Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

2010 m. kitos žinios apie muziejų

Nepriklausomybės kovų 90-metis paminėtas konferencija

 

Š. m. lapkričio 29 dieną Kauno „Saulės" gimnazijoje buvo surengta respublikinė konferencija „Lietuvos nepriklausomybės kovoms - 90 metų", skirta Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų mokiniams, mokytojams ir miesto visuomenei. Ją inicijavo Kauno miesto savivaldybės tarybos Kultūros bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komiteto pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Švietimo ir ugdymo skyrius. Konferencijoje pranešimus skaitė LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas („Tarp praeities ir dabarties: nežinoma ir slaptoji istorijos dalis"), Kauno rezistencijos ir tremties muziejaus vedėjas Darius Juodis („Politinė Lietuvos padėtis 1918-1920 metais"), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorius doc. dr. Valdas Rakutis („Lietuvos kariuomenė kovose su bolševikais"), Vytauto Didžiojo karo muziejaus vyriausieji muziejininkai Andrius Pūkys („Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose su bermontininkais") ir Andriejus Stoliarovas („Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose su lenkais"), Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros doc. dr. Jonas Vaičenonis („Lietuvos kariuomenės vėliavos bei tradicijos").

 

 

Pasirašyta Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos bendradarbiavimo sutartis

 

 

2010 m. lapkričio 15 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. ltn. Gintautas  Surgailis ir Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius. pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Sutartyje šalys įsipareigoja bendradarbiauti organizuojant kilnojamąsias parodas,  paskaitas, edukacines programas, parodų atidarymus, kultūrinius renginius. 

Sutarties pasirašymo proga Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos mokiniams ir mokytojams pristatė naują teatralizuotą edukacinę programą  „1410-ieji Viešpaties metai, sudrebinę Europą". Žalgirio mūšio datą - 1410 metų liepos 15-ąją - atsimena beveik kiekvienas. Taigi kodėl šis įvykis vertas tiek  prisiminimų ir pagarbos?  Kas buvo tie valdovai, nulėmę pergalingą Žalgirio mūšio baigtį? Apie pagrindinius istorinio mūšio vadus Lenkijos karalių Jogailą ir jo pusbrolį Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą, Žalgirio mūšio eigą ir atgarsius to meto Europoje žiūrovai išgirdo iš dviejų po daugelio metų susitikusių valdovų lūpų ir metraštininko kronikų. Edukacinės programos kūrėjai ir atlikėjai - muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas (Lenkijos karalius Jogaila), LDK karybos istorijos skyriaus vedėjas Eduardas Brusokas (Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas), Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėja Regina Rajeckienė (Metraštininkas), Fondų apskaitos ir apsaugos skyriaus ginklų sektoriaus vyriausiasis muziejininkas Vidmantas Airini ir senovės baltų kovų brolijos „Vilkatlakiai" narys Rolandas Škėrys (riteriai), ekskursijų vadovas Edvinas Vaidotas (sargybinis). Garso ir vaizdo operatorius Mindaugas Grigonis.

Su naujaisiais partneriais, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos vadovais, mokytojais ir mokiniais tikimės gražiai ir nuosekliai bendradarbiauti, juo labiau kad kertinis  akmuo šioje naujoje modernioje gimnazijoje jau padėtas - 2010 m. rugsėjo 28 d. muziejaus Karybos istorijos (1795-1940) skyriaus darbuotojai pristatė kilnojamąją parodą  Lietuvos kariuomenės pergalei prie Širvintų ir Giedraičių - 90", kuri iki lapkričio pabaigos bus apkeliavusi devynias Šalčininkų lietuviškąsias mokyklas ir gimnazijas. 

    
  

VDKM direktorius 

  plk. ltn. G.  Surgailis 

 ir Šalčininkų Lietuvos

tūkstantmečio gimnazijos

direktorius V. Žilius

pasirašo bendradarbiavimo

sutartį

 Riterių dvikova

 Lietuvos didysis

kunigaikštis Vytautas

įšventina pasižymėjusį

lietuvį karį į riterius

 Šalčininkų gimnazijos

jaunieji žiūrovai

 

 

Naujajam Kauno savanorių rinktinės vadui įteikta padalinio kovinė vėliava
  

Lapkričio 8 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje įvyko ceremonija per kurią į Krašto apsaugos savanorių pajė-gų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės (Kaune) vado pareigas paskirtam pulkininkui leitenantui Leonui Lukoševičiui perduota rinktinės kovinė vėliava. Iki šiol Kauno savanorių rinktinei laikinai vadovavo rinktinės Štabo viršininkas mjr. Artūras Čepanskis. Ceremonijoje dalyvavo Kauno įgulos viršininkas Karinių oro pajėgų vadas brg. gen. Artūras Leita, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk.  ltn. Romualdas Moldaris, kitų Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių ir Kauno įgulos kariuomenės padalinių vadai.

 

 

   

 

 

Vėlinių viltis ir tyla

 

Spalio 29-ąją, prieš Visų Šventųjų dieną ir Vėlines, Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai susitiko su Kauno šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios rektoriumi, karo kapelionu kunigu Tomu Karkliu. Kunigas papasakojo apie šių švenčių kilmę ir prasmę,  tikėjimą, meilę gyviesiems ir pagarbą mirusiesiems, apie gyvenimą, kuris tikriausiai  yra sunkesnis nei mirtis.

Pasak kapeliono, šventas yra tik Dievas, tik jis gali suteikti šventumo dovaną tiems, kurie liudija jį savo gyvenimu. Šventi gali tapti visi, bet ne visi žino, kokio masto yra tas jų šventumas ir kaip jis suteikiamas. Tik nedaugelis žmonių buvo visuotinai pripažinti šventais ir gyviesiems teikiami kaip pavyzdžiai.

Lapkričio 1-oji, Visų Šventųjų diena, skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Tikėjimas mus moko, kad šventieji, patekę į dangų, noriai mus globoja, ypač jei mes tos globos meldžiame. Visų šventųjų iškilmė pradėta švęsti VI a. Visų Šventųjų atminimo šventę paskelbė popiežius Bonifacas IV, o 998-aisiais popiežius Grigalius IV šią šventę papildė lapkričio 2-ąja, kuri skirta pagerbti mirusiesiems. Į Lietuvą Mirusiųjų pagerbimo diena atkeliavo kaip katalikiška šventė, tačiau veikiama pagoniškojo lietuvių tautos tikėjimo ir mirusiųjų pagerbimo papročių buvo pavadinta Vėlinėmis.

