Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

2010 m. renginiai

 

 

Kalėdinė dovana muziejaus darbuotojams - koncertas 

 

Gruodžio 23 d.  šv. Kalėdų proga Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje salėje įvyko koncertas  „Kalėdinė tango šviesa", skirtas muziejaus darbuotojams. Skambėjo žinomos ir populiarios arijos, operetės,  kino filmų melodijos, kurias atliko Kauno J. Gruodžio konservatorijos styginių orkestras, vadovaujamas  Kristinos Domarkienės.

Koncerto klausėsi ir 70 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono I kuopos karių, kuriems iki koncerto buvo surengtos apžvalginės ekskursijos po muziejų.

 

 

 

     

 

 

 

 

                              Vytauto Didžiojo karo muziejuje paminėtos Žiemos karo 70-osios metinės

 

Lapkričio 29 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje įvyko bendra Suomijos Respublikos ambasados, Lietuvos ir Suomijos draugijos Kauno skyriaus ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus konferencija, skirta Žiemos karo (SSRS ir Suomijos 1939-1940 m. karas) pabaigos 70-mečiui paminėti. Konferencijos dalyvius ir garbingą viešnią, Suomijos Respublikos ambasadorę Marją-Liisą Kiljunen garsaus suomių kompozitoriaus Jano Sibelijaus kūriniu „Andante festivo" pasveikino Juozo Gruodžio konservatorijos styginių orkestras, vadovaujamas Kristinos Domarkienės.

Sveikindamas ambasadorę ir svečius, muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas akcentavo istorinę atmintį, svarbią kiekvienai tautai ir liudijančią skaudžias šalies patirtis ar pasiekimus. Suomijos Respublikos ambasadorės garbei Didžiojoje salėje eksponuotas  tarpukario laikotarpį menantis eksponatas iš muziejaus rinkinių - Suomijos valstybinė vėliava. Tada,  1924 m. gegužės 14-17 d., Kaune įvyko Latvijos, Estijos ir Suomijos karininkų susitikimas su Lietuvos kariuomene. Jo metu ant senojo muziejaus bokšto, be Lietuvos valstybinės ir tautinės vėliavų, buvo iškeltos Latvijos, Estijos ir Suomijos valstybinės vėliavos.

Ambasadorė M. P. Kiljunen pabrėžė Žiemos karo reikšmę ir svarbą suomių tautai, kai tauta keletą mėnesių didvyriškai kovojo su didžiulę persvarą turėjusia kaimynine valstybe ir padarė šios kariuomenei milžiniškų nuostolių. Nors ir sudėjusi didžiules aukas, suomių tauta apgynė savo šalies nepriklausomybę ir demokratiją. Suomijos Respublikos ambasadorė, pagerbdama žuvusiuosius už Lietuvos laisvę, aplankė Vytauto Didžiojo karo muziejaus kriptą ir  padėjo gėlių vainiką.

Konferencijoje pranešimus skaitė dr. doc. Audronė Janužytė (M. Romerio universitetas), prof. Juozas Skirius (Vilniaus pedagoginis universitetas), gausus būrys Lietuvos karo akademijos atstovų: mjr. Gintautas Jakštys,  dr. Manvydas Vitkūnas, kariūnai  Tomas Mogodia, Edmundas Barzdys, Ruslanas Fiodorovas,    Tadas Kazlauskas,   Mindaugas Ramanauskas, Povilas Vosylius. Dalyvavo gausus būrys Lietuvos kariuomenės divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokyklos, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kursantų, puskarininkių ir karininkų, miesto gyventojų. Vyko diskusijos, buvo rodomos ištraukos iš 1989 metais sukurto suomių režisieriaus P. P. Elokuvos meninio filmo „Talvisota" („Žiemos karas").

 

Suomių tauta, kaip ir lietuvių tauta, už savo laisvę paaukojo tūkstančius gyvybių. Mažų  tautų istorijos panašios. Paminėdami Žiemos karą ir įvertindami jo padarinius, mes ne tik atidavėme pagarbą didvyriškai suomių tautai, bet ir pagerbėme savo tautiečius, kovojusius su sovietiniu totalitarizmu, taip pat šio režimo aukas.

                                                                                                                                          

 

     
 

VDKM direktoriaus

pavaduotojas

A. Pociūnas ir

Suomijos Respub-

likos ambasadorė

M. L. Kiljunen

 

 

 

Žuvusiųjų už

Lietuvos laisvę

   kriptoje

Dr. doc. Audronė

Janužytė

 

Prof. Juozas

Skirius

 

 Mjr. Gintautas

Jakštys

 
 

Konferencijos, skirtos Žiemos karo pabaigos 70-mečiui paminėti, programa:

Data: 2010 m. lapkričio 29 d.

Laikas: 12.00 val.

