Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

2010 m. parodos

Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta paroda, skirta

Lietuvos kariuomenės pergalės prie Širvintų ir Giedraičių 90-mečiui

 

 

2010 m. rugsėjo 1 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta Karybos istorijos (1795-1940) skyriaus darbuotojų parengta kilnojamoji paroda „Lietuvos kariuomenės pergalei prie Širvintų ir Giedraičių - 90". Parodoje eksponuojami nuotraukų, dokumentų, spaudos leidinių kopijos ir originalai įvairiapusiškai atskleidžia 1920 metų lapkritį vykusias Lietuvos kariuomenės kovas ir istorinę pergalę prieš lenkų kariuomenę.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė  Lietuvos Nepriklausomybės Aktą - dokumentą, skelbiantį, kad atstatoma nepriklausoma demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje ir ta valstybė atskiriama nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis. Tačiau valstybingumui įtvirtinti reikėjo karinių pajėgų. Lietuvos kariuomenės kūrimosi pradžia sutapo su bolševikų, o netrukus ir bermontininkų bei lenkų kariuomenių veržimusi į Lietuvos žemes. 1919 m. gegužės 8 d., lenkams užpuolus lietuvių sargybas prie Vievio, tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių prasidėjo pirmieji koviniai veiksmai, kurie  su pertraukomis tęsėsi iki 1920-ųjų pabaigos. Net keletą kartų karinį konfliktą sprendė tarptautinės misijos, nustatydamos demarkacines linijas. Lenkai paprastai jų nepaisė, tad kovos veiksmai atsinaujindavo. Didžiausi susirėmimai įvyko 1920 m. rugpjūčio-spalio mėn. Rugsėjo 22 d., nepavykus įgyvendinti Augustavo-Seinų operacijų prieš 4-5 kartus gausesnį priešą, Lietuvos kariuomenė patyrė pralaimėjimą ir prarado dalį kontroliuotų teritorijų.

1920 m. spalio 7 d. kovinius veiksmus nutraukė pasirašyta Suvalkų sutartis, kurią jau kitą dieną Lenkija  sulaužė, imitavusi savo karinių dalinių sukilimą. Spalio 9 d. šie daliniai, vadovaujami gen. L. Želigovskio, įsiveržė į Vilnių ir paskelbė įkurią atskirą „Vidurio Lietuvos" valstybę. Toliau sėkmingai puldama, lapkričio 19-ąją Atskiroji kavalerijos brigada pasiekė net Kėdainius. Susidarius tokiai situacijai, lietuvius nuo visiško pralaimėjimo galėjo išgelbėti tik drąsus ir rizikingas manevras. Lapkričio 18-19 d. vyr. ltn. Teodoro Balno vadovaujamas 170-200 karių dalinys apėjo Širvintas ir smogė lenkams iš užnugario. Ši pergalė pakėlė lietuvių karių kovinę dvasią ir laikinai sustabdė lenkų puolimą. Lietuviams pasitraukus, lapkričio 20 d. lenkai vėl užėmė Širvintas. Stengdamasi neprarasti iniciatyvos, Lietuvos kariuomenė sustiprino esamus pulkus ir pritraukė rezervų. Lapkričio 20-21 d. surengusi kontrpuolimą, ji atsiėmė Širvintas ir Giedraičius. Buvo  pasiekta istorinė pergalė, tačiau ja pasinaudoti nepavyko, nes tolesnius karo veiksmus sustabdė Tautų Sąjungos kontrolės komisija. 1920 m. lapkričio 29 d. buvo pasirašytos paliaubos, o kariaujančios pusės atskirtos neutralia zona. 1923 m. buvo nustatyta administracinė linija, su kuria Lietuvos valstybė nesutiko. Vilnius ir Vilniaus kraštas iki 1939-ųjų rudens liko okupuotas lenkų.

Vytauto Didžiojo karo muziejuje paroda veiks iki 2010 m. rugsėjo 21 d., o vėliau keliaus po karinius dalinius, švietimo ir mokymo įstaigas.

 

   

 Paroda atskleidžianti 1920 m.

lapkritį vykusias Lietuvos

kariuomenės kovas ir istorinę

pergalę prieš lenkų kariuomenę

6-os baterijos pozicija

ties Širvintais 1920 m.

lapkričio 19 d.

 

 

Lenkijos kariuomenės

41-ojo Suvalkų pėstininkų

pulko sekimo punktas

prie Mikališkių. 1921 m.