Nieko bendra su katalikų tikėjimu ir mūsų Vėlinėmis neturi jaunimo švenčiamas  Helovinas.  Tai graži senovės keltų  tradicija, atsiradusi IV amžiuje, paskutinę senųjų metų dieną bandant sukviesti mirusių žmonių sielas. Keltai, norėdami nuginti šalin blogio dvasias, užsidėdavo groteskiškas kaukes, ant kalvų uždegdavo didžiulius laužus ir šokdavo aplink juos. Šią keltų tradiciją iškraipė airiai.  Iki XX amžiaus  Helovinas nacionaline švente buvo pripažintas tik Airijoje. Vėliau jis nukeliavo į Ameriką ir paplito kitose pasaulio šalyse. Daugelis manome, kad Helovinas - tai linksma, nekalta šventė, per kurią galima nuoširdžiai padūkti. Bet mūsų vaikų (o dažnai ir mūsų pačių) juokais naudojami burtai, magija gali tapti tiltu, vedančiu į spiritizmą ir okultizmą.

 

Žvakių liepsnelės visose Lietuvos kapinėse Vėlinių naktį plazda kaip trumpam pabudusios mirusiųjų sielos. Ugnis nuo seniausių laikų jungė ir vienijo gyvuosius ir mirusiuosius - ji visada buvo laikoma šventa. Žvakės - tai  ryšys su išėjusiųjų pasauliu. Kad jie žvakių tyloje žvelgtų į mus, o mes į juos... Su viltimi...

 

  

  

 

 

Pasirašyta Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Birutiečių draugijos

bendradarbiavimo sutartis

 

 

2010 m. spalio 27 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. ltn. Gintautas Surgailis ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos pirmininkė Namida Pocienė pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Sutartyje birutietės  įsipareigoja rinkti ir  perduoti į muziejaus fondus draugijos istorinę medžiagą, svarbiausius dokumentus ir eksponatus, aktyviai dalyvauti muziejaus organizuojamuose renginiuose ir mokslinėse konferencijose, prisidėti prie jaunimo patriotinio auklėjimo ir tautinės savimonės ugdymo. Muziejus įsipareigoja rinkti, saugoti ir propaguoti ekspozicijose ir teminėse parodose Birutiečių draugijos istorinę medžiagą, teikti dalykinę, metodinę ir mokslinę istorinę paramą leidžiant draugijos leidinius, skaityti pranešimus karybos istorijos klausimais draugijos renginiuose, leisti draugijos nariams nemokamai lankyti muziejaus ekspozicijas ir parodas.

Viešnia domėjosi muziejaus, Lietuvos kariuomenės, svarbiausių mūšių istorija, viskuo, kas atspindi Lietuvos karinius ir politinius įvykius.

 
 
  

 Sutartis pasirašyta ant muziejaus

LDK ekspozicijų salėje stovinčio

unikalaus eksponato - XVIII a.

pabaigos stalo, prie kurio

1812 m. dirbo Rusijos

imperatorius Aleksandras I,

o vėliau - Prancūzijos imperatorius

Napoleonas I, kai jis buvo apsistojęs Vilniuje.

 

Apžvalginės ekskursijos po

muziejų metu.

 

 

Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojų ekskursija į Paberžę

 

2010 metų spalio 6-osios popietę Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai lankėsi Paberžėje (Kėdainių r.). Ši vietovė nuostabi ne tik civilizacijos dar nesudarkytu gamtovaizdžiu. Čia vis dar juntama vienuolio kapucino kunigo Algirdo Mykolo Dobrovolskio - Tėvo Stanislovo dvasia. Į Paberžę jis buvo paskirtas 1966-aisiais. Nuo tada šis mažas kaimelis ir tapo traukos objektu. Vietiniai žmonės ir tie, kurie artimiau pažinojo kunigą Stanislovą, iki šiol vadina jį Tėveliu. Kunigas suremontavo ir išpuošė dar 1858-aisiais pastatytą medinę Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčią, šventoriuje ir kapinaitėse pastatė originalių paminklų,  klebonijoje ir šalia esančioje klėtelėje įkūrė unikalių bažnytinių drabužių,  maldaknygių, žibintų, puodų, kryžių-saulučių, girnapusių, medžio drožybos darbų ir kitų vertybių saugyklas.

Apsilankėme prie 1863 metų sukilimo vado kunigo Antano Mackevičiaus koplytstulpio, pastatyto bažnyčios šventoriuje, užsukome į 1863 metų sukilimo muziejų. Šis muziejus įkurtas buvusiame baronų Šilingų dvare, gražiame parke, kurį puošia tautodailininko Genriko Galvanausko medžio skulptūros, skirtos žuvusiems sukilėliams iš Paberžės apylinkių.

Už šią kelionę ir aukotas šv. Mišias už Vytauto Didžiojo karo muziejų bei muziejininkus esame dėkingi kartu su mumis vykusiam Kauno įgulos kapelionui kpt. Tomui Karkliui.

 

 

  

 

 

Vytauto Didžiojo karo muziejuje lankėsi Varmijos-Mozūrų muziejaus delegacija

 

2010 metų spalio 5-osios popietę Vytauto Didžiojo karo muziejuje apsilankė Varmijos-Mozūrų muziejaus delegacija iš Olštyno miesto (Lenkija), vadovaujama direktoriaus Janušo Cyganskio (Janusz Cyganski). Kolegas pasitiko ir su Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicijomis supažindino direktorius plk. ltn. Gintautas Surgailis ir jo pavaduotojas Arvydas Pociūnas. Svečiams itin didelį įspūdį padarė Didžiosios salės ekspozicija ir parodos „Lietuvos karys Žalgirio mūšyje" eksponatai - XIV-XV a. lietuvių karių kalavijai, kovos kirviai ir peiliai, taip pat ietigaliai, strėlgaliai, šalmai, raitelių ir žirgų ekipuotės detalės ir kt. Po to buvo aptartas Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Varmijos-Mozūrų muziejaus bendradarbiavimo galimybės.

Varmijos-Mozūrų muziejus atidarytas 1945 m. Jis  įsikūręs  XIV-XVI a. pilyje, prie kurios XVIII a. buvo pristatytas baroko stiliaus sparnas. Muziejaus kolekcijas sudaro archeologijos, meno, ikonų, rankraščių, etnografijos, gamtos mokslų, fotografijos rinkinių eksponatai.

.

 

 

 

 

                                                Angelų sargų dieną policijos vadovai aplankė

                                                           Vytauto Didžiojo karo muziejų

 

Spalio 2 d. minėdami Angelų sargų dieną, o kartu ir Lietuvos policijos atkūrimo dvidešimtmetį, Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune apsilankė Lietuvos policijos vadovybės atstovai.

Svečių delegaciją, tarp kurių buvo ir Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas, taip pat policijos pareigūnai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Vokietijos, muziejuje pasitiko ir su profesine švente pasveikino Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas.

 Svečiams buvo aprodyta muziejaus Didžiosios salės ekspozicija, pristatyta paroda „Lietuvos Respublikos žinybiniai ir visuomeninių organizacijų apdovanojimai 1990-2010 m.", skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui.

