Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

2009 m. archyvas

 

Žalgirio mūšis Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje

 

2009 m. gegužės 20 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) sodelyje vėjeliui blaškant žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukuro amžinąją ugnį, kariliono laikrodžiui išmušus l1 valandą, prasidėjo edukacinis projektas „Pajusk Žalgirio mūšio dvasią". Mūšyje dalyvavo 150 Kauno „Vyturio" vidurinės mokyklos šeštų klasių mokinių. Kryžiuočių ir sąjungininkų kariuomenėms pasiruošus kautynėms, metraštininkas, VDKM LDK karybos istorijos skyriaus vedėjas Eduardas Brusokas, pacitavo Ordino istoriko Johano Foigto Žalgirio mūšio kroniką: „Lemiamam mūšiui su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir Lenkijos Karalyste kryžiuočiai sutelkė galingą kariuomenę. Kryžiuočių kariuomenėje galėjo būti nuo 15 iki 21 tūkstančio puikiai ginkluotų ir gerai karo meną išmanančių vyrų. Į Ordino žemes Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Lenkijos karalius Jogaila atsivedė nuo 21 iki 29 tūkstančių karių. Formaliai sąjungininkų kariuomenei vadovavo Jogaila, tačiau mūšio lauke Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos kariuomenę valdė Vytautas. Ankstyvą 1410 m. liepos 15 d. rytą abi kariuomenės susitiko tarp Tanenbergo ir Griunvaldo kaimų."
Būgnams paskelbus mūšio pradžią, VDKM sodelyje prasidėjo kautynės. Pirmoji atakavo lietuvių kariuomenė. Ji puolė Ordino maršalo Frydricho fon Valenrodo kryžiuočius, vėliau Lenkijos kariuomenė užpuolė Ordino didžiojo komtūro Konrado Lichtenšteino dalinius. Lietuvių atsitraukimo manevras, Lichtenšteino ir Valenrodo pulkų ataka prieš Lenkijos kariuomenę ir LDK Smolensko pulkus, Ordino magistro rezervo kova bei šaunus LDK kariuomenės manevras - ji sugrįžo į mūšio lauką ir smogė kryžiuočiams iš šono bei užnugario. Įvyksta finalinė scena -galutinis kryžiuočių sutriuškinimas. Mūšio pabaigoje visi kautynių dalyviai susirenka prie Jogailos ir Vytauto ir pasveikina pergalės proga.
Žalgirio mūšio kautynių inscenizaciją stebėjo garbūs svečiai - Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos sekretorius Artur Plokšto, Lenkijos Respublikos karo atašė Lietuvoje Marekas Boskis bei Jūrų ir aviacijos atašė plk. ltn. Stalaviras Molsa. Garbė išbandyti projektą buvo patikėta Kauno „Vyturio" vidurinės mokyklos šeštokams, jų auklėtojoms ir istorijos mokytojoms. Projekto organizatoriai - VDKM Ryšių su visuomene ir bendrojo skyriaus darbuotojai. Projekto kuratorius VDKM direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas. Suteikti medicinos pagalbą buvo pasirengę Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos medikai.
Pasibaigus mūšiui ir nuskambėjus paskutiniam pergalės šūksniui, norisi nuoširdžiai pasidžiaugti ir padėkoti tiems, kurių dėka šis sumanymas puikiai pavyko. Visi, dalyvavusieji šiame projekte, nusipelnė pagyrimo ir padėkos, o ypač 150 „Vyturio" vidurinės mokyklos šeštųjų klasių mokinių, dalyvavusių Žalgirio mūšio inscenizacijoje. Po 15-20 metų dabartiniai šeštokai, vartydami 2009-ųjų Žalgirio „mūšio" nuotraukas, dalinsis prisiminimais, kalbėsis, kaip kalbamės mes, 40-mečiai ir 50-mečiai, prisimindami mokyklos laikų įvykius, istorijas... Tikimės, kad naująja edukacine programa susidomės ir kitų mokyklų mokiniai.

Regina Rajeckienė, VDKM

 

 A. Užgalio nuotraukos  

 

 

Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai paminėjo Tarptautinę muziejų dieną

 

Gegužės 18-ąją viso pasaulio muziejininkų bendruomenė mini Tarptautinę muziejų dieną. Šiemet savo profesinę šventę Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai paminėjo šv. Mišiomis Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Mišias aukojo kapelionas Tomas Karklys. Esame dėkingi kapelionui už gražią ir prasmingą šventę, nuoširdžius linkėjimus, buvimą kartu. Tarptautinės muziejų dienos proga už kruopštų ir nepriekaištingą darbą šešiems muziejaus darbuotojams Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis pareiškė padėką.
Po to įvyko džiugus ir šviesus koncertas. Kūrybingas ir artistiškas kolektyvas, daugelio tarptautinių festivalių bei konkursų nugalėtojas Kauno berniukų ir jaunuolių choras "Varpelis" ir kamerinis orkestras „Varpelis" (meno vadovas Ksaveras Plančiūnas) atliko F. Šuberto Mišias G-dur. Solo partijas giedojo solistai Kristina Siurbytė, Žanas Voronovas, Ignas Melnikas. Šis koncertas leido pasidžiaugti buvimo kartu akimirka, priimti vienas kitą į savo širdis.
Po nuostabaus grožio koncerto apžvelgėme Kauną nuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios stogo, apsilankėme bažnyčios muziejuje, skirtame žmonėms su regėjimo negalia. Sveikiname Tarptautinės muziejų dienos proga, mieli Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai!