 

 

 

Vytauto Didžiojo karo muziejuje pristatyta vieno paveikslo „Durbės mūšis" paroda,

skirta 750-osioms Durbės mūšio metinėms

 

2010 m. liepos 13 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje salėje pristatyta dailininko Prano Griušio vieno paveikslo „Durbės mūšis" paroda, skirta 750-osioms Durbės mūšio metinėms.

Renginio dalyvius pasveikino Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. ltn. Gintautas Surgailis. Durbės mūšio eigą ir reikšmę Lietuvos istorijai apžvelgė muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karybos istorijos skyriaus vedėjas Eduardas Brusokas. Šio skyriaus vyriausioji  muziejininkė Danutė Gruzdienė papasakojo, kaip gimė idėja surengti parodą.

 

Parodos metu istorinį romaną „Durbės mūšis. Nepasidavę lemčiai" pristatė knygos autorė  Inga Baranauskienė.

 

1260 m. liepos 13 d. įvyko Durbės mūšis, kuriame žemaičių kariuomenė susikovė su Vokiečių ordino ir Livonijos ordino kariuomene. Kryžiuočių karines pajėgas sudarė apie 8000 vyrų ir 200 riterių, žemaičiai sutelkė apie 4000 karių. Mūšiui prasidėjus, iš Vokiečių ordino kariuomenės pasitraukė kuršiai, o dalis jų puolė vokiečius iš užnugario. Ordino kariuomenės padėtį silpnino jos dalių tarpusavio nesutarimai. Žemaičiai priešą staigiai apsupo, daugelį riterių nukovė ir persekiojo bėgančiuosius. Žuvo daug karių ir  apie 150 ordino riterių - Ordino kariuomenės vadai Burhardtas von Hornhausenas, Heinrichas Botelis ir karalaitis Karolis su savo daliniu.

Durbės mūšis buvo didžiausias XIII-XIV a. lietuvių laimėjimas karuose su Vokiečių ordinu ir parodė žemaičių žemių konfederacijos jėgą, sužlugdė Vokiečių ordino ketinimus užgrobti Žemaitiją ir sustabdė jo veržimąsi į rytus.  Po šio mūšio Livonijos ordinas išvedė iš pilių savo įgulas, o Lietuvos didysis kunigaikštis Mindaugas nutraukė taiką su Livonijos ordinu.

 

Tapytojas Pranas Griušys gimė 1955 m. Žemaitijoje, Klaipėdos rajone. 1976-1982 m. studijavo Vilniaus dailės institute. Nuo 1982 m. dėsto VDA Kauno dailės fakultete (profesorius, Vizualaus meno katedros vedėjas, Tapybos studijos vadovas.)

Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Tapytojas surengė daug personalinių parodų, dalyvavo daugelyje užsienyje surengtų parodų - Lenkijoje, Airijoje, Anglijoje, Kinijoje...

Dailininkas yra sukūręs apie 10 istorinių - batalinių drobių. „Durbės mūšį" nutapė 2002 m. Kauno dailės parodoje „Geriausias 2002 m. kūrinys" šis paveikslas dailininkui pelnė publikos išrinkto laureato vardą.

 

 Paroda veiks iki 2010 m. lapkričio 1 d. 

                              

    

 Pranas Griušys

„Durbės mūšis",

2002 m. Triptiko dalis.

 Kauno muzikos ansamblis

„Ainiai" daudyčių fanfaromis paskelbė parodos atidarymą.

Kalbėdamas apie istorinę

drobę „Durbės mūšis",

dailininkas Pranas Griušys

sakė: „Ši įspūdinga pergalė buvo nepelnytai pamiršta."

Istorinio romano „Durbės

mūšis. Nepasidavę lemčiai" autorė Inga Baranauskienė

knygos pristatymo metu.

 

 

Seime pristatyta Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Lietuvos karys Žalgirio mūšyje" apdovanoti konkurso „Žalgirio mūšiui - 600" laureatai


Minint 600-ąsias Žalgirio mūšio metines, Lietuvos Respublikos Seimas 2010-uosius paskelbė Žalgirio mūšio metais. Liepos 2 d., skambant renesanso muzikos ansamblio „Hansanova" autentiškais styginiais instrumentais atliekamiems gotikos ir renesanso epochos kūriniams,  Seimo parodų galerijoje pristatyta Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Lietuvos karys Žalgirio mūšyje" ir Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus surengto vaikų ir jaunimo kūrybos konkurso „Žalgirio mūšiui - 600" laureatų kūrybos darbų paroda bei apdovanoti parodos nugalėtojai. Pirmąją vietą vertinimo komisija skyrė ir Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės įsteigtu prizu „Žalgirio mūšiui - 600" apdovanojo Gediminą Lukošių, kurį  įteikė Seimo kancleris Jonas Mileris. Antroji vieta skirta Povilui Valteriui. Jaunajam dailininkui prizą skyrė ir įteikė Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. ltn. Gintautas Surgailis. Krašto apsaugos ministro vardu apdovanota trečiosios vietos laimėtoja Austė Gečaitė. Konkurso dalyviai taip pat buvo apdovanoti specialiaisiais prizais, įsteigtais Seimo kanceliarijos ir Seimo komitetų. Pagal amžiaus grupes atrinkti geriausi darbai eksponuojami Seimo parodų galerijoje, konkurso nugalėtojai ir jų mokytojai buvo apdovanoti prizais, piešiniai bus išspausdinti specialiame žurnalo „Seimo kronika" numeryje, paroda taip pat bus pristatyta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų nacionalinio muziejaus lankytojams.