Vieta:  Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžioji salė (K. Donelaičio g. 64, Kaunas) 

 

12.00. Konferencijos atidarymas.

12.15. Suomijos Respublikos ambasadorės p. Marjos-Liisos Kiljunen kalba.

12.40-14.00. Pranešimai:

   dr. doc. Audronė Janužytė (M. Romerio universitetas). „Lietuvos Vyriausybės neutralumo politika ir piliečių pozicija Žiemos karo metu: likti neutraliems ar padėti Suomijai?"

   prof. Juozas Skirius (Vilniaus pedagoginis universitetas). „Žiemos karas 1939-1940 metais ir jo sklaida Lietuvoje" (spaudos ir jo leidinių apžvalga po 1988 m.).

   mjr. Gintautas Jakštys (Lietuvos karo akademija). „Žiemos karas Lietuvos karinėje spaudoje  1939-1940 m."

   dr. Manvydas Vitkūnas (Lietuvos karo akademija). „Žiemos karo vertinimai dabartinėje Rusijos istoriografijoje".

14.00-14.15. Kavos pertrauka.

 

14.15-15.45. Lietuvos karo akademijos kariūnų pranešimai:

   Tomas Mogodia. „Politinė situacija Žiemos karo išvakarėse".

   Edmundas Barzdys. „Pasirengimas Žiemos karui: pajėgos, ginkluotė, fortifikacija".

   Ruslanas Fiodorovas. „Manerheimo linija".

   Tadas Kazlauskas. „Kariaujančių pusių taktikos palyginimas".                

   Mindaugas Ramanauskas. „Aviacija Žiemos kare".

   Povilas Vosylius. „Snaiperiai Žiemos kare".

15.45-16.00. Pasisakymai.

16.00. Meninis filmas „Talvisota" („Žiemos karas"), rež. Pekka Parikan Elokuva (Suomija, 1989 m).

 

  

Vilniuje - Lietuvos šaulių studentų  korporacijos „SAJA" renginys

 

 

2010 m. lapkričio 24 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ir transporto Vilniaus skyriuje vyko Lietuvos šaulių studentų korporacijos „SAJA" renginys „Susipažinkime su Lietuvos kariuomene", skirtas Lietuvos karių dienai. Renginyje dalyvavoLŠS korporacijos „SAJA" nariai, jaunieji šauliai, šauliai, studentiškų organizaci jų ir korporacijų atstovai. Programoje - saugaus elegesio instruktažas, rikiuotės užsiėmimai, pirmoji medicinos pagalba, mazgų rišimas, karinės estafetės ir viktorina „Ką žinau apie Lietuvos kariuomenę". Renginį vedė korporacijos „SAJA" nariai, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai.

 

Lietuvos šaulių studentų korporacijos „SAJA" viešųjų ryšių specialistė Vaiva Sapetkaitė apie renginį:


„Kaip žino kiekvienas tikras lietuvis, lapkričio 23-iąją minime mums ypač svarbią datą - Lietuvos karių dieną. Šia proga Lietuvos šaulių studentų korporaciją „Saja", bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo karo muziejumi, savo draugams bei plačiajai visuomenei padovanojo progą artimiau susipažinti ne tik su Lietuvos kariuomenės istorija, bet ir akies krašteliu žvilgtelti į jų kasdienio gyvenimo ypatumus.

Renginio metu dalyviai aplankė Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ir transporto Vilniaus skyriaus ekspoziciją. Muziejaus darbuotojai nepasididžiavo ir išsamiai papasakojo apie eksponatus. Tie, kas nebuvote, graužkitės nagus, nes tuo ekskursija nesibaigė: renginio dalyviams buvo leista ne tik pasėdėti buvusio Lietuvos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko automobilyje, bet ir palandžioti po tankus! Pripažinkime, paprastam lietuviui tokios galimybės kasdien nesimėto. Kad naujos (ir primintos senos) žinios apie Lietuvos kariuomenę susigulėtų, dalyviai galėjo jas bandyti pritaikyti suorganizuotoje viktorinoje „Ką žinau apie Lietuvos kariuomenę?"

Norėdami suteikti ne tik naujų žinių, bet ir išmokyti naudingų įgūdžių, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai ir sajiečiai dalijosi savo patirtimi ir renginio dalyvius mokė įvairiausių dalykų - nuo rikiuotės subtilybių ar teisingo pasiruošimo žygiui iki to, kaip padėti bendražygiui atsitikus nelaimei.

Lietuvos šaulių korporacijos „Saja" pirmininkas Mindaugas Nefas, paklaustas, kodėl Lietuvos kariuomenės dieną nuspręsta minėti būtent taip, sakė, kad „toks būdas pasirinktas ne atsitiktinai, o siekiant parodyti ne tik paradinę kariuomenės pusę (žygiavimą, šaudymus ir panašiai), bet ir didelį įdedamą darbą, kad prireikus kariai sugebėtų gelbėti gyvybes bei ginti šalį".

Pirmininkas taip pat pasidžiaugė sėkmingu renginiu ir pažadėjo, jog šios dienos minėjimas taps gražia korporacijos „Saja" ir Vytauto Didžiojo Karo muziejaus bendradarbiavimo tradicija."