Regina Rajeckienė, VDKM

 

 A. Užgalio nuotraukos  

 

 

Minint Lietuvos vardo tūkstantmetį, Kaune surengta Europos karo istorijos klubų sąjungos generalinė sesija

 

2009 m. gegužė 8 d. Kauno „Daugirdo" viešbučio prieigose įvyko iškilmingos Europos karo istorijos klubų sąjungos (EKIKS) generalinės sesijos atidarymo iškilmės, kuriose dalyvavo 69 šios sąjungos nariai, vilkintys istorinėmis karinėmis uniformomis nuo atspindinčiomis laikotarpį nuo XVIII a. iki Pirmojo pasaulinio karo. Taip pat iškilmėse dalyvavo Kauno miesto meras A. Kupčinskas, organizacijos prezidentas gen. maj. Helmutas A. J. Eberlis (Helmut A. J. Eberl), Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas, Kauno įgulos viršininkas, brg. gen. Artūras Leita. EKIKS veikloje dalyvauja įvairių šalių (Vokietijos, Austrijos, Italijos, Norvegijos, Belgijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos, Rusijos, Baltarusijos ir kt.) organizacijos, besidominčios karybos istorija. Šios organizacijos prezidentas reziduoja Austrijoje, Vecdorfo pilyje. Lietuva pirmoji iš buvusių sovietinių respublikų tapo EKIKS nare ir yra vienintelė iš jų, turinti savo atstovą EKIKS prezidiume. Sąjunga kuruoja Europos šalių karinių-istorinių klubų veiklą, organizuoja tarptautinius renginius, istorinių mūšių inscenizacijas, kurios dalyvių skaičiumi beveik nesiskiria nuo prieš šimtmečius vykusių mūšių. Kauno karo istorijos klubas prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus kaip EKIKS narys gyvuoja penkerius metus. „Sužinojusi apie Lietuvos vardo tūkstantmetį, sąjunga išimtine tvarka, sugriaudama eiliškumą, nusprendė generalinę sesiją surengti pas mus", - netikėtu sprendimu džiaugėsi Kauno karo istorijos klubo prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus didysis etmonas Algimantas Daugirdas. Generalinės sesijos atidarymo iškilmių proga buvo iššauti trys patrankos šūviai. Gegužės 9 d. svečiai lankėsi Vilniuje, po to grožėjosi senąja Lietuvos sostine Trakais.

 

Regina Rajeckienė, VDKM

 A. Užgalio nuotraukos 

 

 

 

Pogrindžio spaustuvėje „ab" paminėta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena

 

Gegužės 7 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus padalinyje Pogrindžio spaustuvėje „ab" įvyko renginys „Poligrafijos vystymasis Europoje ir Lietuvoje", skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.


Pogrindžio spaustuvės „ab" įkūrėjas Vytautas Andziulis pristatė 1599 m. išleistos M. Daukšos „Postilės" fotografuotinį leidimą (Lietuvos universiteto leidinys, Kaunas, 1926 m.), 1879 m. Vilniuje išleistą maldaknygę „AUKSA ALTORIUS ARBA SZALTINIS", naują parodą „Spaustuvės nuo Gutenbergo laikų iki šių laikų", kurioje eksponuojama spausdinimo įranga, spaudos leidiniai, nuotraukos. Džiugu, kad tądien pogrindžio spaustuvės muziejininkus prisiminė ir seni „kovų" draugai, ir valdžios atstovai. Nuoširdžius sveikinimo žodžius Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga senam bičiuliui V. Andziuliui ir visiems renginio dalyviams tarė buvęs ilgametis Kauno spaustuvės „Aušra" direktorius Ričardas Markovas, pasveikino VDKM vadovai - direktoriaus pavaduotojas dr. Steponas Gečas ir Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus vedėjas Algirdas Markūnas, Kauno miesto ir rajono savivaldybės bei „Vilnijos" draugijos Kauno skyriaus atstovai. Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris ats. kpt. Kęstutis Jurgaitis V. Andziuliui padovanojo XX a. viduryje Vokietijoje pagamintą rotatorių (dauginimo aparato prototipą). Renginio metu gražias dainas dainavo Poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos „Branduma" Kauno skyriaus atlikėjai. Renginio organizatoriai - VDKM Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus padalinio Pogrindžio spaustuvės „ab" vyresnioji muziejininkė Birutė Andriulienė ir VDKM Ryšių su visuomene ir bendrojo skyriaus vedėja Regina Rajeckienė.

 

Regina Rajeckienė, VDKM

 

VDKM Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus Pogrindžio spaustuvės „ab“ įkūrėjas V. Andziulis pristato parodą „Spaustuvė nuo Gutenbergo laikų iki šių laikų“

 

A.Jurevičiūtės nuotraukos

XX a. vid. Vokietijoje pagamintą rotatorių (daugininimo aparato prototipas)

Birutė Anziulienė pogrindžio spaustuvėje „ab“.

