Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Kariuomenės vienetai

Lietuvos kariuomenė, kaip ir bet kuri kita pasaulio kariuomenė, yra sudaryta iš įvairaus dydžio ir paskirties kariuomenės vienetų.

 

Lietuvos kariuomenę sudaro keturių rūšių pajėgos - Sausumos pajėgos, Oro pajėgos, Jūrų pajėgos, Specialiųjų operacijų pajėgos ir atskirieji vienetai (atskirieji batalionai, valdybos, junginiai, tarnybos, departamentai ir pan.). Be kovinių, administracinių vienetų, Lietuvos kariuomenėje reikšmingą vietą užima mokymo vienetai (Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykla, Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centras ir Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras), kuriuose rengiami kariai, įvairių sričių kariniai specialistai. Atskiras kariuomenės komponentas, be keturių rūšių pajėgų, atskirųjų vienetų ir mokymo vienetų, yra Logistikos valdyba, užtikrinanti kovinių vienetų aprūpinimą bei Mokymo ir doktrinų valdyba, įgyvendinanti karinio rengimo politiką.

 

Sausumos pajėgas sudaro Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas" (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, Logistikos batalionas), Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija" (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas, Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas), Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė). Savanorių pajėgos yra organizuotos teritoriniu-funkciniu principu. Jas sudaro šešios teritorinės rinktinės, o teritorines rinktines sudaro savanorių kuopos. Kuopos yra kiekviename didesniame mieste, jose pagal savo gyvenamąją vietą tarnauja aktyviojo rezervo kariai.


Oro pajėgas sudaro: Aviacijos bazė, kurioje dislokuoti Oro pajėgų lėktuvai, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba (atsakinga už Lietuvos Respublikos oro erdvės kontrolę), Oro gynybos batalionas (atsakingas už oro gynybą antžeminėmis priemonėmis) ir kiti pagalbiniai vienetai.

 

Karines jūrų pajėgas sudaro Karo laivų flotilė, kurioje yra šie funkciniu principu atskirti vienetai: Karinių laivų divizionas, Patrulinių laivų divizionas, Mininių laivų divizionas, Katerių grandis. Taip pat Karinėse jūrų pajėgose yra Jūrų ir pakrančių stebėjimo tarnyba, atsakinga už Lietuvos pakrančių stebėjimą ir kiti pagalbiniai vienetai.

 

Specialiųjų operacijų pajėgų branduolį sudaro Ypatingosios paskirties tarnyba, Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Kovinių narų tarnyba, o Karinių oro pajėgų Specialiųjų operacijų grandis pavaldi SOP operacijų valdymo lygmeniu.

 

 

Kariuomenės vadovybės aprūpinimo funkcijas atlieka Gedimino štabo batalionas, kuriam priskirta ir reprezentacines funkcijas atliekanti Garbės sargybos kuopa.

 

Taikos metu Lietuvos kariuomenėje nėra stambesnio kovinio vieneto už brigadą. Brigadą paprastai sudaro 4-6 batalionai (brigados gali būti įvairaus dydžio, priklausomai nuo šiam vienetui priskirtų funkcijų).  

Lietuvos kariuomenėje šiuo metu nėra divizijų ir armijų, kurios būna formuojamos iš brigadų, pulkų, atskirųjų batalionų ir kitų vienetų. Lietuvos kariuomenėje šie stambūs koviniai vienetai gali būti formuojami mobilizacijos atveju.

Batalionas yra didžiausias nuolatinis kovinis vienetas ir mažiausias vienetas, turintis savo štabą (štabus turi visi didesni vienetai: pulkai, brigados, rinktinės, divizijos ir pan.). Didesniuose štabuose paprastai būna personalo skyrius, žvalgybos skyrius, kovinio rengimo skyrius, aprūpinimo skyrius, operacijų planavimo skyrius ir ryšių skyrius.
Štabus turi visos pajėgų rūšys. 
Batalionas paprastai būna sudarytas iš 3-5 kuopų. Įprastas pėstininkų batalionas turi 2-3 pėstininkų kuopas, sunkiosios ginkluotės kuopą arba būrį ir aprūpinimo kuopą, kurioje yra žvalgų būrys, transporto būrys, ryšių būrys ir pan. Kuopą paprastai sudaro 2-4 būriai ir valdymo grupė. Būryje yra 3 skyriai ir valdymo grupė. Pėstininkų skyriuje būna apie 8-10 karių. Skyrius yra mažiausias kovinis vienetas, tačiau taktiniais sumetimais jis dalijamas į dvi grandis, kuriose paprastai būna po 4 karius. Pats mažiausias taktinis vienetas, kuris gali vykdyti kai kurias užduotis, yra karių pora (binomas).