 

 

  

 

       

                     Kaune paminėta Lietuvos kariuomenės diena ir pagerbti Kauno įgulos kariai

                

 

1918 m. lapkričio 23 d. ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą, kuriuo pradėtos formuoti šalies reguliariosios pajėgos. Nuo tada ši diena laikoma oficialia Lietuvos kariuomenės atkūrimo diena. Šią dieną, praėjus 92 metams, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje su vėliavomis išsirikiavo iškilminga Kauno įgulos karinių dalinių karių rikiuotė. Renginyje dalyvavo Kauno miesto vadovai, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio dalyviai, šauliai, kariai, visuomeninių organizacijų atstovai, miesto gyventojai. Vyko Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos ir Nežinomo kareivio pagerbimo ceremonijos, Vienybės aikštėje buvo surengta Lietuvos kariuomenės ginkluotės ir technikos paroda.

Vytauto Didžiojo karo muziejus pakvietė į šventinį koncertą, kuriame visus karininkus, karius ir muziejaus lankytojus patriotine Juozo Tallat Kelpšos ir Maironio daina „Kur lygūs laukai" pasveikino „Vyturio" katalikiškosios mokyklos choras (vad. R. Burinskienė). Kariuomenės diena - tai visų pirma karių šventė, todėl visi gražūs Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos vado brigados generolo Artūro Leitos sveikinimo  žodžiai buvo skirti jiems. Kariuomenės dienos proga Kauno įgulos vadas perdavė Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriui plk. ltn. Gintautui Surgailiui pirmąją  KAM Aviacijos tarnybos vėliavą.   

Koncerte savo dainas, muzikinius kūrinius  dovanojo jaunieji atlikėjai iš Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos. Klausytojus žavėjo nuotaikinga programa, kurioje skambėjo iškiliųjų pasaulio kompozitorių kūriniai, harmonizuotos lietuvių liaudies dainos,  intrigavo žaviausios arijos iš populiariausių operečių ir roko operų. Žiūrovai išvydo jaunuosius dainininkus (Aurelija Stasiulytė, Dovydas Jokubauskis, Gopalas Michailovskis, Karolina Petuchovaitė, Živilė Kulevičiūtė, Gabrielė Jocaitė, Arnoldas Stonys) ir  instrumentalistus (Mažvydas Tautkus (fortepijonas), Alina Kliujeva (smuikas), fleitų trio, akordeonistų kvintetas). Už šį koncertą renginio organizatorės vardu noriu nuoširdžiai padėkoti mokyklų direktorių pavaduotojams:  Juozo Gruodžio konservatorijos - Raimundui Simanavičiui, „Vyturio" katalikiškosios mokyklos - Violetai Belevičiūtei, taip pat visiems šių gabių mokinių mokytojams ir koncertmeisteriams. Galbūt netolimoje ateityje kažkuris iš šių talentingų jaunuolių vilkės ir kario uniformą.

Vakarop miesto meras Andrius Kupčinskas Rotušėje priėmė Kauno įgulos karių atstovus ir, padėkojęs už gražų bendradarbiavimą, pasižymėjusiems Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų karininkams, Šaulių sąjungos atstovams įteikė Kauno burmistro Jono Vileišio medalius ir padėkos raštus. Pasidabruotas medalis už Lietuvos istorijos puoselėjimą Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių proga  įteiktas LK Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkui mjr. Donatui Mazurkevičiui. Žalvariniai medaliai įteikti LK KOP erdvės ir kontrolės valdybos viešųjų ryšių karininkui kpt. Irmantui Žilinskui už renginių Kauno įguloje koordinavimą, orkestro dirigentui vyr. ltn. Remigijui Terminui už Kauno miesto ir įgulos bendrus muzikinius projektus, LŠS Garbės sargybos būrio vadui Sauliui Slavinskui už karinių tradicijų puoselėjimą Kauno mieste. Džiugu, kad vienas iš garbingų mero apdovanojimų - žalvarinis  Jono Vileišio medalis - įteiktas Vytauto Didžiojo karo muziejaus vyriausiajai muziejininkei dr. Aušrai Jurevičiūtei  už Lietuvos istorijos tyrinėjimą ir puoselėjimą.

Kauno įgulos vadas brg. gen. A. Leita padėkojo miesto merui ir administracijai už nuolatinį dėmesį Kauno įgulos kariams ir jų pagerbimą  Lietuvos kariuomenės dienos proga.

 

Lietuvos kariuomenės dienos šventės akimirkos:

 

     
     

 

 

Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyko tarptautinė mokslinė konferencija

„Savanorystės idėja tada ir dabar"

 

Pirmoji atkurtos Lietuvos kariuomenės sava-

norių priesaika ir Nežinomo kareivio perlaido-

jimas Vytauto Didžiojo karo muziejaus

sodelyje. 1990 m. lapkričio 23 d.

 

2010 m. lapkričio 18 d.  Vytauto Didžiojo karo muziejuje  įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Savanorystės idėja tada ir dabar", skirta atkurtos Lietuvos pirmosios kūrėjų savanorių priesaikos ir Nežinomo kareivio perlaidojimo 1990 m. lapkričio 23 d. 20-mečiui. Organizatoriai: Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno apskrities skyrius.