XX a. vid. Vokietijoje pagamintą rotatorių (daugininimo aparato pradininką)

 

 

 

Gegužės 16 d. 17-22 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus padalinyje Pogrindžio spaustuvėje „ab" (Salių k., Domeikavos sen., Kauno r.) vyks tarptautinis projektas „Muziejų naktis", skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Renginys „Pogrindžio spaudos reikšmė Lietuvos vardo išlikimui" prasidės 17 val. apžvalgine ekskursija po muziejų. 18 val. bus atidengiamas akmuo su iškaltu užrašu, simbolizuojantis pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose paminėtą Lietuvos datą, ir uždegtas aukuras. Vyks epų ir priešistorinių laikų Lietuvos įvykių skaitymai, kanklių muzikos programa, vakaronė.

 

Projektas „Istorijos pamoka Vytauto Didžiojo karo muziejuje"

 

2009 m. vasario 11 d., nuo ankstyvo ryto iki darbo dienos pabaigos Vytauto Didžiojo karo muziejuje (VDKM) klegėjo Kauno „Vyturio" vidurinės mokyklos 6-12 klasių mokiniai - vyko edukacinis projektas „Istorijos diena Vytauto Didžiojo karo muziejuje", skirtas Lietuvos tūkstantmečiui paminėti. Tą dieną muziejuje apsilankė apie 700 mokinių! Projekto organizatoriai - VDKM Ryšių su visuomene ir bendrasis skyrius ir Kauno miesto „Vyturio" vidurinė mokykla. Mokiniams buvo surengtos edukacinės programos „Lituanicos" didvyriai amžinai gyvi" ir „Kaip senovėje kariauta" bei teminė ekskursija „Vasario 16-osios reikšmė", be to, vyko apžvalginės ekskursijos. Projekto dieną ekspozijų salės pradėjo veikti anksčiau - nuo 9 valandos.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Kauno „Vyturio" vidurinės mokyklos bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2008 m. kovo 26 d. Per tą laiką įvyko nemažai bendrų renginių, parodų - muziejuje koncertavo „Vyturio" vidurinės mokyklos jaunimo choras „Vyturys", mokykyloje pristatytos Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodos „Širdimi ir siela su Lietuvos kariuomene", „Lietuva valstybės susidarymo išvakarėse".

Po istorijos pamokos savo internetiniame puslapyje www.vyturys.kaunas.lm.lt mokiniai rašė: „Esame dėkingi muziejaus darbuotojams už nuoširdų priėmimą." Baigiamasis projekto renginys numatomas „Vyturio" vidurinėje mokykloje kovo mėnesį.

 

Regina Rajeckienė, VDKM

 

A. Užgalio nuotraukos

   

 

 

Biržų krašto muziejuje „Sėla" atidaryta Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda

 „Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose"

(2009 m. kovo 19 d. - 2009 m. rugsėjo 8 d.)


-„Bendravom tik tris dienas, o atrodo, kad esam seni bičiuliai"-, tai Biržų krašto muziejaus „Sėla" direktoriaus Gintaro Butkevičiaus žodžiai išlydint Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) darbuotojus po parodos „Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose" atidarymo. Įspūdžiai iš senosios sėlių žemės lydės dar ilgai, nes atmintyje išliks įspūdinga LDK didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno pilis, pastatyta 1575-1589 m., kurioje įsikūręs Biržų krašto muziejus „Sėla", ir šio muziejaus darbuotojų nuoširdumas. Muziejuje veikia 25 ekspozicijų salės, sukaupta 102 429 eksponatai,saugoma unikali Biržų krašto kultūros ir istorijos medžiaga.

2009 m. kovo 19 d. gražiomis lietuvių liaudies karinėmis dainomis parodos atidarymo renginį pradėjo Biržų kultūros centro Pabiržės folkloro ansamblis „Žemyna" (vad. Aušra Butkauskienė). Dalyvavo Biržų rajono savivaldybės meras Regimantas Ramonas, Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono vadas mjr. Nerijus Stankevičius, štabo viršininkas mjr. Liudas Gumbinas, gausus būrys biržiečių. VDKM direktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, džiaugdamasis puikiai parengta paroda, kalbėjo: „Atvažiavome su mažyte dalele to, ką turime Vytauto Didžiojo karo muziejuje. 130 autentiškų šios parodos eksponatų biržiečiams leis prisiliesti prie 90 metų Lietuvos kariuomenės istorijos." Pristatydamas dviejose muziejaus salėse eksponuojamą parodą, VDKM muziejaus direktoriaus pavaduotojas ir parodos kuratorius Arvydas Pociūnas papasakojo apie Nepriklausomybės kovų metais susikūrusią ir susiformavusią Lietuvos kariuomenę, sumanius karvedžius, kurių nemažai kilę iš Biržų krašto, kovas su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, padėkojo parodos rengėjams VDKM Karybos istorijos (1795-1940) skyriaus vedėjai Dalei Naujalienei, vyriausiesiems muziejininkams Andriejui Stoliarovui ir Mariui Pečiuliui, dailininkei Dalijai Gembickienei, taip pat Biržų muziejaus darbuotojams už pagalbą rengiant šią parodą.

Paroda veiks iki 2009 m. rugsėjo 8 d. 

