tvirta parama“ (angl. Resolute Support) Afganistane prisijungė iš Lietuvos kariuomenės SOP karių sudaryta specialiųjų operacijų patarėjų grupė (angl. Special Operations Task Group). Kartu su sąjungininkais ši grupė vykdys mokymo, konsultavimo ir paramos vietinėms Afganistano saugumo pajėgoms užduotis. Krašto apsaugos ministerija nusprendė padidinti savo karinį indėlį į šią NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane atsižvelgusi į NATO ir sąjungininkų prašymus.

2018 07 11–12 Briuselyje vykusiame NATO vadovų susitikime daug dėmesio skirta solidaraus Aljanso naštos pasidalijimo klausimams. Pabrėžta, kad visos 29 šalys narės didina išlaidas gynybai ir visos prisiėmė didesnius pajėgumų vystymo įsipareigojimus. Patvirtinta NATO Parengties iniciatyva, pagal kurią sąjungininkai iki 2020 m. turės paruošę 30 mechanizuotųjų batalionų, 30 lėktuvų eskadrilių ir 30 kovos laivų, pasirengusių veikti per 30 dienų. Makedonija pakviesta pradėti derybas dėl narystės NATO, kai tik įsigalios susitarimas su Graikija dėl šalies pavadinimo.

2018 09 14 Vokietijos kanclerė Angela Merkel, lydima Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, krašto apsaugos ministro Raimundas Karoblio ir kariuomenės vado gen. ltn. Jono Vytauto Žuko, aplankė Rukloje dislokuotus NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius Vokietijos karius. Lietuvai ir Baltijos šalims patiriant nuolatines Rusijos provokacijas, agresyvų elgesį ir keliamą grėsmę, įgyvendinant Varšuvoje sutartas atgrasymo priemones, Vokietija pirmoji prisiėmė atsakomybę tapti vadovaujančia šalimi formuojant NATO priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje.

2019 01 07 paskelbti 2018-ųjų pabaigoje atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai liudija, kad Lietuvos kariuomene pasitiki 71 proc. Lietuvos gyventojų. Palyginti su ankstesniais metais, pasitikėjimas kariuomene išaugo penkiais procentiniais punktais. Apie du trečdalius (64 proc.) tyrimo dalyvių išreiškė pritarimą, kad Lietuvos krašto apsaugos finansavimui būtų skiriama 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 41 proc. respondentų linkę pritarti, kad finansavimas krašto apsaugai iki 2030 m. turi pasiekti 2,5 proc. BVP, kaip tai numatyta 2018 m. rudenį pasirašytame Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų partijų susitarime dėl Lietuvos gynybos politikos gairių.

Parengė Kazys Jonušas, žurnalas „Karys“
Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodas secimg

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
 
Sprendimas: Fresh Media