 

 

   

  

 

Vytauto Didžiojo karo muziejus bendradarbiaus su Vytauto Didžiojo universitetu

 

 

2010 m. rugsėjo 22 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. ltn. Gintautas Surgailis ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Zigmas Lydeka pasirašė  bendradarbiavimo sutartį. 

 Sutartyje šalys įsipareigoja keistis įvairių dokumentų, žemėlapių kopijomis, knygomis, mokslinių konferencijų medžiaga ir kitomis vertingomis žiniomis, atspindinčiomis Lietuvos kultūros, mokslo, kariuomenės raidą, žymių mūšių, istorinių asmenybių, nusipelniusių mokslo ir visuomenės veikėjų atminimą, kitus Lietuvos istorijos momentus. Taip pat ketinama bendradarbiauti organizuojant miesto, šalies ir tarptautines mokslines-praktines konferencijas, universiteto studentų praktiką ir mokslinius tyrimus.

 

 

 VDKM direktorius

plk. ltn. G. Surgailis (kairėje)

ir VDU rektorius

 Z. Lydeka pasirašo  

bendradarbiavimo sutartį

 

    Vytauto Didžiojo karo muziejaus taryba aprobavo dvi naujas edukacines programas

 

2010 m. rugsėjo 21-22 d.Vytauto Didžiojo karo muziejaus taryba aprobavo dvi naujas edukacines programas 8-12 klasių mokiniams. Nuo rugsėjo 28 d. programos „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Krėvos unijos metu" (parengė E. Vaidotas) ir „1831 metų sukilimas" (parengė M. Grigonis) bus pristatomos moksleivijai.

 

 

Vytauto Didžiojo karo muziejuje įvyko tarptautinės mokslinės konferencijos uždarymas

 

2010 m. rugsėjo 10 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje salėje įvyko  tarptautinės mokslinės  konferencijos „Jogailos ir Vytauto laikai", skirtos Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms,  uždarymas. Jam pasibaigus,  svečiai apžiūrėjo muziejaus  Didžiosios salės eksponatus.

 

Dvi dienas trukusią  konferenciją sudarė trys sesijos. Jos dalyviai išgirdo apie Žalgirio mūšio laikų karybos tradicijas, Jogailos ir Vytauto diplomatinius veiksmus, Vokiečių ordino politiką, užmirštus Gediminaičių epochos paminklus ir viduramžių valstybių kultūrą. Pranešimus konferencijoje skaitė Vytauto Didžiojo Universiteto ir Krokuvos Jogailos universiteto atstovai, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos istorikai. Sveikinimo žodį konferencijos dalyviams tarė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Januszas Skolimowski.

Konferenciją organizavo Kauno Vytauto Didžiojo universitetas, Krokuvos Jogailos universitetas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas. Renginį rėmė  Lietuvos mokslo tarybos mokslo fondas. Konferencijos partneris - Vytauto Didžiojo Karo muziejus.

 

 

Reprezentacinėje muziejaus

 Didžiojoje salėje vyko  

tarptautinės mokslinės 

konferencijos uždarymas

 

 

Vytauto Didžiojo karo muziejuje lankėsi Myslibožo delegacija

 

2010 m. rugsėjo 8 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje lankėsi Myslibožo (Lenkija) savivaldybės ir urėdijos bei Lenkijos lietuvių kultūros Ščecino skyriaus atstovų delegacija. Svečius pasitiko muziejaus direktoriaus pavaduotojas Steponas Gečas ir Karybos istorijos (1795-1940) skyriaus vedėja Dalė Naujalienė. Apžvalginės ekskursijos metu svečiai itin domėjosi muziejaus istorija, „Lituanicos" memorialine sale, Didžiosios salės ekspozicija, Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę kripta.

Vytauto Didžiojo karo muziejų ir Lenkijos miestą Myslibožą  glaudžiai sieja istorija. 1933 m. liepos 15 d. pakilę iš Niujorko Floido Beneto (Floyd Bennett) aerodromo, du nedidelės valstybės lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas  perskrido Atlantą ir liepos 17-ąją žuvo Soldino miške (iki 1945 metų taip vadinosi Vokietijai priklausiusi dabartinės Lenkijos Respublikos Myslibožo apylinkė). Muziejuje esančią „Lituanicos" memorialinę ekspoziciją visada skuba aplankyti ne tik Lietuvos žmonės, bet ir užsienio lietuviai bei emigrantų šeimos. S. Dariaus ir S. Girėno vardas paliko gilų atspaudą lietuvių tautos istorinėje atmintyje. Jis saugomas rašytiniuose šaltiniuose, žodinėje kūryboje, mene ir paminkluose, memorialinėse lentose, muziejuose, gatvių pavadinimuose. Lenkijoje, Pščelniko kaimelyje, stovi architekto V. Landsbergio-Žemkalnio 1936 metais sukurtas originalus paminklas, o greta jo - Lietuvos aviatorių iniciatyva 1990-aisiais pastatyta klėtelė, kurioje Vytauto Didžiojo karo muziejus įrengė memorialinę ekspoziciją. 2008 m. liepos 13 d. Myslibožo skvere atidengtas S. Dariaus ir S. Girėno paminklinis akmuo, viena iš miesto gimnazijų pavadinta S. Dariaus ir S. Girėno vardu.

Svečiams šį apsilankymą primins Vytauto Didžiojo karo muziejaus suvenyrai ir leidiniai.

 

 

   

 

 

Šiluvoje buvo aukojamos šv. Mišios už Lietuvos karius

 

Didieji Šilinės atlaidai vyksta rugsėjo 8-15 dienomis. Rugsėjo 8-oji (Švč. Mergelės Marijos Gimimas) buvo skirta  Lietuvos kariuomenei ir partizanams. Šv. Mišiose dalyvavo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius, kiti ministerijos ir kariuomenės atstovai, kariai, taip pat  Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas", Karinių oro pajėgų orkestras ir Garbės sargybos kuopos kariai. Šv. Mišias aukojo Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Jo Ekscelencija Gintaras Grušas.

Šv. Mišiose dalyvavo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. ltn. Gintautas Surgailis, muziejaus darbuotojai.

Grįždami muziejininkai aplankė Lietuvoje ilgiausią (599 m) ir aukščiausią (42 m) Lyduvėnų  geležinkelio tiltą, esantį Raseinių rajone. Tikslus, keliasdešimt kartų sumažintas, 1916 m. medinio Lyduvėnų geležinkelio tilto maketas stovi Vytauto Didžiojo karo muziejaus Pirmajam pasauliniam karui skirtoje ekspozicijoje.

 

 

 

      

 

Šilinių atlaidai - atsinaujinimas

 

Šventės, reikšmingų datų paminėjimai, nekasdieniai susitikimai skirti tam, kad atnaujintume save, savo apsiblaususį  nuo kasdienės rutinos  žvilgsnį. Rugsėjo 8-15 d. Šiluvoje vyksiantys Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai (Šilinės) - vienos ryškiausių krikščioniškų šeimų švenčių, po kurių mūsų sielos gelmėse kažkas pasikeičia.