 

Pranešimų temos: 

 - „Savanoriška krašto gynyba Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje" (doc. dr. Valdas Rakutis, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija),

- „Savanoriški „baltųjų" rusų daliniai Lenkijoje 1920 m. „ (prof. habil. dr Zbigniew Karpus, Torūnės Mikalojaus Koperniko universiteto, Lenkija),

 - „Raudonųjų savanoriškų dalinių formavimas Galicijos Tarybų Socialistinėje Respublikoje ir Lenkijos Tarybų Socialistinėje Respublikoje 1920 m. „ (prof. habil. dr. Mihał Klimecki, Torūnės Mikalojaus Koperniko universiteto, Lenkija),

- „Savanorių armija Lenkijoje 1920 m. „ (prof. habil. dr. Waldemar Rezmer (Torūnės Mikalojaus Koperniko universiteto, Lenkija)

- „Lietuvos Respublikos kariuomenės karių priesaika XX amžiuje: tradicijos, transformacijos, ritualas" (doc. dr. Jonas Vaičenonis,Vytauto Didžiojo universitetas)

- „Mjr. Edvardas Požėla (1892-1959) - vieno kūrėjo savanorio gyvenimas",

Algirdas Markūnas, Vytauto Didžiojo karo muziejus)

 - „1938 m. rugsėjo 7-8 d. Kūrėjų savanorių kongresas okupacijų išvakarėse"

(dr. Aušra Jurevičiūtė, Vytauto Didžiojo karo muziejus)

 - „Represuoti kūrėjai savanoriai policininkai 1940-1941 m." - (Zenonas Vasiliauskas, buvęs Centrinio policijos muziejaus direktorius)

 - „Savanorių idėjos pašaukti: 1941 m. birželio sukilėliai „ (Antanas Jankūnas, Vytauto Didžiojo karo muziejus)

- 1990 m. lapkričio 23 -ąją prisiekusių kūrėjų savanorių atsiminimai.

 

     

 

Nuotraukose:

1. dr. Aušra Jurevičiūtė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus vyriausioji muziejininkė,  Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno apskrities skyriaus pirmininkė.

2. Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai padeda gėles prie Nežinomo kareivio kapo.

3. prof. habil. dr. Waldemar Rezmer (Torūnės Mikalojaus Koperniko universitetas, Lenkija). 

4. mjr. Vaidas Vasiliauskas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris.

 

Susitikimas-diskusija Pogrindžio spaustuvėje „ab"

 

2010 m. rugpjūčio 20 d., Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo metinių išvakarėse, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus padalinyje Pogrindžio spaustuvėje „ab" įvyko diskusija „Bažnyčia ir politika". Renginyje dalyvavo garbūs Bažnyčios ir valdžios atstovai: Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Regina Lukoševičienė,  UAB „Kultūros paveldo tyrinėjimų ir projektavimo centras" direktorė Regina Žukauskienė,  Kauno rajono savivaldybės Domeikavos seniūnijos seniūno pavaduotoja Vita Sutkienė, svečiai iš Panevėžio ir Kauno rajono. Buvo svarstoma, ką galėtų nuveikti Bažnyčia ir valstybė siekiant išsaugoti istorinę atmintį, puoselėjant pagarbą rezistencijai. Žmogus turi turėti tvirtas šaknis, išmokti mylėti Tėvynę ir būti šalies patriotas. Tai ilgalaikis tiek valstybės, tiek Bažnyčios uždavinys.

 Po diskusijos įvyko vakaronė, grojo Domeikavos seniūnijos muzikantai.

Renginio organizatorė – Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus pogrindžio spaustuvės „ab" vyresnioji muziejininkė Birutė Andziulienė.

 

 

 

 

 Socialinės apsaugos ir

 darbo ministras Donatas

Jankauskas (trečias iš kairės)

su renginio svečiais ir

organizatoriais.

  

 

   Kauno arkivyskupas

metropolitas Sigitas

Tamkevičius su pogrindžio

spaustuvės „ab" įkūrėju 

V. Andziuliu ir B. Andziuliene.

 

Gedulo ir Vilties dienai atminti Vytauto  Didžiojo karo muziejuje skambėjo F. Šuberto Mišios G-dur

 

1941 m. birželio 14 d., 3 val. ryto, Sovietų Sąjungos represinės struktūros pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į atokias šiaurines teritorijas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis  duomenimis, per keletą dienų į gyvulinius vagonus buvo sugrūsta ir iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos gyventojų. Pagrindinis pirmojo trėmimo tikslas buvo akivaizdus: pašalinti iš Lietuvos gyventojus, pasižyminčius aktyvia tautine savimone. Tremtis neaplenkė nė vieno Lietuvos gyventojų sluoksnio, bet labiausiai nukentėjo inteligentija.

Tačiau birželio 14-oji - ne tik tautos gedulo, bet ir vilties diena. Vilties išgyventi, sugrįžti į tėvynę, vilties išvysti savo artimuosius. Viltis palaikė tremtinius ir kalinius sunkiausiais jų gyvenimo metais, teikė jėgų ir tvirtybės. Jie sugrįžo - gyvi ir mirę, kad atgultų amžino poilsio savo žemėje. Sugrįždami jie parsinešė ir juos palaikiusią viltį. Viltį, kad birželio 14-osios įvykiai nebepasikartos, kad bus mažiau juodų gedulo dienų ir daugiau vilties bei šviesos.