 




Parodą pristato Vytauto

Didžiojo karo muziejaus

direktoriaus pavaduotojas

Arvydas Pociūnas

Dviejų muziejų direktoriai-

G. Butkevičius ir plk. ltn.

dr.G. Surgailis

Vytauto Didžiojo karo

muziejaus parodos eksponatai

Biržų krašto muziejuje Sėla

 

 

Karo aviacijos šventė Eišiškėse

 

2009 m. kovo mėnesį Lietuvos karinės oro pajėgos minėjo savo įkūrimo 90-metį. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos (1795-1940) skyrius šiam įvykiui paminėti parengė įdomią kilnojamąją parodą.
Po pristatymo Karinių oro pajėgų štabe muziejininkai parodą padovanojo lietuviškai Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijai. Ta proga gimnazijoje įvyko šventė, skirta Lietuvos kariuomenės aviacijai. Jai gimnazistai ruošėsi iš anksto - surengė gausią piešinių parodą ,,Lietuva - aviatorių šalis", kurioje dalyvauti pakvietė ir Šalčininkų Lietuvos 1000-mečio gimnazijos atstovus.
Gegužės 18 d., baigiantis pamokoms, į aviacijos ir Lietuvos valstybės simbolika išpuoštą aktų salę susirinko apie 200 vyresniųjų klasių mokinių ir mokytojų. Su dideliu dėmesiu susirinkusieji išklausė pirmojo Eišiškių lietuviškos mokyklos direktoriaus Vytauto Dailydkos apžvalginį pranešimą apie pasaulio ir Lietuvos aviacijos istoriją. Moksleivius šiltai pasveikino VDKM direktoriaus pavaduotojas dr. Steponas Gečas. Jis šventės dalyvius supažindino su karo lakūnų Stepono Dariaus, Romualdo Marcinkaus, Antano Gustaičio ir kai kurių kitų biografijomis ir likimais. Vienas parodos rengėjų, muziejaus Karybos istorijos (1795-1940 ) skyriaus vyr. muziejininkas Andriejus Stoliarovas supažindino su 10 stendų paroda. Moksleiviai labai nustebo sužinoję, kad tarpukariu Lietuvoje buvo gaminami karo lėktuvai. Lietuvos karo aviacijos parkas buvo papildytas daugiau kaip šimtu aviakonstruktorių Jurgio Dobkevičiaus, Antano Gustaičio sukurtų lėktuvų.

 

 

 

 Prie parodos „Lietuvos karo

aviacija 1919-1940 metais"

 stendų

 

 VDKM vyr. muziejininkas

A. Stoliarovas pristato parodą

 

 

Trakų istorijos muziejuje atidaroma Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Lietuvos husarai" (paroda veiks nuo 2009 m. kovo 6 d. iki gegužės 17 d.)

 

2009 m. kovo 6 d. 14 val. Trakų istorijos muziejuje atidaroma Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) paroda „Lietuvos husarai". Parodos organizatoriai - Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas, vyriausioji fondų saugotoja Janina Karosevičiūtė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karybos istorijos skyriaus vedėjas Eduardas Brusokas, Karybos istorijos skyriaus (1795-1940) vedėja Dalė Naujalienė, ginklų istorijos sektoriaus vedėjas Vladas Drupas ir vyriausiasis muziejininkas Vidmantas Airini.

Pirmoji VDKM paroda „Lietuvos husarai", veikusi nuo 2007 m. spalio 11 d. iki 2008 m. balandžio 11 d. Rygoje, Latvijos karo muziejuje <http://www.karamuzejs.lv/>, sulaukė didelio latvių susidomėjimo ir puikaus Latvijos vyriausybės atstovų, muziejininkų, parodos lankytojų bei žiniasklaidos įvertinimo. „Ši paroda yra labai svarbi, nes jūs turite didžią istoriją ir mes jos šiek tiek pavydime. Paroda padarė įspūdį. Aš buvau nustebintas", - taip po parodos atidarymo sakė Latvijos gynybos ministras A. Slakteris. Vėliau, 2008 m. liepos 4 d. - spalio 27 d., paroda „Lietuvos husarai" buvo eksponuojama Šiaulių „Aušros" muziejaus Ch. Frenkelio viloje <http://www.muziejai.lt/siauliai/frenkelio_rumai.htm>, o šiųmetį pavasarį pasitiks Trakų istorijos muziejuje.

Čia bus eksponuojama apie 70 VDKM muziejinių vertybių. Ši paroda aprėpia visus Lietuvos husarus. Didžioji eksponatų dalis priskiriama LDK laikotarpiui, kitos atskleidžia XIX-XX a. Lietuvos husarų istoriją. XVI-XVIII a. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ginkluotosiose pajėgose tarnavę husarai amžininkų dažnai apibūdinami kaip ypatinga, įdomi ir keista kavalerijos rūšis. Svetimšalių dėmesį patraukdavo jų ginklai, šarvai, apranga ir nepaprastai efektyvūs kovos būdai. Parodoje pristatomi XVII-XVIII a. husarų puolamosios ir apsauginės ginkluotės elementai, kurių didžiausią dalį sudaro šarvai. Lankytojai pamatys visą XVIII a. šarvų komplektą. Eksponuojamos XVI-XVIII a. dailininkų paveikslų, graviūrų reprodukcijos, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro, pagarsėjusio karinėmis husarų reformomis, ir Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, Salaspilio mūšio nugalėtojo, originalūs portretai.

XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kaip ir Lenkijos Karalystės, sunkieji husarai jau buvo praradę savo svarbą, tačiau reprezentuodami Lenkijos-Lietuvos valstybės karybos tradicijas, egzistavo iki pat 1775-1776 m. karinių reformų, kurių metu buvo sukurtos tautinės kavalerijos brigados. Po šių reformų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės kavalerijoje figūravo kita husarų atmaina - lengvieji husarai. 1775-1794 m. šie raiteliai sudarė 1-osios tautinės kavalerijos, dar vadinamos Kauno husarais, brigadą. Parodoje lankytojai galės pamatyti lengvųjų husarų ginklus: karabiną, pistoletą, kardą, kai kuriuos ekipuotės elementus.

1918 m. rudenį, vykstant Nepriklausomybės kovoms, pradėjo formuotis pirmieji lietuvių kariniai (taip pat ir kavalerijos) daliniai. 1919 m. gegužės 12 d. Lietuvos kariuomenės vadovybė išleido įsakymą iš visų raitųjų dalių suformuoti 1-ąjį lietuvių raitelių pulką. Šis pulkas grūmėsi su Raudonąja armija, bermontininkais ir Lenkijos kariuomene. 1922 m. balandžio 1 d. pulkas buvo pavadintas 1-uoju husarų pulku. 1927 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidento aktu Nr. 484 pulko šefu paskirtas didysis Lietuvos etmonas kunigaikštis Jonušas Radvila, o pulkas pavadintas 1-uoju husarų didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulku. Tą pačią dieną pulkui buvo įteikta vėliava su devizu „Nugalėsim ar mirsim". Parodos lankytojai pamatys šio raitelių pulko ginkluotę, uniformos dalis bei eskizus, nuotraukų reprodukcijose pulko karių mokymus, dalyvavimą paraduose ir kasdienio gyvenimo akimirkas, originalią pulko vėliavą bei su ja susijusią atributiką.

 

   

Husaro šarvų

komplektas

(XVIII a.)

 

 Krūtinšarvis ir nugaros šarvas

 ( XVII a.pab)

 Pentinai (XVII a.pab.)

 

 

  

Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda

„Piliakalniai Liudviko Kšivickio nuotraukose"

(2009 m. rugpjūčio 21 d. - 2009 m. rugsėjo 30 d.)

 

Kauno m. savivaldybės V. Kudirkos viešosios bibliotekos „Berželio" filiale (Taikos pr. 113 a, Kaunas), atidaryta Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Piliakalniai Liudviko Kšivickio nuotraukose", skirta XX a. pradžios žymaus Lietuvos archeologo 150-osioms gimimo metinėms. L. Kšivickis laikomas Lietuvos piliakalnių tyrinėjimų pradininku. Jo nuotraukose galime išvysti Dūkšto, Petrašiūnų, Bubių, Derbutų, Gabrieliškių ir kitus piliakalnius - pirmuosius gynybinius įtvirtinimus Lietuvoje, kokie jie buvo prieš 100 metų.

 

 

 Vyčio istorinė raida parodoje „Vytis: istorija ir dailė"

 

2009 m. liepos 2 d.  Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje atidaryta paroda „Vytis: istorija ir dailė", skirta Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Parodos idėjos autorius - žinomas senųjų Lietuvos monetų tyrinėtojas prof. Stanislovas Sajauskas. Tai didžiausia mūsų herbui skirta paroda, kurioje pirmą kartą pristatomi eksponatai iš įvairių Lietuvos muziejų: nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės, Vytauto Didžiojo karo, Trakų istorijos, Lietuvos nacionalinio, Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties, Vilkaviškio vyskupijos muziejaus, taip pat iš privačių rinkinių.

Parodoje monetomis, dokumentais, vertybiniais popieriais, žemėlapiais, meno kūriniais, vėliavomis, atminimo medaliais, apdovanojimais, ženklais, spaudiniais atskleidžiama Vyčio, vieno iš seniausių Europos herbų, istorinė raida nuo XIV a. pabaigos iki šių dienų. Vytauto Didžiojo karo muziejus iš savo fondų pateikė 26 eksponatus. Šia tema įdomūs ir vertingi paveikslai: A. Žmuidzinavičiaus „Regėjimas" (1921) ir J. Juodžio „Vytis" (1960), taip pat XX a. 3-4 dešimtmečio sidabrinis portsigaras su paauksuotu Vyčiu ir kiti daiktai. Parodai eksponatus atrinko ir paruošė Vytauto Didžiojo karo muziejaus Fondų apskaitos ir apsaugos skyriaus vyriausioji muziejininkė Lina Urbonienė.

 

 Parodoje atsispindi lietuvių tautos gyvenimas nepriklausomybės ir okupacijų laikotarpiais, Mažojoje Lietuvoje, emigracijoje, DP (Displaced Persons - perkeltųjų asmenų) stovyklose, partizaninis karas ir sovietinė okupacija, gausu pirmosios ir antrosios Lietuvos Respublikos suklestėjimą liudijančių eksponatų. Parodos kuratoriai ir organizatoriai - Lietuvos nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriaus moksliniai darbuotojai I. Narbutas, S. Sajauskas, B. Žaliaduonienė.
Paroda veiks iki 2010 m. sausio 10 d.