2010 m. rugsėjo 3 d. Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios rektorius  karo kapelionas Tomas Karklys susitikęs  su Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojais   kalbėjo, kad Šilinės - tarsi vaistas nuo ligotos kasdienybės, o maldininkai  ir piligrimai savo malda siekia  pajusti beribę Dievo malonę. Pasakodamas apie Šiluvą kapelionas kalbėjo, kad dar prieš apsireiškiant Dievo Motinai čia buvo švenčiami Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai, liaudiškai tariant - Šilinės. Šis pavadinimas, matyt, bus kilęs nuo seno vietovardžio Šilas, iš kurio vėliau išsirutuliojo dabartinė Šiluva.  Nuo 1775-ųjų, popiežiui leidus, Šiluvos atlaidai švenčiami aštuonias dienas. Kiekviena atlaidų diena turi vis kitą intenciją. Šiluvos bažnyčia - bene pirmoji Lietuvoje Marijos Gimimo šventovė. Žmones į Šiluvą traukė ne tik patys atlaidai, bet ir vis plačiau sklindanti žinia apie Marijos apsireiškimą ir bažnyčioje kabantis nuo 1622-ųjų malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas ir Marijos apsireiškimo vieta. Ypatinga maldų vieta - netoli bažnyčios stovinti didinga Apsireiškimo koplyčia. Į koplyčios altoriaus pamatus įmūrytas akmuo, ant kurio, manoma, apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Šiluvos Mergelę žmonės vadina Ligonių Sveikata. Ilgainiui šis titulas prigijo Šiluvos Dievo Motinai, mat ne vienas čia atvykęs maldininkas atgavo tiek fizinę, tiek dvasinę sveikatą. Šioje vietoje meldėsi daugybė piligrimų, tarp jų ir popiežius Jonas Paulius II.

Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos didžiajame altoriuje kabo stebuklingasis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas.  Bazilikos dešinėje yra Marijos - Ligonių Sveikatos koplytėlė, kurioje galima pamatyti po Marijos apsireiškimo rastą skrynią ir joje slepiamus bažnyčios turtus: ant lentos tapytą ir 1663 m. per kivirčą su kalvinistais peršautą kryžių, senuosius Šiluvos bažnyčios liturginius drabužius ir reikmenis. Atvykę aplankykite   piligrimų informacijos centrą, muziejų, o  važiuodami į atlaidus ar grįždami iš jų užsukite į netoli Šiluvos esantį dar vieną svarbų religinį centrą - Tytuvėnų vienuolyną.

Savo pasakojimą kapelionas T. Karklys  iliustravo įdomiu dokumentiniu filmu apie Šiluvą.

 

 

  

Išleistas jau ketvirtasis Vytauto Didžiojo karo muziejaus  almanachas

 

2010-ųjų rugpjūtį dienos šviesą išvydo almanachas „Vytauto Didžiojo karo muziejus 2009 metais". Almanachas leidžiamas nuo 2006 metų.  Mes, muziejininkai, šį leidinį vadiname savo nuveiktų darbų ataskaita, galbūt ir tam tikru įvertinimu, nes nelengvomis darbo sąlygomis padarėme tikrai nemažai. Už tai pirmiausia turėtume būti dėkingi vieni kitiems.

2009 metais Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniai pasipildė 3892 eksponatais. Bendras eksponatų skaičius pasiekė 233 339 vnt. Kaip ir pridera Karo muziejui, didžiausia eksponatų dalis at-spindi kariuomenės istoriją. 2009-aisiais statybininkai baigė rekonstruoti Vytauto Didžiojo kapelą ir Didžiąją salę, taigi naujos, modernios ekspozicijos įrengimas muziejaus kolektyvui buvo tikras iššū-kis. Buvo parengta 10 edukacinių programų, įrengtos 6 naujos parodos, toliau dirbamas mokslinis ir muziejinis darbas. Muziejuje apsilankė 47 262 lankytojai.

Įdomios ir vertingos istorinės medžiagos skaitytojai ras šiuose almanacho straipsniuose: „Prisimenant gen. gyd. Vladą Nagevičių" (Sofija Oželienė), „Nežinomo kareivio kapui - 75", „Istorikas Zigmas Kondrotas", „Steponas Šaulys - pirmasis muziejaus dailininkas" (dr. Steponas Gečas), „Žalgirio vardo įamžinimas" (Vilija Sapjanskienė), „Grafų Čapskių ginklų kolekcija Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose" (Danutė Gruzdienė, Vidmantas Airini), „Pirmojo atskirojo lietuvių Vytauto Didžiojo bataliono Sibire (1918-1919) relikvijos Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose" (Andriejus Stoliarovas), „Dokumentai iš Juozapo Komaro archyvo Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose" (Algimantas Daugirdas), „Naujamečiai burtai pagal Balį Buračą" (Danutė Tamošaitienė). Vytauto Didžiojo karo muziejaus 2009 metų kronika supažindina su visų metų muziejaus renginiais, reikšmingiausiais įvykiais ir datomis.

Almanachą 200 egzempliorių tiražu išleido Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, spausdino Lietuvos kariuomenės karo kartografijos centras. Leidinį parengė muziejaus redakcinė kolegija. Atsakingasis redaktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, kalbos redaktorius Žilvinas Tamošaitis, fotografas Artūras Užgalis, dizainerė Vaiva Šimonienė.

 

 

Išleistas „Karo archyvas XXV"

 

 

2010 metų rugpjūtį pasirodė tęstinis Generolo Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro leidinys „Karo archyvas XXV". Jame pateikiami moksliniai straipsniai apie baltų karybos bruožus, Pirmojo pasaulinio karo metus Lietuvos teritorijoje, kovas dėl Lietuvos Nepriklausomybės, Lietuvos Respublikos kariuomenę 1918-1940 metais, diskutuojama tarpukario Lietuvos kariuomenės istoriografijos klausimais.  Straipsnių autoriai: doc. dr. Vytas Jankauskas, dr. Modestas Kuodys (Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas),  dr. Edmundas Gimžauskas (Lietuvos istorijos institutas), doc. dr. Vytautas Leščius (Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas), ist. m. kand. Aleksandras Čapenka (Murmansko valstybinis pedagoginis universitetas),  Egidijus Papečkys. Leidinyje spausdinami ir trys Vytauto Didžiojo karo muziejaus jaunųjų istorikų straipsniai: „Pirmojo Pasaulinio karo veiksmai Lietuvos teritorijoje 1915 m. rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo mėnesį" (Marius Pečiulis), „Lietuvos Respublikos karinė teisėsauga: armijos teismas 1919-1922 metais" (Andriejus Stoliarovas), „Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė 1935-1940 m." (Edvinas Vaidotas).