                     

Gedulo ir Vilties dienai atminti  birželio 14 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje salėje skambėjo F. Šuberto Mišios G-dur, lietuvių bei užsienio kompozitorių kūriniai, kuriuos  atliko Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis" (meno vadovas Ksaveras Plančiūnas).

 

 

  

 Gedulo ir Vilties dienai

atminti skambėjo Kauno

berniukų ir jaunuolių

 choro „Varpelis"

atliekami   kūriniai

Muziejaus direktoriaus

plk. ltn.  Gintauto Surgailio

padėkos žodis choristams ir

renginio dalyviams

 

 

 

Paminėta Tarptautinė muziejų diena

 

 

 

Gegužės 18-ąją, Tarptautinę muziejų dieną, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje įvyko bendz iesmuziejausus ir Kauno katalikiškosios „Vyturio" vidurinės mokyklos  edukacinis projektas „Pajusk Žalgirio mūšio dvasią". Muziejaus darbuotojai 2009-aisiais inscenizaciją parengė pagal 1470 metų lenkų metraštininko Jano Dlugošo  aprašymus. Tuomet  projektą padėjo įgyvendinti 150 šeštaklasių. Šį kartą renginyje dalyvavo net 250 penktų ir šeštų klasių  mokinių.

 Inscenizacijoje žiūrovai išvydo daug istorinių asmenybių: ordino didįjį magistrą Ulrichą fon Jungingeną, ordino maršalą Frydrichą fon Valenrodą, Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą,  Lenkijos karalių Jogailą, Jogailos brolį kunigaikštį Lengvenį ir kitus. Ji buvo skirta Kauno miesto muziejininkams, moksleiviams ir jų tėveliams.

Profesinės šventės proga savo kolektyvą ir visus miesto muziejininkus pasveikino Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. ltn. Gintautas Surgailis. Jis palinkėjo neprarasti entuziazmo, nepasiduoti pesimizmui, dirbti ir džiaugtis. Kauno katalikiškosios „Vyturio" vidurinės mokyklos  direktorė Aleksandra Bancevičienė sveikinimo kalboje padėkojo Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojams už draugystę, bendrus istorijos projektus, įgyvendintus kartu su muziejaus Edukacijos ir informacijos skyriaus darbuotojais, palinkėjo stiprybės ir sveikatos.

Po mūšio inscenizacijos miesto muziejininkai ir renginio dalyviai apžiūrėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiosios salės ir Vytauto kapelos ekspozicijas, parodą „Lietuvos karys Žalgirio mūšyje". Vėliau Rotušėje buvo paminėta Tarptautinė muziejų diena. Šventės metu buvo įteikti Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko padėkos raštai Kauno muziejų vadovams. Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriui plk. ltn. Gintautui Surgailiui ir muziejininkams buvo įteiktas padėkos raštas už „kilnią misiją saugant Lietuvos istorijos ženklus, jaunosios kartos ugdymą patriotine dvasia, prasmingus darbus, skirtus Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių paminėjimui, ir už geranorišką Tarptautinės muziejų dienos paminėjimo organizavimą". Minėjime dalyvavo Kultūros ministerijos atstovas Romanas Senapėdis, Šiaulių „Aušros" muziejaus direktorius Lietuvos muziejų asociacijos vadovas Raimundas Balza. Koncertavo Kauno miesto styginių kvartetas, vadovaujamas Sauliaus Bartulio ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai, vadovaujami katedros vedėjos Aurelijos Bukauskaitės. Po šio renginio miesto muziejininkai buvo pakviesti į Kinijos Liaudies Respublikos parodos „Žvilgsnis į Kiniją" pristatymą Kauno miesto muziejuje. Tarptautinę muziejų dieną pradėję Žalgirio mūšio inscenizacija, muziejininkai pabaigė šventine vakarone Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje.

 

 

Kariuomenės ir visuomenės šventėje pademonstruota mūšio inscenizacija 

 „Pajusk Žalgirio mūšio dvasią"

 

Gegužės 15 d. Vilniuje, Vingio parke vilniečius ir miesto svečius vėl džiugino kariuomenės ir visuomenės šventė, šįkart apėmusi 600 kariuomenės metų - nuo šiandienos iki Žalgirio mūšio, kurio jubiliejų šiemet minime. Tradicija švęsti kariuomenės ir visuomenės dieną kilusi iš tarpukario Lietuvos, ir šios šventės vyksta kasmet trečiąjį gegužės savaitgalį. Vilniečiams ir miesto svečiams buvo pademonstruota mūšio inscenizacija „Pajusk Žalgirio mūšio dvasią", kurioje dalyvavo apie 150 įvairių šalies mokyklų moksleivių.  