 

Apie Žalgirio mūšį skaitė kone visi, apie jį rašo ir rašys. Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. ltn. Gintautas Surgailis kalbėdamas akcentavo, jog  visi ekspozicijoje rodomi eksponatai yra iš muziejaus fondų, surinkti per archeologinius kasinėjimus Kauno mieste bei rajone. Dėkodamas už Vandos ir Vytauto Šliūpų muziejui padovanotą ir  parodoje eksponuojamą Jano Mateikos (Jan Matejko) paveikslo „Žalgirio mūšis" siuvinėtą kopiją, muziejaus direktorius garbiam svečiui padovanojo jo tėvo - tarpukariu garsaus gydytojo, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaro, aušrininko, lietuvių spaudos ir politinio veikėjo - dr. Jono Šliūpo paveikslo kopiją.

 

Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas renginio dalyviams pristatė  parodą „Lietuvos karys Žalgirio mūšyje". Istoriko teigimu to meto lietuvių kario ginkluotė beveik nesiskyrė nuo kaimynų -  buvome lygiaverčiai priešui. Ir tais laikais ginklai buvo labai brangūs - lakštiniai plieniniai šarvai kainavo 45 karves arba 15 kumelių. Šiandienos mastais tai būtų  automobilio „Rolls Royce" vertė. Dažnai keisti juos galėjo tik karalius, valdovas arba jo svita. Atlikus rekonstrukciją, paneigti ankstesni mitai. Pasak istoriko, pradžioje buvo rašoma, kad lietuviai Žalgirio mūšyje buvo prastai ginkluoti, kone nuogi, apsidangstę tik su kailiais. Pastaruosius 50-70 metų buvo rašoma, kad Lietuvos kariuomenė buvo neblogai ginkluota. A.Pociūnas teigia, kad, kryžiuočių ginkluotė buvo tokia pat, kaip ir lietuvių bei lenkų, tik nedidelė dalis kryžiuočių riterių ir kviestinių karių vilkėjo ištisus lakštinius šarvus. Žalgirio mūšyje priekinėse linijose puolusių kryžiuočių ginkluotės ir šarvuotės svoris buvo apie 40 kg, žirgų - apie 600-700 kg. Visa svorio, jėgos koncentracija - į ietį. Su tokia jėga jie būtų persmeigę po du tris mūsų karius. Tiesa, mūsiškių šarvai ir ginkluotė galėjo sudaryti apie 30 kg, o žemaitukai ir kiti žirgai svėrė  400-500 kg, tačiau mes buvome manevringesni. Žalgirio mūšio kovos  baigtį nulėmė lietuvių manevras - kariai imitavo bėgimą, tačiau vėliavos nė vienas nepametė, tai rodo, kad atsitraukimas buvo organizuotas. Jei mūsų kariuomenė būtų negrįžusi į mūšį, būtų likę kovoti lenkai su vokiečiais. Galima tik spėlioti, ar  Lenkijos kariuomenė būtų galėjusi  nugalėti kryžiuočius. Jei taip - tada kryžiuočiai būtų tvarkingai atsitraukę ir jų  kariuomenė nebūtų sunaikinta, o besitraukdami, jie būtų papildę Ordino pilių įgulas. Tada nežinia, kaip būtų pasibaigęs karas. Tačiau, kai  Lietuvos kariuomenė  grįžo ir puslankiu apsupo kryžiuočius, įvyko lemiamas lūžis  ir priešų kariauna pradėjo paniškai bėgti iš mūšio lauko...

Doc. dr. Romas Batūra,  Generolo Jono Žemaičio karo akademijos lektorius ir Karo istorijos centro vyr. mokslo darbuotojas, pristatė žemėlapį „Lietuvos laisvės kovų vietos", skirtą Žalgirio pergalei 600 ir Durbės pergalei 750. Vėliau,  skambant viduramžių muzikai, renginio dalyviai apžiūrėjo parodas.