Kariuomenės suskirstymas koviniais vienetais yra būtinas, kad būtų užtikrintas sistemingas ir efektyvus kariuomenės valdymas ir jai skirtų užduočių vykdymas.



 

 

 

 

 

PRINCIPINĖ KARIUOMENĖS STRUKTŪRA 2018 METAIS IR PLANUOJAMA 2023 M.

 

Principinė kariuomenės struktūra, ribiniai karių skaičiai, statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ribinis skaičius 2018 metais

1. Principinė kariuomenės struktūra, tai yra nuolatinių junginių, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų struktūra, 2018 metais:

1) sausumos pajėgos - Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas" (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, Logistikos batalionas), Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija" (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas, Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas), Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė);

2) karinės oro pajėgos - Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas;

3) karinės jūrų pajėgos - Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;

4) specialiųjų operacijų pajėgos - Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba;

5) Logistikos valdyba - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;

6) Mokymo ir doktrinų valdyba - Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;

7) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas;

8) Karo policija.

 

2. Bendras ribinis karių skaičius 2018 metais nustatomas nuo 18 890 iki 21 950. Iš šio skaičiaus:

1) ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius - nuo 9 700 iki 10 700, iš jų: generolų ir admirolų - iki 12, pulkininkų ir jūrų kapitonų - iki 42, pulkininkų leitenantų ir komandorų - iki 207, majorų ir komandorų leitenantų - iki 673;

2) ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius - nuo 4 800 iki 6 300;

3) ribinis kariūnų skaičius - nuo 200 iki 320;

4) ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius - nuo 4 190 iki 4 630 per metus, iš šio skaičiaus: atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą - nuo 3 800 iki 4 000, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose - nuo 390 iki 630.

3. Ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius - nuo 500 iki 2 000.

4. Ribinis statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2018 metais nustatomas nuo 260 iki 320.

5. Ribinis Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius 2018 metais nustatomas nuo 1 200 iki 1 380.

 

 

------------------------------------------------------------

Planuojama principinė kariuomenės struktūra, ribiniai karių skaičiai, statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ribinis skaičius 2023 metais

1. Planuojama principinė kariuomenės struktūra, tai yra nuolatinių junginių, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų struktūra, 2023 metais:

1) sausumos pajėgos - Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas" (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, Logistikos batalionas), Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija" (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas, Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas), Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė);

2) karinės oro pajėgos - Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas;

3) karinės jūrų pajėgos - Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;

4) specialiųjų operacijų pajėgos - Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba;

5) Logistikos valdyba - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;

6) Mokymo ir doktrinų valdyba - Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;

7) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas;

8) Karo policija.

 

2. Bendras ribinis karių skaičius 2023 metais nustatomas nuo 24 390 iki 26 250. Iš šio skaičiaus:

1) ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius - nuo 14 500 iki 15 000, iš jų: generolų ir admirolų - iki 14, pulkininkų ir jūrų kapitonų - iki 62, pulkininkų leitenantų ir komandorų - iki 245, majorų ir komandorų leitenantų - iki 850;

2) ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius - nuo 5 500 iki 6 300;

3) ribinis kariūnų skaičius - nuo 200 iki 320;

4) ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius - nuo 4 190 iki 4 630 per metus, iš šio skaičiaus: atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą - nuo 3 800 iki 4 000, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose - nuo 390 iki 630.

3. Ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius - nuo 2 000 iki 4 000.

4. Ribinis statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2023 metais nustatomas nuo 300 iki 360.

5. Ribinis Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius 2023 metais nustatomas nuo 1 200 iki 1 380.

 

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2018-06-11
Sprendimas: Fresh Media