 Ekspozicijos nuotrauka

 

 
 

 

Lietuvos sporto muziejuje atidaryta paroda

 

 

„Lietuvos šaulių sąjungos sporto laimėjimai ir istorinės vėliavos"

 

Šiemet Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS)  švenčia savo veiklos 90-metį ir organizacijos atkūrimo 20-metį. Ta proga 2009  m. birželio 22 d. Lietuvos sporto muziejuje (Muziejaus g. 7, Kaunas) atidaryta paroda „Lietuvos šaulių sąjungos sporto laimėjimai ir istorinės vėliavos", kurioje galima pamatyti 1919-2009 m. sąjungos iškovotus įspūdingiausius prizus ir svarbiausius atributus - šaulių vėliavas.

Parodos organizatoriai - LŠS, Vytauto Didžiojo karo muziejus (VDKM) ir  Lietuvos sporto muziejus.

Parodos  atidarymo renginyje dalyvavo garbūs svečiai: LTOK prezidentas A. Poviliūnas,  LŠS vadas plk. ltn. J. Širvinskas, Kauno miesto mero pavaduotojas S. Buškevičius, VDKM direktoriaus pavaduotojas A. Pociūnas, Lietuvos sporto muziejaus direktorius P. Majauskas.  LŠS 90-mečio medaliais, pasižymėjimo ženklais buvo apdovanoti parodos organizatoriai, už sportinius  nuopelnus LŠS nusipelnę asmenys. Parodos organizatoriams  įteikti padėkos raštai. Šiuo raštu apdovanota ir  VDKM Fondų  apskaitos ir apsaugos vyriausioji muziejininkė Lina Urbonienė. Garbingo jubiliejaus proga buvo pasakyta daug sveikinimų ir linkėjimų. VDKM direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas sveikinimo kalboje paminėjo, kad LŠS, viena iš gausiausių visuomeninių Lietuvos organizacijų, sovietams okupavus mūsų šalį, kartu su policija  nukentėjo labiausiai - buvo konfiskuoti arba šauliai patys buvo  priversti sunaikinti savo ginklus, uniformas, dokumentus, o veikliausieji su šeimomis ištremti į Sibirą. Todėl  muziejuose išlikę su šauliais susiję eksponatai ir dokumentai Lietuvos istorijai turi didelę istorinę reikšmę.  Pasak pašnekovo, minint šį garbingą jubiliejų, verta prisiminti, kad LŠS iš pradžių buvo karinė jėga, dalyvavusi Nepriklausomybės kovose, kuriose  žuvo 81 šaulys. Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms, LŠS tapo savanoriška nepolitinė karinė organizacija, turinti savo ideologiją ir specifines veikimo formas. Pagrindinė jos veikla buvo karinis, sportinis ir kultūrinis auklėjimas. Šiandien Šaulių sąjunga -  tarpukario šaulių veiklos tęsėja,  vienijanti įvairius Lietuvos visuomenės sluoksnius, o sąjungos narių veiklos ir vienybės pagrindas - jaunimo patriotizmo ugdymas.

VDKM savo patalpose yra surengęs parodas LŠS minint savo veiklos 80-metį ir 85-metį, todėl mielai prisidėjo organizuojant ir šią parodą. Be LŠS ir Lietuvos sporto muziejaus pristatomų eksponatų, parodoje eksponuojami keturiasdešimt keturi XX a. 2-4 dešimtmečio eksponatai iš VDKM rinkinių. Lankytojai pamatys 30 originalių LŠS sportinių prizų, tarp kurių ypač vertingos užsienio valstybių dovanos. Dėmesio vertas eksponatas - sidabrinis bokalas, inkrustuotas gintaru. Tai latvių dovana LŠS 20-mečio proga. Įdomus parodos akcentas - 14 tarpukario LŠS vėliavų, kurių seniausia - 1919 m. 4-ojo būrio vėliava.

Paroda  veiks iki 2009 m. rugpjūčio 21 d.

 

 

            
     Latvių dovana LŠS

20-mečio proga. 1939 m.

 

A. Marganavičiaus įsteigtas

sportinis prizas LŠS

lengvosios atletikos

varžybų nugalėtojui.

1926 m.

 

Rinktinės vado pereinamoji

dovana I-osios Kauno rinktinės

šaulių dalinio ekipai, laimėjusiai

šaudymo iš pistoletų varžybose

I vietą. 1932 m

 

Karo aviacijos šventė Eišiškėse

 

Šių metų kovo mėnesį Lietuvos karinės oro pajėgos minėjo savo įkūrimo 90-metį. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos (1795-1940) skyrius šiam įvykiui paminėti parengė įdomią kilnojamąją parodą.
Po pristatymo Karinių oro pajėgų štabe muziejininkai parodą padovanojo lietuviškai Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijai. Ta proga gimnazijoje įvyko šventė, skirta Lietuvos kariuomenės aviacijai. Jai gimnazistai ruošėsi iš anksto - surengė gausią piešinių parodą ,,Lietuva - aviatorių šalis", kurioje dalyvauti pakvietė ir Šalčininkų Lietuvos 1000-mečio gimnazijos atstovus.
Gegužės 18 d., baigiantis pamokoms, į aviacijos ir Lietuvos valstybės simbolika išpuoštą aktų salę susirinko apie 200 vyresniųjų klasių mokinių ir mokytojų. Su dideliu dėmesiu susirinkusieji išklausė pirmojo Eišiškių lietuviškos mokyklos direktoriaus Vytauto Dailydkos apžvalginį pranešimą apie pasaulio ir Lietuvos aviacijos istoriją. Moksleivius šiltai pasveikino VDKM direktoriaus pavaduotojas dr. Steponas Gečas. Jis šventės dalyvius supažindino su karo lakūnų Stepono Dariaus, Romualdo Marcinkaus, Antano Gustaičio ir kai kurių kitų biografijomis ir likimais. Vienas parodos rengėjų, muziejaus Karybos istorijos (1795-1940 ) skyriaus vyr. muziejininkas Andriejus Stoliarovas supažindino su 10 stendų paroda. Moksleiviai labai nustebo sužinoję, kad tarpukariu Lietuvoje buvo gaminami karo lėktuvai. Lietuvos karo aviacijos parkas buvo papildytas daugiau kaip šimtu aviakonstruktorių Jurgio Dobkevičiaus, Antano Gustaičio sukurtų lėktuvų.