Prieš 600 metų Žalgirio mūšis truko apie devynias valandas, o mūšio inscenizacija - apie pusvalandį. Joje buvo akcentuoti svarbiausi 1410 metų liepos 15-osios kautynių, vykusių tarp Kryžiuočių ordino ir jungtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės kariuomenės, momentai. Pirmoji atakavo lietuvių kariuomenė. Ji puolė ordino maršalo Frydricho fon Valenrodo kryžiuočius, vėliau Lenkijos kariuomenė užpuolė ordino didžiojo komtūro Konrado Lichtenšteino dalinius. Lietuvių atsitraukimo manevras, Lichtenšteino ir Valenrodo pulkų ataka prieš Lenkijos kariuomenę ir LDK Smolensko pulkus, ordino magistro rezervo kova ir šaunus LDK kariuomenės manevras - ji sugrįžo į mūšio lauką ir  smogė kryžiuočiams iš šono bei užnugario. Finalinė scena - galutinis kryžiuočių sutriuškinimas. Mūšio pabaigoje visi kautynių dalyviai susirinko prie Vytauto ir Jogailos ir  pasveikino pergalės proga.

Inscenizacijos, parengtos pagal Vytauto Didžiojo karo muziejaus edukacinę programą,  projekto koordinatorius Vytauto Didžiojo karo muziejaus  direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas. Projekto dalyviai Eduardas Brusokas ir Vilija Sapjanskienė, LDK karybos istorijos skyriaus vedėjas ir vyriausioji muziejininkė, Edvinas Vaidotas ir Daiva Žiurauskienė, Edukacijos ir informacijos skyriaus ekskursijų vadovas ir viešųjų ryšių vyriausioji specialistė, Vidmantas Airini, Fondų apskaitos ir apsaugos skyriaus vyriausiasis muziejininkas. Mūšio inscenizacijoje „kovėsi" įvairių Vilniaus miesto, Šalčininkų rajono mokyklų ir gimnazijų moksleiviai ir mokinių projekto „Drąsinkime ateitį" dalyviai. Šventėje dalyvavo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius bei kiti svečiai.

 

 

Vytauto Didžiojo karo muziejuje - tarptautinė akcija „Muziejų naktis"

 

„Muziejų naktis" - akcija, kurios metu Europos muziejai lankytojams suteikia retą progą ekspozicijas apžiūrėti naktį, pasiūlo įdomių renginių. Šiemet akcija visoje Europoje vyko gegužės 15-ąją. Vytauto Didžiojo karo muziejus joje dalyvavo jau trečią kartą. Savo lankytojams duris plačiai atvėrė ir muziejaus padaliniai: Karo technikos ir transporto Vilniaus skyrius ir Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus padalinys Pogrindžio spaustuvė „ab", surengusi „Muziejaus naktis" jau gegužės 6-ąją. 

Gegužės 15-osios vakarą kauniečius ir miesto svečius į Karo muziejaus sodelį viliojo ne tik puikus oras. 18 valandą čia nugriaudėjo senovinių patrankų salvės ir prasidėjo renginys, kuris truko iki vidurnakčio. Skambėjo karinės-istorinės dainos ir liaudies melodijos, atliekamos folkloro ansamblio „VISI" (vad.  E. Vyčinas), sutartinių giedotojų grupės „Trys keturiose" (vad. D. Vyčinienė), Kauno technologijos universiteto folkloro ansamblio „Goštauta" (vad. J. Lipinskienė). Visus sužavėjo Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų teatro studijos „Teatrapilis" jaunieji artistai (vad. A. Jankauskaitė). Praeitį su šiandiena šiuolaikinėmis meno improvizacijomis sujungė modernaus šokio teatro „Aura" šokėjai (vad. B. Letukaitė). Temstant Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje buvo galima pasiklausyti varpų melodijų - koncertą „Vakaro varpai" dovanojo prof. Giedrius Kuprevičius. Skambant varpų muzikai, ant muziejaus arkados pasirodė Lietuvos istorines asmenybes įkūnijantys personažai: Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė, karaliai, didikai, karžygiai... Muziejaus eksponatus buvo galima nemokamai apžiūrėti iki pat vidurnakčio. Jaunos šeimos su mažamečiais vaikais, solidaus amžiaus poros, jaunimas ekspozicijų salėse išgirdo įdomių pasakojimų. O pasidomėti muziejuje yra kuo -  Lietuvos ir kitų valstybių istorija, karybos menu nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, visa Lietuvos valdovų dinastija, paroda „Lietuvos karys Žalgirio mūšyje", unikaliais ir retais archeologiniais radiniais, gausia alebardų ir espantonų kolekcija, legendinių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno daiktais bei dokumentais ir daugybe kitų eksponatų. Tikimės, kad ši akcija muziejaus darbuotojams ir lankytojams tapo džiugių susitikimų švente.

 

   

Už laisvę ginklu ir spauda

 

Įspūdingai Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną 2010 m. gegužės 6 d. paminėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys - Pogrindžio spaustuvė „ab". Į šventę Domeikavos seniūnijoje, Salių kaime, Neries vagos šlaite esančią Vytauto ir Birutės Andziulių sodybą, kur sovietmečiu daugiau kaip 10 metų veikė spaustuvininko Vytauto Andziulio ir jo bendražygio Juozo Bacevičiaus įrengta pogrindinė spaustuvė, susirinko muziejininkai, seniūnijos atstovai, Domeikavos vidurinės mokyklos mokiniai, studentai, kaimynai.

