Kariuomenės vienetai

Lietuvos kariuomenė, kaip ir bet kuri kita pasaulio kariuomenė, yra sudaryta iš įvairaus dydžio ir paskirties kariuomenės vienetų.

Lietuvos kariuomenę sudaro keturių rūšių pajėgos - Sausumos pajėgos, Oro pajėgos, Jūrų pajėgos, Specialiųjų operacijų pajėgos ir atskirieji vienetai (atskirieji batalionai, valdybos, junginiai, tarnybos, departamentai ir pan.). Be kovinių, administracinių vienetų, Lietuvos kariuomenėje reikšmingą vietą užima mokymo vienetai (Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas, Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykla, Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centras ir Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo rengimo centras), kuriuose rengiami kariai, įvairių sričių kariniai specialistai. Atskiras kariuomenės komponentas, be keturių rūšių pajėgų, atskirųjų vienetų ir mokymo vienetų, yra Logistikos valdyba, užtikrinanti kovinių vienetų aprūpinimą bei Mokymo ir doktrinų valdyba, įgyvendinanti karinio rengimo politiką.

Sausumos pajėgas sudaro Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas". Brigadą sudaro Vadovybė ir jos padaliniai, bei keturi batalionai: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio, kunigaikščio Vaidoto mechanizuotieji pėstininkų batalionai ir Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas. Sausumos pajėgų struktūrai taip pat priklauso Didžiosios kunigaikštienės Birutės, Karaliaus Mindaugo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotieji pėstininkų batalionai, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras ir Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Savanorių pajėgos yra organizuotos teritoriniu-funkciniu principu. Jas sudaro šešios teritorinės rinktinės, o teritorines rinktines sudaro savanorių kuopos. Kuopos yra kiekviename didesniame mieste, jose pagal savo gyvenamąją vietą tarnauja aktyviojo rezervo kariai.

Oro pajėgas sudaro: Aviacijos bazė, kurioje dislokuoti Oro pajėgų lėktuvai, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba (atsakinga už Lietuvos Respublikos oro erdvės kontrolę), Oro gynybos batalionas (atsakingas už oro gynybą antžeminėmis priemonėmis) ir kiti pagalbiniai vienetai.

Karines jūrų pajėgas sudaro Karo laivų flotilė, kurioje yra šie funkciniu principu atskirti vienetai: Karinių laivų divizionas, Patrulinių laivų divizionas, Mininių laivų divizionas, Katerių grandis. Taip pat Karinėse jūrų pajėgose yra Jūrų ir pakrančių stebėjimo tarnyba, atsakinga už Lietuvos pakrančių stebėjimą, ir kiti pagalbiniai vienetai.

Specialiųjų operacijų pajėgų branduolį sudaro Ypatingosios paskirties tarnyba, Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Kovinių narų tarnyba, o Karinių oro pajėgų Specialiųjų operacijų grandis pavaldi SOP operacijų valdymo lygmeniu.

Kariuomenės vadovybės aprūpinimo funkcijas atlieka Gedimino štabo batalionas, kuriam priskirta ir reprezentacines funkcijas atliekanti Garbės sargybos kuopa.

Taikos metu Lietuvos kariuomenėje nėra stambesnio kovinio vieneto už brigadą. Brigadą paprastai sudaro 4-6 batalionai (brigados gali būti įvairaus dydžio, priklausomai nuo šiam vienetui priskirtų funkcijų).  

Lietuvos kariuomenėje šiuo metu nėra divizijų ir armijų, kurios būna formuojamos iš brigadų, pulkų, atskirųjų batalionų ir kitų vienetų. Lietuvos kariuomenėje šie stambūs koviniai vienetai gali būti formuojami mobilizacijos atveju.