 

Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Lietuvos karys Žalgirio mūšyje" Seimo parodų galerijoje veiks iki š.m. liepos 12 d.

 

 

    

Parodos lankytojus

pasitiko Vytauto Didžiojo

biustas

Parodos rengėjai –

Kristina Rickevičiūtė,

Janina Karosevičiūtė,

 Arvydas Pociūnas,

plk. ltn. Gintautas Surgailis.

 Parodos

fragmentas

 Parodos atidarymo

metu VDKM

direktorius

Vytautui Šliūpui

padovanojo jo tėvo

dr. Jono Šliūpo

paveikslo kopiją

 

 

Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta paroda,

skirta Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms

 

Artėjant svarbiausio Lietuvos istorijoje Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms, Vytauto Didžiojo karo muziejus parengė parodą „Lietuvos karys Žalgirio mūšyje", kuri buvo atidaryta balandžio 15 d. Vytauto Didžiojo kapeloje. Joje lankytojai gali pamatyti  XIV-XV a. Lietuvos karių ginkluotę: kalavijus, kovos kirvius ir peilius, ietigalius, strėlgalius, šalmus, raitelių ir žirgų ekipuotės detales, taip pat bombardas, pirmuosius parakinius ginklus Europoje, ir akmeninius sviedinius, kuriais iš jų buvo šaudoma. Beveik visi eksponatai - originalai, rasti Lietuvoje archeologinių tyrinėjimų metu. Jie  akivaizdžiai rodo, kad to meto lietuvių kario ginkluotė ne kažin kiek skyrėsi nuo kaimynų, ir tuo laužo stereotipus, esą lietuviai į Žalgirio mūšį ėjo apsisiautę kailiais ir apsiginklavę medinėmis kuokomis. Remdamasis archeologine medžiaga ir išlikusiais istoriniais šaltiniais, karo istorikas Arvydas Pociūnas pabandė rekonstruoti keleto Lietuvos karių ginkluotę. Šių rekonstrukcijų piešiniai taip pat eksponuojami. Be to, pirmą kartą eksponuojami visi Žalgirio mūšio panoramos eskizai (šeši paveikslai, kurių bendras ilgis beveik 10 metrų). Šiuos paveikslus praėjusio amžiaus pradžioje nutapė tėvas ir sūnus Janas ir Tadeušas Stykos, o 4-ajame dešimtmetyje įsigijo Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Parodos kuratorius Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas. Organizatoriai - Archeologijos skyriaus vedėja Kristina Rickevičiūtė, šio skyriaus darbuotojas Kęstutis Šeškevičius, LDK skyriaus vedėjas Eduardas Brusokas ir šio skyriaus darbuotojos Vilija Sapjanskienė, Danutė Gruzdienė, Virginija  Gureckienė.

Per parodos atidarymą svečius ir muziejaus darbuotojus pasveikino Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. ltn. Gintautas Surgailis ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministras Rimas Jonaitis, parodą pristatė jos kuratorius Arvydas Pociūnas. Viduramžių muzikos garsais visus susirinkusiuosius džiugino ansamblis „Hansanova", viduramžių dvikovą pademonstravo Kauno Karo istorijos klubo prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus riteriai,  bendrą renginio atmosferą sukūrė Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Viduramžių klubo nariai.

Paroda „Lietuvos karys Žalgirio mūšyje" Vytauto Didžiojo karo muziejuje veiks nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2010 m. lapkričio 1 d.

Nuo 2010 m. birželio 21 d. iki liepos 12 d. paroda buvo eksponuojama Lietuvos Respublikos Seime.

 

 
  

Kalavijas. XIV-XV a. 

 Ietigaliai. XV a.

 

 

Pogrindžio spaustuvėje „ab" – paroda „Knygnešystė Lietuvoje sovietmečiu"

 

2010 m. kovo 16 d. 15 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus padalinyje Pogrindžio spaustuvėje „ab" atidaroma paroda „Knygnešystė Lietuvoje sovietmečiu", skirta knygnešio, pogrindinės religinės ir tautinės literatūros platintojo, Lietuvos knygnešių draugijos garbės nario Juozo Bacevičiaus (1918-1995) 15-osioms mirties metinėms paminėti. Parodoje lankytojai išvys  spaustuvės „ab" 1980-1990 m. platintus leidinius, nuotraukas, J. Bacevičiaus knygą „Lietuvių vargai dėl savo kalbos Vilniaus krašte", išleistą pogrindžio spaustuvėje „ab",  kitus eksponatus.