Spaustuvė įrengta 7 metrų gylyje. Pakaunėje įsigijęs kolektyvinį sodą, darbštus ir išradingas spaustuvininkas savo rankomis pasistatė ir išplėtė  sodybą, išgabeno dešimtis tonų kietos uolienos, išbetonavo ir dalimis sugabeno spaustuvės įrangą. Reikėjo saugotis ne tik sovietinių saugumiečių, bet ir smalsių kaimynų. Vytautas virš spaustuvės įrengė šiltnamį, o vienoje lysvėje įtaisė slankiojantį baseiną, kurį pastūmęs patenki į rūsį, toliau - koridoriais į spaustuvę. Apie tai žinojo tik žmona Birutė ir artimiausias talkininkas, išsilavinęs Šakių bitininkas J. Bacevičius.

Išradingumas, rizika atsipirko moraliniu pasitenkinimu. Apgavęs sovietinių šnipų ir saugumiečių budrumą, V. Andziulis per 10 metų atspausdino ir išplatino apie 30 religinio ir patriotinio turinio knygų. Įkūrėjų pavardžių pirmosiomis raidėmis „ab" pavadintoje „įmonėje" 1980 metais buvo atspausdintas vyskupo K. Paltaroko „Tikybos pradžiamokslis". Jis buvo pakartotas 10 kartų ir J. Bacevičiaus, jo žmonos Adelės ir kitų talkininkų po Lietuvą išplatintas net 32 000 egzempliorių tiražu. Požemyje atspausdintos dienos šviesą išvydo draudžiamų poetų Kęstučio Genio, kunigo Roberto Genio ir kitų eilės, A. Damušio studija apie bolševikinį genocidą Lietuvoje, disidentų kūriniai - iš viso per 30 leidinių.

Dabar Pogrindžio spaustuvė-muziejus „ab" žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Čia rengiamos muziejų naktys, koncertai. Šlaite įrengtas mini amfiteatras gali sutalpinti per tūkstantį dalyvių. Šiemet spaudos atgavimo šventė buvo ypač kruopščiai organizuota - Domeikavos seniūnijos kultūros centro direktorės Danguolės Kasparienės parengtoje programoje „Už laisvę ginklu ir knyga" šventės dalyviai išvydo žinomą folklorinį ansamblį „Kupolė", studentai ir aktoriai skaitė eiles, skambėjo karinės, Lietuvos partizanų ir patriotinės dainos, mintimis apie knygos, gimtosios kalbos likimą, buvusias ir esamas grėsmes dalijosi muziejininkai, politikai, valdininkai. Patys mažiausieji šventės dalyviai, be dainų ir šokių, visiems padovanojo savo rankutėmis pieštas trispalves ir „ab" logotipais pažymėtus savo ketureilius, veikė improvizuota pogrindžio spaustuvėje atspausdintų leidinių ir muziejui dovanotų eksponatų paroda.

 

 
                                      

Duris atvėrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžioji salė

 

Oficialiai įsteigtas 1921 m. sausio 22 d., o iškilmingai pašventintas ir atidarytas tų pačių metų vasario 16 d., kasmet kartu su Lietuvos valstybės atkūrimo diena Vytauto Didžiojo karo muziejus mini ir savo gimtadienį. 2010 m. vasario 11 d. įvyko Vytauto Didžiojo karo muziejaus 89-ųjų įkūrimo metinių paminėjimo ir Didžiosios salės ekspozicijos atidarymo renginys. Daugiau nei metų prireikė salei rekonstruoti ir ekspozicijoms įrengti. Į mūsų senojo muziejaus Didžiąją salę sugrįžo ne tik senieji eksponatai, bet ir senosios spalvos. Tokios, kokios buvo pastatą suprojektavusio architekto Vladimiro Dubeneckio laikais. Erdvi, šviesi, tvarkinga ir ištaiginga Didžioji salė tapo reprezentacine sale, atvira visiems kauniečiams ir miesto svečiams.
Didžiojoje salėje eksponatai iš įvairiausių epochų. Lankytojai gali susipažinti ir su muziejaus istorija, ir su fondų saugyklose ilgai saugotomis muziejinėmis vertybėmis: 1901 m. Jano Stykos nutapytu paveikslu „Vytauto priesaika", visų Lietuvos valdovų portretais, 1676 m. vokiečių kalba išleista Kazimiero Simonavičiaus knyga „Didysis artilerijos menas", unikaliais ir retais archeologiniais radiniais, gausia alebardų ir espantonų kolekcija. Eksponuojami 1940 m. laikotarpio daiktai ir nuotraukos, kai okupantams užgrobus Lietuvą, prasidėjo tragiškas karininkų ir jų šeimų naikinimas. Lankytojai išvys okupantų ir Lietuvos partizanų ginklus, jau atkurtoje Lietuvoje sukonstruotus pistoletus-kulkosvaidžius „Vladas" ir „Vytis-2" bei daugybę kitų. Daug pastangų, energijos, laiko ir meilės, įrengiant Didžiosios salės ekspoziciją, įdėjo ekspozicijos kuratorius A. Pociūnas, skyrių vedėjai J. Karosevičiūtė, K. Rickevičiūtė, E. Brusokas, D. Naujalienė, A. Markūnas ir jų vadovaujamų skyrių darbuotojai, ekspozicijos projekto bendraautoriai J. Vroblevičius ir J. Venckūnas.
Renginio metu įvyko Lenkijos ir Lietuvos valdovo Augusto II atkurtos vėliavos prikalimo ir pakabinimo ceremonialas. Istorinė vėliava nuo 1702 m. saugoma Švedijoje, kur pateko kaip karo grobis Šiaurės karo metu (1700-1721). Dešinėje vėliavos pusėje pavaizduotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas - baltas Vytis raudoname skyde su karūna viršuje. Kairėje vėliavos pusėje, raudoname skyde su karūna viršuje, pavaizduotas Lenkijos Karalystės herbas - baltas erelis su Saksų herbu ant krūtinės. Dešinėje herbo pusėje - du sukryžiuoti kardai. Vėliavos matmenys 267 x 340 cm. Šią vėliavą atkūrė gabi menininkė tekstilininkė Bronė Neverdauskienė.
VDKM direktorius plk. ltn. Gintautas Surgailis ir Lietuvos šaulių sąjungos vadas Juozas Širvinskas. atnaujino dar 1998 m. pasirašytą Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Lietuvos šaulių sąjungos bendradarbiavimo sutartį. Gimtadienio proga muziejų pasveikino ir savo šokius dovanojo Kauno choreografijos mokyklos šokėjos (vadovė Goda Puleikytė). Šis gražus ir iškilmingas renginys - tai tarsi dovana už darbą visiems muziejaus darbuotojams bei lankytojams.