 

 

 

 Prie parodos „Lietuvos karo

aviacija 1919–1940 metais"

 stendų

 

 VDKM vyr. muziejininkas

A. Stoliarovas pristato parodą

 

Kėdainiuose atidaryta Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda

„Saugojom valdovus ir karininkų garbę"

 

2009 m. gegužės 7 d. Kėdainių krašto muziejuje atidaryta Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) paroda „Saugojom valdovus ir karininkų garbę". 103 eksponatų parodą sudaro XVI-XXI a. kertamieji ir duriamieji ginklai. Paroda eksponuojama dviejose Kėdainių krašto muziejaus salėse.

Pirmosios salės centre puikuojasi XVII-XXI a. kardai, špagos ir palašai, o prie sienų esančiose vitrinose XIX-XX a. durtuvai ir durklai. Eksponuojama Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklos vėliava (1929 m.), pikės ir šalmas (M 16), kuriuos tarpukario Lietuvoje vykdavusių Vyčio Kryžiaus vėliavos pakėlimo ceremonijų metu naudojo karo invalidai. Antrojoje salėje eksponuojami ilgakočiai kertamieji, duriamieji ginklai (ietys, alebardos, partizanės, spontonai ir kt.) bei XVII a. ginklai - rapyra, kairės rankos durklas (daga), XVI a. daugelyje Europos kariuomenių naudoti dvirankis ir pusantros rankos kalavijas, įvairūs rytietiški kalavijai ir kirviai. Ginklų istoriją ir raidą puikiai atspindi abiejose salėse eksponuojamos litografijos, graviūros, paveikslų kopijos iš VDKM fondų.

Sveikinimo žodį parodos „Saugojom valdovus ir karininkų garbę" lankytojams tarė Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis. Parodą pristatė šios parodos kuratorius VDKM direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas.

Kertamieji ir duriamieji ginklai - vieni seniausių žmonijos istorijoje. Antikos laikais kartu su svaidomaisiais ginklais tai buvo pagrindinė pėstininkų ir raitelių ginkluotė. Ne tik mūšių baigtį, bet ir ištisų valstybių likimus kertamieji ir duriamieji ginklai lemdavo ir viduramžiais. Ko gero, nesuklysime teigdami, kad kiekviename dabartinės Europos teritorijoje vykusiame kariniame konflikte buvo naudojamos ietys, kovos kirviai ir kalavijai. Pastarieji tapo kilniais, riteriškais ginklais ir įgijo sakralinę reikšmę, o kai kuriais atvejais būdavo netgi suasmeninami suteikiant vardą ir savininko saugomi iki pat mirties. XIV a. pasirodę parakiniai šaunamieji ginklai pamažu įgavo vis didesnę reikšmę ir iš pagalbinės kovos priemonės virto pagrindine. Tobulėjant šaunamiesiems ginklams, tobulėjo ir kertamieji bei duriamieji ginklai, svarbiausia kai kurių karinių formuočių ginkluotės dalis, labai dažnai lemdavusi mūšių baigtį. XVI, XVII, o kartais ir XIX a. mūšio lauke kova šaunamaisiais ginklais būdavo tik lemtingų susidūrimų preliudija, o vėliau būdavo kaunamasi kalavijais, rapyromis, špagomis, kardais, palašais, ietimis, alebardomis, prie šautuvų fiksuojamais durtuvais bei kitais kertamaisiais ir duriamaisiais ginklais. Dauguma šių valdovų interesus gynusių ginklų ilgainiui tapo paradų ar išimtinai karininkų ginkluotės atributais, tačiau daugelyje valstybių jie iki šiol išlieka svarbia kariuomenės tradicijų ir apskritai karinės kultūros dalimi.

Parodos organizatoriai - Vytauto Didžiojo karo muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Janina Karosevičūtė, Fondų apskaitos ir apsaugos skyriaus ginklų istorijos sektoriaus vedėjas Vladas Drupas ir šio skyriaus vyriausiasis muziejininkas Vidmantas Airini.

Paroda veiks iki 2009 m. spalio 15 d.

 

 

Parodos organizatoriai - Vl.Drupas,

J.Karosevičiūtė, A. Pociūnas, V. Airini

 

VII-XXI a. kardai, palašai ir špagos

 

 

 

„Bendravom tik tris dienas, o atrodo, kad esam seni bičiuliai"
2009 m. kovo 19 d. Biržų krašto muziejuje „Sėla" atidaryta Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose"

 

Tai Biržų krašto muziejaus „Sėla" direktoriaus Gintaro Butkevičiaus žodžiai išlydint Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) darbuotojus po parodos „Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose" atidarymo. Įspūdžiai iš senosios sėlių žemės lydės dar ilgai, nes atmintyje išliks įspūdinga LDK didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno pilis, pastatyta 1575-1589 m., kurioje įsikūręs Biržų krašto muziejus „Sėla", ir šio muziejaus darbuotojų nuoširdumas. Muziejuje veikia 25 ekspozicijų salės, sukaupta 102 429 eksponatai, saugoma unikali Biržų krašto kultūros ir istorijos medžiaga.