Mokslinis redaktorius ir sudarytojas - Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, kalbos redaktorės - Nijolė Andriušienė, Eulalija Stankevičienė ir Jolanta Girnytė. Spausdino Krašto apsaugos ministerijos Bendrųjų reikalų departamento Informacinio aprūpinimo tarnybos Spaudinių skyrius.

 

 

 

 

Kompozitotoriaus Giedriaus Kuprevičiaus oratorija, skirta Žalgirio mūšio 600 - osioms mūšio metinėms, skambėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje

 

2010 m. liepos 15 d. šiltą ir ramų vakarą, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje suskambo kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus oratorijos „Jėga ir ašaros", skirtos pagerbti visiems mūšyje žuvusiems kariams, akordai. Kūrinys, skirtas Žalgirio 600-osioms mūšio metinėms, yra pagerbimas skirtas ne tik tiems, kurie vadovavo mūšiui bet ir tiems, kurie kovodami padėjo galvas ir tai tarsi pagarba, rauda už mirusiuosius. Todėl pirmasis oratorijos žodis  yra jėga, o antrasis žodis - ašaros. Kartu su Petro Bingelio vadovaujamu Kauno valstybiniu choru, Vytauto Ramančiūno vadovaujamu Kauno pučiamųjų instrumentų orkestru „Ąžuolynas", režisieriumi Gyčiu Padegimu ir dailininke Birutė Ukrinaite  sukurtas netradicinis Žalgirio mūšio paveikslas - neįprastas orkestro išdėstymas, ekranai, kuriuose susirinkusieji galėjo skaityti lietuvių ir anglų kalbomis rašomą tekstą, nes kūrinys buvo atliekamas lotynų kalba.  Kūrinio tekstas parinktas pagal tradicinę litaniją "Dies irae". Valandą trukęs renginys suskirstytas į šešias dalis, o kiekviena jų  skirta lenkų, totorių, čekų, rusų, vokiečių ir lietuvių kariuomenėms. Mes patys dažnai neįvertiname, kokiame unikaliame mieste gyvename ir kokius turtus turime. Pasak kompozitoriaus G. Kuprevičiaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis oratorijai atlikti pasirinktas dėl trijų dalykų - Amžinosios ugnies, Nežinomojo kareivio kapo ir kariliono varpų.

Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus oratorijos „Jėga ir ašaros" premjeroje dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, Seimo nariai Vaidevutė Margevičienė, Arimantas Dumčius, Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovai, kauniečiai ir miesto svečiai.

 

Tos pačios dienos vidurdienį, Kaune, įamžinant Žalgirio mūšio 600 - ąsias  metines, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas  prie Vytauto paminklo įleido plieno kapsulę su žemėmis, šiais metais parsivežtos iš Žalgirio mūšio vietos Griunvaldo lauke.  Minėjimo metu miesto vadovas atidengė informacinę lentą, kurioje pateikiama informacija apie Vytautą Didįjį bei Žalgirio mūšį lietuvių ir anglų kalbomis.  

 

 

  

 

VDKM ekskursijų vadovas Edvinas Vaidotas puskarininkiams

 skaitė pranešimą  „Mindaugo Lietuva"

 

2010 m. liepos 2 d., Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos išvakarėse,  Lietuvos kariuomenės divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykloje Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekskursijų vadovas Edvinas Vaidotas skaitė pranešimą „Mindaugo Lietuva". Pranešime akcentuoti istoriniai faktai apie Mindaugo kilmę, 1249-1252 metų vidaus karus, garsiausius Mindaugo laikais įvykusius Saulės ir Durbės mūšius, Mindaugo krikštą  ir jo išdavas.  

 

 VDKM ekskursijų

vadovas E. Vaidotas

 

 

 

Kauno apskrities viršininko  regalijos - grandinė ir  vėliava - perduotos Vytauto Didžiojo karo muziejui

 

2010 m. birželio 29-ąją prie pastato L. Sapiegos gatvėje, kuriame keliolika metų veikė Kauno apskrities viršininko administracija, nebeliko šios įstaigos vėliavos. Lietuvos šaulių sąjungos  Garbės sargybos būrio iškilmingai nuleista vėliava drauge su Kauno apskrities viršininko grandine perduota saugoti Vytauto Didžiojo karo muziejui. Muziejaus direktoriaus pavaduotojas Steponas Gečas Kauno apskrities viršininkę Oną Balžekienę patikino, jog  regalijos perduodamos į patikimas rankas, kadangi vienas iš pagrindinių muziejaus tikslų -  kaupti, saugoti ir propaguoti materialines ir dvasines kultūros vertybes. Per iškilmingą ceremoniją nuskambėjo Juozo Gruodžio konservatorijos fleitininkės Marijos Strackaitės atliktas Žoržo Bizė „Intermezzo". Ceremonijoje dalyvavo Kauno apskrities viršininko administracijos vadovai, Kauno apskrities savivaldybių merai, Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai, visuomenės veikėjai. Renginio organizatorė - Vytauto Didžiojo karo muziejaus Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėja Regina Rajeckienė.

Nuo 2010 m. liepos 1-osios Lietuvoje oficialiai nebelieka apskričių viršininkų administracijų. 2008 metų pabaigoje Romualdą Morkevičių pakeitusi O. Balžekienė tapo paskutiniąja Kauno apskrities viršininke. Nuo šiol ji darbus tęs ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus komandoje - artimiausiu metu taps premjero patarėja Kauno regiono plėtrai. Regalijų perdavimo aktą pasirašiusi viršininkė kalbėjo, jog tokia didelė pertvarka, kurią pradėjo dabartinė Vyriausybė, nepriklausomoje Lietuvoje atliekama pirmą kartą. Ji vylėsi, kad vietoj apskričių administracijų šalyje bus sukurti regionai ir taip bus žengtas didelis žingsnis į priekį.

Kauno apskritis - viena iš buvusių dešimties Lietuvos apskričių. Ją sudarė Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų, Raseinių rajonai bei Kauno miesto ir Birštono savivaldybės. Kauno apskritis buvo įkurta dar 1918 m. gruodžio 20 d.  Bėgo laikas, keitėsi miestas, žmonės, viršininkai. Galų gale 1950 m. birželio 20 d. apskritys buvo panaikintos, 1995-aisiais atkurtos, o štai 2010 m. liepos 1-ąją jų veikla vėl buvo sustabdyta.

 

 Kauno apskrities vėliava

 perduota saugoti Vytauto

 Didžiojo karo muziejui

 

 

VDKM  direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas kariškiams skaitė pranešimą „Lietuvos karys Žalgirio mūšyje"

 

2010 m. birželio 28 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono karininkams, puskarininkiams ir kariams skaitė pranešimą „Lietuvos karys Žalgirio mūšyje". A. Pociūnui įteikta bataliono vado plk. ltn. Mindaugo Steponavičiaus padėka.