Batalionas yra didžiausias nuolatinis kovinis vienetas ir mažiausias vienetas, turintis savo štabą (štabus turi visi didesni vienetai: pulkai, brigados, rinktinės, divizijos ir pan.). Didesniuose štabuose paprastai būna personalo skyrius, žvalgybos skyrius, kovinio rengimo skyrius, aprūpinimo skyrius, operacijų planavimo skyrius ir ryšių skyrius.
Štabus turi visos pajėgų rūšys. Batalionas paprastai būna sudarytas iš 3-5 kuopų. Įprastas pėstininkų batalionas turi 2-3 pėstininkų kuopas, sunkiosios ginkluotės kuopą arba būrį ir aprūpinimo kuopą, kurioje yra žvalgų būrys, transporto būrys, ryšių būrys ir pan. Kuopą paprastai sudaro 2-4 būriai ir valdymo grupė. Būryje yra 3 skyriai ir valdymo grupė. Pėstininkų skyriuje būna apie 8-10 karių. Skyrius yra mažiausias kovinis vienetas, tačiau taktiniais sumetimais jis dalijamas į dvi grandis, kuriose paprastai būna po 4 karius. Pats mažiausias taktinis vienetas, kuris gali vykdyti kai kurias užduotis, yra karių pora (binomas).

Kariuomenės suskirstymas koviniais vienetais yra būtinas, kad būtų užtikrintas sistemingas ir efektyvus kariuomenės valdymas ir jai skirtų užduočių vykdymas.

PRINCIPINĖ KARIUOMENĖS STRUKTŪRA 2012 METAIS IR PLANUOJAMA 2017 M.

Principinė kariuomenės struktūra, tai yra nuolatinių junginių, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų struktūra, 2012 metais:

1) sausumos pajėgos - Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas" (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas), Karaliaus Mindaugo motorizuotasis pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotasis pėstininkų batalionas, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (šešios rinktinės);

2) karinės oro pajėgos - Aviacijos bazė, Oro gynybos batalionas, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba;

3) karinės jūrų pajėgos - Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;

4) specialiųjų operacijų pajėgos - Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba;

5) Logistikos valdyba - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;

6) Mokymo ir doktrinų valdyba - Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;

7) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas;

8) Karo policija.

Bendras ribinis karių skaičius 2012 metais nustatomas nuo 13 700 iki 16 425. Iš šio skaičiaus:

1) ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius - nuo 7 700 iki 8 400, iš jų: generolų ir admirolų - iki 9, pulkininkų ir jūrų kapitonų - iki 30, pulkininkų leitenantų ir komandorų - iki 127, majorų ir komandorų leitenantų - iki 375;

2) ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius - nuo 720 iki 1 080 per metus, iš šio skaičiaus: nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių - 0, dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose - nuo 700 iki 1 000, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose - nuo 20 iki 80;

3) ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius - nuo 4 800 iki 6 300;

4) ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius - nuo 300 iki 410;

5) ribinis kariūnų skaičius - nuo 180 iki 235.

Ribinis statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2012 metais nustatomas nuo 150 iki 180.

Principinė kariuomenės struktūra, tai yra nuolatinių junginių, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų struktūra, 2017 metais:

1) sausumos pajėgos - Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas" (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas), Karaliaus Mindaugo motorizuotasis pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotasis pėstininkų batalionas, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (šešios rinktinės);

2) karinės oro pajėgos - Aviacijos bazė, Oro gynybos batalionas, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba;

3) karinės jūrų pajėgos - Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;

4) specialiųjų operacijų pajėgos - Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba;

5) Logistikos valdyba - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;

6) Mokymo ir doktrinų valdyba - Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;

7) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas;

8) Karo policija.

Bendras ribinis karių skaičius 2017 metais nustatomas nuo 18 340 iki 19 720. Iš šio skaičiaus:

1) ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius - nuo 9 000 iki 9 500, iš jų: generolų ir admirolų - iki 9, pulkininkų ir jūrų kapitonų - iki 30, pulkininkų leitenantų ir komandorų - iki 117, majorų ir komandorų leitenantų - iki 349;

2) ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius - nuo 1 020 iki 1 280 per metus, iš šio skaičiaus: nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių - 0, dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose - nuo 1 000 iki 1 200, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose - nuo 20 iki 80;

3) ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius - nuo 7 500 iki 8 000;

4) ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius - nuo 590 iki 650;

5) ribinis kariūnų skaičius - nuo 230 iki 290.

Ribinis statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2017 metais nustatomas nuo 150 iki 180.