Gražiomis lietuvių liaudies karinėmis dainomis parodos atidarymo renginį pradėjo Biržų kultūros centro Pabiržės folkloro ansamblis „Žemyna" (vad. Aušra Butkauskienė). Dalyvavo Biržų rajono savivaldybės meras Regimantas Ramonas, Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono vadas mjr. Nerijus Stankevičius, štabo viršininkas mjr. Liudas Gumbinas, gausus būrys biržiečių. VDKM direktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, džiaugdamasis puikiai parengta paroda, kalbėjo: „Atvažiavome su mažyte dalele to, ką turime Vytauto Didžiojo karo muziejuje. 130 autentiškų šios parodos eksponatų biržiečiams leis prisiliesti prie 90 metų Lietuvos kariuomenės istorijos." Pristatydamas dviejose muziejaus salėse eksponuojamą parodą, VDKM muziejaus direktoriaus pavaduotojas ir parodos kuratorius Arvydas Pociūnas papasakojo apie Nepriklausomybės kovų metais susikūrusią ir susiformavusią Lietuvos kariuomenę, sumanius karvedžius, kurių nemažai kilę iš Biržų krašto, kovas su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, padėkojo parodos rengėjams VDKM Karybos istorijos (1795-1940) skyriaus vedėjai Dalei Naujalienei, vyriausiesiems muziejininkams Andriejui Stoliarovui ir Mariui Pečiuliui, dailininkei Dalijai Gembickienei, taip pat Biržų muziejaus darbuotojams už pagalbą rengiant šią parodą.

Paroda veiks iki 2009 m. rugsėjo 20 d.

 

 

Parodą pristato VDKM direktoriaus pavaduotojas A. Pociūnas

 

Dviejų muziejų direktoriai- G. Butkevičius ir plk. ltn. dr.G. Surgailis

Vytauto Didžiojo karo

muziejaus parodos

eksponatai Biržų

krašto muziejuje

       „Sėla"

 

 

Vytauto Didžiojo karo muziejaus kilnojamoji paroda
„Lietuvos karo aviacija 1919-1940"

 


A.Gustaičio konstrukcijos lėktuvas
ANBO 41

 

Karybos istorijos (1795-1940) skyriaus vedėjos Dalės Naujalienės ir vyriausiųjų muziejininkų Pauliaus Radzevičiaus bei Andriejaus Stoliarovo parengta paroda „Lietuvos karo aviacija 1919-1940", skirta Lietuvos karo aviacijos 90-mečiui, pristato talentingų lietuvių konstruktorių, karo lakūnų, karo lėktuvų nuotraukas, atgaivina gal kiek primirštą, bet labai įdomų Lietuvos karo aviacijos istorijos tarpsnį. Rengiant parodą, panaudota Vytauto Didžiojo karo ir Lietuvos aviacijos muziejų medžiaga.

1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktu Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Valstybingumui įtvirtinti neišvengiamai reikėjo karinių ginkluotųjų pajėgų, taip pat ir karo aviacijos. 1918 m. lapkričio 23 d. buvo išleistas Krašto apsaugos ministerijos įsakymas, suteikęs juridinį pagrindą kariuomenei organizuoti. 1919 m. sausio 30 d. buvo pradėta formuoti Inžinerijos kuopa, kurios sudėtyje buvo ir Aviacijos būrys, vėliau reorganizuotas į kuopą, o Aviacijos kuopos pagrindu sudaryta Aviacijos dalis. Ji kūrėsi Kauno aerodrome, o Fredoje veikė Aviacijos dirbtuvės, kuriose buvo gaminami lietuviški ir remontuojami užsienietiškų konstrukcijų kariniai lėktuvai. Per du dešimtmečius aviacija išaugino drąsių, garbingų asmenybių kartą, talentingus konstruktorius Jurgį Dobkevičių, Antaną Gustaitį, Vsevolodą Šenbergą, sukonstravusius vienus geriausių to meto lėktuvų DOBI, ANBO, Š-1.

1940 m. birželio l d. Lietuvos karo aviacijoje tarnavo 123 karininkai, 246 liktiniai, 924 kareiviai, 183 civiliai tarnautojai (222 karo lakūnai ir oro žvalgai). Jos ginkluotę sudarė 117 lėktuvų, 14 lėktuvų patrankų (20 mm), 314 aviacinių kulkosvaidžių, 26 384 kg aviacinių bombų. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. rugpjūčio 27 d. buvo sudaryta Lietuvos karo aviacijos likvidavimo komisija. Uždraudus skrydžius, daugelis lakūnų pasitraukė į Vakarus, kiti buvo išleisti į atsargą, represuoti, 77 karininkai ir 72 liktiniai įtraukti į Raudonosios armijos 29-ojo šaulių teritorinio korpuso gretas. Korpusui atiteko ir 20 žvalgybinių lėktuvų.

 

 

 

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2011-01-31
Sprendimas: Fresh Media