 

  

Lietuvos kariuomenės vado padėka įteikta Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojui Arvydui Pociūnui

 

 2010 m. birželio 9 d. Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius už „iniciatyvą, sumanumą ir aktyvumą Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginyje 2010 m. gegužės 15 d. Vingio parke, Vilniuje" padėką įteikė Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojui Arvydui Pociūnui

 

Vytauto Didžiojo karo muziejui padovanota išsiuvinėta

                       Jano Mateikos paveikslo „Žalgirio mūšis" kopija

 

2010 m. birželio 8 d. Vytauto Didžiojo karo muziejus sulaukė unikalios dovanos - tarpukariu garsaus gydytojo, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaro, aušrininko, lietuviškos spaudos ir politinio veikėjo dr. Jono Šliūpo sūnus Vytautas ir jo žmona Vanda muziejui padovanojo pačių rankomis išsiuvinėtą Jano Mateikos (Jan Matejko) paveikslo „Žalgirio mūšis" kopiją. Vytautas ir Vanda Šliūpai paveikslą siuvinėjo ištisus 15 metų ir nutarė jį padovanoti Vytauto Didžiojo karo muziejui Žalgirio mūšio 600 metų sukakties proga. Sutuoktinių skaičiavimais, siuvinėjant 2,82 m ilgio ir 1,26 m aukščio meno kūrinį, buvo padaryta daugiau nei 4 mln. dygsnių!

Šiuo metu paveikslas eksponuojamas Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaištystės salėje. Nuo birželio 30 d. kartu su paroda „Lietuvos karys Žalgirio mūšyje" jis bus eksponuojamas  LR Seimo rūmuose, kur rengiama Žalgirio mūšiui atminti skirta ekspozicija.

Gydytojo, aušrininko, visuomenės veikėjo Jono Šliūpo rašytinio palikimo išsaugojimu, archyvo kaupimu rūpinasi jo sūnus inžinierius Vytautas Šliūpas. Gimė jis 1930 m. Palangoje, 1945 m. kartu su tėvais pasitraukė į Vakarus, o nuo 1947-ųjų gyvena JAV.  2001 m. Šiaulių rajone, Gruzdžių seniūnijoje,  savo senelio žemėje, jis įregistravo Auksučių žemės ir miškų ūkio centrą. V. Šliūpo iniciatyva 1999 m. JAV  buvo įkurta pelno nesiekianti organizacija Auksučių fondas.

Vytauto tėvas Jonas Šliūpas gimė 1861 m. kovo 6 d. Rakandžiuose (Gruzdžių sen., Šiaulių r.). Tai  buvo didelis Lietuvos patriotas, nepailstamas kovotojas už jos laisvę, „Aušros" laikraščio sumanytojas, jo leidybos organizatorius, sugalvojęs šiam leidiniui pavadinimą. Jis parašė, išvertė ir išleido daugiau negu 80 knygų, redagavo bent septynis lietuviškus laikraščius. Dr. J. Šliūpas pirmasis parašė ir išleido „Lietuvių literatūros istoriją", vienintelis tuo laiku Stokholmo lietuvių konferencijoje Amerikos lietuvių vardu viešai pareiškė lojalumą Lietuvos Tarybai. Dr. J. Šliūpas - pirmasis diplomatas, 1918 m. atstovavęs Nepriklausomai Lietuvai Vašingtone, Londone, vėliau Latvijoje ir Estijoje, pirmasis Tartu mieste pradėjęs diplomatinius pasitarimus su sovietais dėl nepriklausomybės pripažinimo. Jis buvo ir pirmasis lietuvis, Amerikos Senate savo vardu išspausdinęs atsišaukimą dėl Lietuvos ir Latvijos nepriklausomybės pripažinimo „Congressional Record'e". Tačiau jo gyvenime svarbiausia buvo ne pirmuoju būti, o dirbti iš esmės, daryti tai, ko labiausiai reikia Lietuvai. Lietuvos prezidentas dr. Kazys Grinius prie dr. J. Šliūpo karsto Berlyne kalbėjo: „Geriausias būtų jam paminklas, kaipo tikrajam Lietuvos ąžuolui supilti piliakalnį su ąžuolu viršūnėje. Jei kiekvienas jo pasekėjas senovės papročiu papiltų kepurę žemės, tai pasidarytų turbūt nemažas kalnas."

 

 
  

 

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, įteikti Lietuvos kariuomenės vado apdovanojimai  „Jūriniai mazgai", pagerbti krašto apsaugos sistemos atstovai

 

2010 m. gegužės 10-ąją, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Krašto apsaugos ministerijos Baltojoje salėje  įteikti jau tradiciniais tapę Lietuvos kariuomenės vado apdovanojimai  „Jūriniai mazgai". Ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius, pajėgų, padalinių vadai,  krašto apsaugos sistemos ryšių su visuomene atstovai.

Reginio metu buvo demonstruojama kariuomenės padalinių sukurta vaizdo medžiaga, veikė fotografijų paroda „Jūriniai mazgai 2000-2009" ir „Jūrinis mazgas 2010 projektai". Šis apdovanojimas buvo įsteigtas 2000 metais tuometinio kariuomenės vado generolo majoro Jono Kronkaičio iniciatyva. Taip iki šiol skatinami ir pagerbiami kariai, branginantys gimtąją kalbą, prisidedantys informuojant visuomenę apie Lietuvos kariuomenę, formuojant jos įvaizdį. Karinių jūrų pajėgų atstovai kasmet surezga vis kitokius jūrinius mazgus. Šiemet buvo įteikti „Flamandiškas mazgas", „Gyvatės mazgas", „Lianos mazgas" ir „Rifo mazgas". Jie įteikiami labiausiai ryšių su visuomene ir visuomenės informavimo srityje pasižymėjusiems krašto apsaugos sistemos atstovams.  Šiais metais „Jūrinio mazgo" nominacijas kariai gavo keturiose kategorijose: už ryšius su žiniasklaida, už ryšius su visuomene, už geriausią metų padalinio viešųjų ryšių projektą ir už geriausią metų vidinės komunikacijos projektą.

Buvo pagerbti krašto apsaugos sistemos ryšių su visuomene atstovai. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė už „nuoseklų ir profesionalų visuomenės informavimą apie muziejaus veiklą" padėką pareiškė Reginai Rajeckienei, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėjai. Taip pat padėkos buvo pareikštos krašto apsaugos sistemos atstovams, savo iniciatyva parašiusiems ir išleidusiems knygas. Tokių šiemet buvo net keturi. Tai mjr. A. Dusevičius, sukūręs kovinį nuotykių romaną „Perkūno karys", ats. kpt. G. Deksnys, parašęs knygą „Kilkime...", doc. dr. R. Batūra, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos lektorius ir Karo istorijos centro vyr. mokslo darbuotojas, pernai išleidęs net tris istorines knygas: „Kovų istorijos: nuo seniausių laikų iki XX amžiaus", „Į laisvę Baltijos keliu" ir „Lietuvos laisvės kovų vietos. Partizanų generolas Jonas Žemaitis". Buvo apdovanotas ir Lietuvos karo akademijos prorektorius doc. dr. V. Rakutis, parašęs kariams aktualią knygą „Karo meno istorijos. I dalis".