 

   

VDKM direktorius

plk. ltn. G.Surgailis ir

LŠS vadas

J. Širvinskas pasirašo

bendradarbiavimo

sutartį

Šokius dovanojo

Kauno choreografijos

mokyklos šokėjos

(vad. Goda Puleikytė)

 Archeologiniai radiniai

Įdomiausi muziejaus

eksponatai

  

Liaudies kariuomenė

ir 29-asis šaulių 

teritorinis korpusas.

1940-1941m.

 Retai eksponuoti

 ginklai

Lenkijos Lietuvos

valdovo Augusto II

atkurta vėliava

 Karo muziejaus

 karo invalidų

tarnybos uniforma.

Trimitas ir pikė

su vėliavėle.

1923-1927m.

 

Brg. gen. Povilo Plechavičiaus 120-ųjų gimimo metinių minėjimas

 

2010 m. vasario 2 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje (VDKM) buvo paminėtos Nepriklausomybės kovų dalyvio, Vietinės rinktinės organizatoriaus ir vado, Lietuvių karių veteranų sąjungos „Ramovė" valdybos pirmininko Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus brg. gen. Povilo Plechavičiaus (1890-1973) 120-osios gimimo metinės. Pagrindinį pranešimą „Brg. gen. Povilas Plechavičius" apie tauraus lietuvio, drąsaus žemaičio įvairialypę valstybinės reikšmės veiklą perskaitė VDKM Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus muziejininkas Antanas Jankūnas. Brg. gen. P. Plechavičiaus brolio dukra Alina Plechavičiūtė-Veigel išsamiai atskleidė karininko asmenybę, jo būdo bruožus. Minėjime dalyvavo Kauno miesto savivaldybės tarybos narys dr. Raimundas Kaminskas, visuomeninių organizacijų atstovai. Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungos vadas Bronius Girdvainis VDKM direktoriui plk. ltn. Gintautui Surgailiui įteikė plechavičiuko V. Karatajaus paveikslą „Rugpjūčio debesys". Minėjime skambėjo B. Paulavičienės vadovaujamo Kauno tremtinių choro „Ilgesys" dainos. Prie brg. gen. P. Plechavičiaus paminklo, pastatyto 2008 m. rudenį VDKM sodelyje, buvo padėta gėlių. Svečiai galėjo apžiūrėti parodą „Vietinei rinktinei - 65".

Jokiai politinei partijai nepriklausęs brg. gen. P. Plechavičius teigė: „Tauta be energingų, sumanių, pasiaukojančių ir nepartinių vadų yra pasmerkta žūti. Kas bet kuriuo būdu niekina jus, tas kasa ne tik sau, bet ir visai tautai kapą. Todėl jei norime laiduoti Lietuvos nepriklausomybę ir saugumą, turime užmiršti visas partijas ir visi kaip vienas turime dirbti tiktai Tėvynės gerovei. O kai Tėvynei bus gera, tai ir visiems tėvyniečiams bus gera gyventi."

 

   

Brg. gen. P. Plechavičiaus

 brolio dukra Alina

Plechavičiūtė-Veigel 

 Plechavičiukai dovanoja

V. Karatajaus paveikslą

 „Rugpjūčio debesys"

 VR žemėlapis
 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2011-01-31
Sprendimas: Fresh Media