Renginio dalyvius dainomis pasveikino vyrų choro „Kariūnas" ansamblis, vadovaujamas Vytauto Versecko.

 

 

           Kauno švietimo įstaigų vadovams pristatytos edukacinės programos

Mokslo metams artėjant į pabaigą, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Edukacijos ir informacijos skyriaus darbuotojai Kauno miesto švietimo įstaigų vadovams pristatė dešimt edukacinių programų, skirtų įvairių amžiaus grupių mokiniams. Renginyje dalyvavo penkiasdešimties Kauno miesto pradinių, pagrindinių, vidurinių mokyklų ir gimnazijų vadovai, Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus neformaliojo švietimo poskyrio darbuotojai. Vadovus pasveikino muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas. Vėliau visus svečius jis supažindino su paroda „Lietuvos karys Žalgirio mūšyje", skirta Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms,
Edukacijos ir informacijos skyrius, rengdamas šį pristatymą, turėjo tikslą informuoti Kauno miesto švietimo įstaigų vadovus apie muziejaus edukacines programas, paskatinti mokytojus ir mokinius dar dažniau lankytis muziejuje. Skyriaus vedėja Regina Rajeckienė, apžvelgdama edukacinę veiklą, akcentavo, kad aktyviausi muziejaus lankytojai yra moksleiviai. Muziejuje mokomasi iš pirminių istorijos šaltinių, yra tiesioginis ryšys su eksponatu, dokumentu, meno kūriniu. Šios galimybės neturi jokios kitos mokymo institucijos. Muziejaus ekspozicijos padeda suvokti laiko tėkmę, formuoti istorinę sąmonę. Vytauto Didžiojo karo muziejuje taikomos šios edukacinės veiklos formos: ekskursijos (apžvalginės ir teminės), edukacinės programos, organizuojamos mokyklų istorijos dienos, susitikimai su muziejaus istorikais, skaitomos paskaitos, rengiami parodų atidarymai, valstybinių švenčių, svarbių istorinių datų ir asmenybių minėjimai. Bilietų kainos mūsų muziejuje - vienos mažiausių Lietuvoje. Tam tikrų grupių žmones, pateikusius jų statusą įrodantį dokumentą, įleidžiame nemokamai. Nemažai Kauno miesto mokinių muziejuje apsilanko vedami aukštesnės motyvacijos ir džiugina savo žiniomis, smalsumu. Tokie yra Kauno mokyklų auklėtiniai iš „Vyturio" ir „Ąžuolo" katalikiškųjų vidurinių mokyklų, Panemunės pradinės mokyklos, J. Naujalio muzikos gimnazijos, Kauno apskrities specialiosios mokyklos ir daugelio kitų mokyklų bei gimnazijų.
Visiems renginio dalyviams buvo išdalintos vertinimų anketos. Iš anketose pažymėtų atsakymų galima daryti išvadą, kad tokie pristatymai reikalingi tiek mokyklų vadovams, tiek patiems mokytojams. Buvo pageidaujama, kad jie būtų rengiami ir mokslo metų pradžioje, diferencijuojant programas pagal mokinių amžių. Respondentai liko patenkinti renginio trukme, gauta informacija ir medžiaga, edukacinių programų pristatymo metodais ir forma: su kiekviena programa supažindino tam tikro istorinio laikotarpio personažais apsirengę muziejaus darbuotojai.

 

 

 

Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje atidaryta paroda - instaliacija „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė Žalgirio mūšyje"

 

2010 m. balandžio 22 d. Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje atidaryta paroda - instaliacija „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė Žalgirio mūšyje", skirta Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui. Tai spalvingas LDK kariuomenės, pasiruošusios kautis Žalgirio mūšyje, maketas, sudėliotas iš 500 skulptūrėlių, kurias sukūrė įvairių šalies mokyklų mokiniai. Parodos atidaryme dalyvavo krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius pulkininkas leitenantas Gintautas Surgailis.

Šio projekto sumanytojas ir organizatorius - Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Dailės skyriaus mokytojas ekspertas Giedrius Plechavičius.

Projekte dalyvavo 16-os Lietuvos meno/dailės mokyklų (Biržų, Plungės, Skuodo, Birštono, Telšių, Vievio, Kauno ir kt.) mokiniai, iš viso - daugiau kaip 500 vaikų. Dalyvaudami šiame edukaciniame projekte moksleiviai susipažino su istorine medžiaga apie Žalgirio mūšį, sužinojo, koks buvo LDK karys, jo ginkluotė, simbolika ir kt. Iš popieriaus masės (naudojant vadinamąją „papje mašė" techniką lipdė LDK karius - raitelius ir pėstininkus, kuriuos siuntė į Vilnių, kad prisijungtų prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės. Iš 500 skirtingų spalvingų ir išraiškingų karžygių figūrėlių M. K. Čiurlionio menų mokykloje buvo sukurta instaliacija.

Vėliau numatyta išleisti kompaktines plokšteles su mokinių darbų nuotraukomis, dalyvių sąrašais ir šventės vaizdais. Visiems parodos dalyviams (mokiniams ir mokytojams) įteikti dalyvio pažymėjimai.

Šis projektas - vienas iš Vyriausybės patvirtintos Žalgirio mūšio 600 metų minėjimo programos projektų, už šio projekto vykdymą atsakinga Krašto apsaugos ministerija.

Gegužės 15 d. LDK kariuomenės maketas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė Žalgirio mūšyje" bus parodytas Kariuomenės ir visuomenės šventėje Vilniaus Vingio parke, vėliau šie mokinių darbai keliaus po Lietuvos mokyklas, galiausiai bus eksponuojami Vytauto Didžiojo karo muziejaus filiale - Karo technikos ir transporto Vilniaus skyriuje (Olandų g. 21 a.).

 

  

 

Lietuviškos gimnazijos mokiniams - karybos istorijos pamoka

 

Prieš kelerius metus Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Šalčininkų rajono Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazija sudarė tarpusavio bendradarbiavimo sutartį. Muziejaus darbuotojai šioje mokymo įstaigoje kasmet surengia po kelias parodas, istorinių datų minėjimus, skaito paskaitas, dalyvauja gimnazijos renginiuose, gimnazijos 10-mečiui išleido leidinį, beveik kasmet moksleivių grupės apsilanko muziejuje. Įspūdingai gimnazijoje  buvo paminėtas Lietuvos kariuomenės 90-metis. Įvairių klasių gimnazistai dalyvavo eilėraščio ir piešinių konkurse, skirtame šiam jubiliejui. Muziejaus direktorius plk. ltn. Gintautas Surgailis ir direktoriaus pavaduotojas dr. Steponas Gečas aktyviausiems konkurso dalyviams ir prizininkams įteikė karine atributika paženklintas dovanas, suvenyrus.                

Pablogėjus  šalies ekonominei šalies padėčiai, muziejininkai ne visada išgali nuvykti į šį nutolusį Vilnijos  krašto kampelį ir nuvežti parodas. Pastaruoju metu Vytauto Didžiojo karo muziejuje labai išsiplėtė edukacinių renginių programos. Po restauracijos atnaujinta reprezentacinė Didžioji      salė ir Vytauto Didžiojo kapela tapo traukos objektu muziejaus šefuojamai lietuviškai gimnazijai. Balandžio viduryje  grupė eišiškiečių gimnazistų su pirmuoju gimnazijos direktoriumi Vytautu Dailydka ir keliais mokytojais atvyko į muziejų dalyvauti edukacinėje programoje „Ką žinai apie Lietuvos karybos istoriją". Į muziejininkų Daivos Žiurauskienės ir Mindaugo Grigonio vedamą karybos istorijos viktoriną-konkursą entuziastingai įsitraukė ne tik mokiniai, bet ir mokytojai. Gimnazistai taip pat apžiūrėjo atnaujinamas ekspozicijas, muziejininkai atsakė į daugelį juos dominusių klausimų.

 

 

 

20-asis Laisvės pavasaris Kaune

 

Kovo 11-ąją nuo pat ankstaus ryto Kaune buvo juntamas šventinis šurmulys -  gatvėse ir aikštėse klegėjo trispalviais žiedais pasipuošę miestiečiai ir moksleiviai, vyko nuotaikingos akcijos, minėjimai, koncertai, eisenos. Prie keturių įvažiavimų į miestą Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir jaunimas surengė nuotaikingą akciją „Su Kovo 11-ąja". Vidurdienį Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prasidėjo iškilmingas minėjimas, Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo bei gėlių padėjimo ceremonija,  ir Kauno įgulos dalinių žygiuotė. Vėliavą šį kartą kėlė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Algirdas Kaminskas.  Iškilmingame minėjime dalyvavo daug garbingų svečių. Susirinkusiuosius sveikino Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. Taip pat jis pasveikino asmenis, kurie gimė 1990 m. kovo 11-ąją ir šiandien atėjo į minėjimą. Minėjime kalbėjo Kauno apskrities atstovai ir šventėje dalyvavę svečiai, jaunimo organizacijų vadovai.  Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pasveikino kauniečius ir miesto svečius Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečio proga. Po ministrės kalbos praskrido du lengvieji mokomieji atakos lėktuvai L-39 ZA, pilotuojami mjr. Mariaus Matulaičio ir kpt. Vytauto Požėlos. Ministrė kartu su renginio svečiais ir Kauno įgulos kariais dalyvavo Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo, gėlių padėjimo ceremonijoje, prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę ir Laisvės statulos. Po  minėjimo moksleiviai gyva rankų grandine ir skambančiais Laisvės varpeliais sujungė Vienybės ir Nepriklausomybės aikštes bei Laisvės alėją. Po to Nepriklausomybės aikštėje įvyko dar viena nuotaikinga akcija. Jos dalyviai galvas pasipuošė 3000 trispalvių žiedų ir visi drauge nusifotografavo paskelbdami Lietuvai ir pasauliui, kad atėjo jau 20-asis Laisvės pavasaris! Kauno miesto gyventojai ir svečiai šią šventinę dieną buvo nemokamai pakviesti apsilankyti Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Pagal išdalintų nemokamų bilietų apskaitą muziejuje kovo 11-ąją  apsilankė net 2357 lankytojų - studentų, moksleivių, tėvų su vaikais, vyresniojo amžiaus žmonių.

    
   
    

Vytauto Didžiojo karo muziejų džiugina „Kauno „Vyturio"

katalikiškosios vidurinės mokyklos mokiniai

 

2010 m. vasario 23 d. buvo įgyvendintos Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir  „Kauno „Vyturio" katalikiškosios vidurinės mokyklos projektas „Paskelbėme, atkūrėme, apgynėme", skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui. Projekte dalyvavo daugiau kaip keturi šimtai 5, 6 ir 8 klasių mokinių. Jiems buvo surengtos edukacinės programos „Kaip senovėje kariauta", „Karyba lietuvių padavimuose ir legendose", teminė ekskursija „Vasario 16-osios reikšmė". „Vyturiukai" mūsų muziejuje dažni svečiai - tai muziejaus ir mokyklos trečias bendras projektas.

2009 m. vasario 11 d. muziejuje klegėjo 6-12 klasių mokiniai - vyko edukacinis projektas „Istorijos diena Vytauto Didžiojo karo muziejuje", kuriame dalyvavo net 700 mokinių, o vasarą 150 šeštokų dalyvavo  mūšio inscenizacijoje „Pajusk Žalgirio mūšio dvasią". Mus džiugina dažni lankytojai iš Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos, „Versmės" ir „Ąžuolo" vidurinių mokyklų, Žaliakalnio ir Senamiesčio pagrindinių mokyklų, Panemunės pradinės mokyklos, Kėdainių „Aušros" gimnazijos ir kt. Mokiniai yra aktyviausia muziejaus lankytojų grupė. Muziejus ir yra ta vieta, kur mokiniui suteikiama  neformali galimybė mokytis,  patraukliais būdais susipažinti su krašto istorijos įvykiais, didinga Lietuvos valstybės politine ir kultūrine praeitimi. Edukaciniai užsiėmimai padeda jauniesiems lankytojams naujai pažvelgti į vieną ar kitą įvykį, objektą, lavina pastabumo, kalbos, vertinimo gebėjimus. Reikia tik čia ateiti.

 

   
 

 

Istorinė Vasario 16-osios Akto reikšmė ir svarba

 

Vasario 11 d. Stasio Raštikio puskarininkių mokykloje įvyko renginys, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekskursijų vadovas  E. Vaidotas kursantams ir karininkams perskaitė pranešimą „Vasario 16-osios reikšmė". Stasio Raštikio puskarininkių mokyklos vadas plk. ltn. A. Kucharevas jam pareiškė padėką.

 

Vasario 12 d., minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos 19 metų sukaktį, apie 120 karo medikų iš visos Lietuvos  apsilankė Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Edukacijos ir informacijos skyriaus ekskursijų vadovas E. Vaidotas muziejaus svečiams surengė teminę ekskursiją „Vasario 16-osios reikšmė", pateikė įdomių istorinių faktų apie pasiaukojamas lietuvių kovas kuriant Lietuvos valstybę, supažindino su svarbiais praeities įvykių eksponatais.

  

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2011-01-31
Sprendimas: Fresh Media