Vaikystėje vienuolių saleziečių rūpesčiu J. Bacevičius Italijoje mokėsi įvairių amatų. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui grįžo į Lietuvą ir pateko į sovietų okupacinę kariuomenę. Vėliau J. Bacevičius su šeima persikėlė gyventi į Kauną. Susibičiuliavęs su spaustuvininku V. Andziuliu, padėjo šio namuose įrengti pogrindinę spaustuvę. Sudėję savo pavardžių pirmąsias raides, pavadino ją „ab". Salių kaime, aukštame Neries upės šlaite, 8-10 metrų gylyje po namu, ištisą dešimtmetį (nuo 1980 m.) patyręs spaustuvininkas V. Andziulis spausdino religinio ir tautinio turinio knygas, brošiūras, maldaknyges, kitokius leidinukus. Čia išspausdinti 25 pavadinimų leidiniai. Čekistai, turėję didžiulę kovos su rezistenciniu pasipriešinimu patirtį, nepajėgė surasti kauniečių spaustuvės „ab". J. Bacevičius rūpinosi atspausdintų knygelių pristatymu ir platinimu -knygas jis savo namuose įrišdavo, paskui pakeleivingais automobiliais keliaudavo į Lietuvos provinciją, įvairias parapijas. Jis rinko medžiagą ir rašė, o spaustuvė „ab" išleido anuo metu lietuviams labai reikalingų knygų - „Trumpą Lietuvos istoriją" (1986 m., pasirašyta V. Šauklio slapyvardžiu), knygelę „Lietuvos vargai dėl savo kalbos Vilniaus krašte". Pastarąją skaitytojai išvydo jau Atgimimo pradžioje.

Paroda veikė iki 2010 m. kovo 31 d.

 

 

Pogrindžio spaustuvėje „ab" - paroda „Kovo 11-oji ir pučas"

 

2010 m. kovo 11 d. 15 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus padalinyje Pogrindžio spaustuvėje „ab" atidaroma paroda „Kovo 11-oji ir pučas". Lankytojai išvys pogrindžio spaustuvėje esančius  įrenginius: linotipą „Rosija", spausdinimo mašiną, matricas, antraščių liejimo stakles, laikraščio „Tiesos vardan" antraštinę klišę ir kt. 1993 m. šiuos eksponatus muziejui padovanojo LR Seimo narys, tuometis Kauno miesto tarybos deputatas, LKDP Kauno skyriaus pirmininkas Petras Gražulis.

Paroda veikė iki 2010 m. rugpjūčio 31 d.

 

 

Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta  paroda

„Lietuvos Respublikos žinybiniai ir visuomeninių organizacijų apdovanojimai 1990-2010 m."

 

 

Kovo 9 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje salėje atidaryta  paroda „Lietuvos Respublikos žinybiniai ir visuomeninių organizacijų apdovanojimai 1990-2010 m.", skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui. Lankytojai išvydo apdovanojimus, kuriuos po 1990 m. kovo 11-osios - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos - įsteigė arba atkūrė įvairios žinybos, ministerijos, departamentai, visuomeninės organizacijos. Įspūdingoje parodoje puikuojasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM, Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM, Policijos departamento prie VRM, Valstybės saugumo departamento prie VRM apdovanojimai ir garbės ženklai. Parodą atidarė jos  kuratorius Algirdas Markūnas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus vedėjas. Jis padėkojo į parodą atvykusiai ordinų ir medalių dizainerei Violetai Žaltauskaitei, dizaineriams Nerijui Treiniui ir Liudui Gedminui, taip pat už  Vytauto Didžiojo karo muziejaus Fondų apskaitos ir apsaugos skyriaus vyriausiajai muziejininkei Gerdai Dručkuvienei, dailininkei Dalijai Gembickienei ir savo skyriaus darbuotojams už darbą įrengiant parodą. Visus susirinkusiuosius pasveikino Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. ltn. Gintautas Surgailis.

Paroda veiks iki 2010 m. spalio 15 d.

 

 
 
 

Užsienio reikalų

ministerijos garbės

 ženklas

"Tūkstantmečio

žvaigždė"

Priešgaisrinės

apsaugos ir gelbėjimo

departamento prie

VRM apdovanojimas -

1-ojo laipsnio kryžius

„Artimui pagalbon"

     Valstybės sienos

apsaugos tarnybos

prie VRM 3-iojo laipsnio

ženklas už 10 metų

tarnybą „Valstybės

sienos sargyboje"

 

                    

 

Apie Vytauto Didžiojo karo muziejaus Vytauto kapelos ekspoziciją 

 

2009 m. lapkričio 20 d. atidaryta restauruota Vytauto Didžiojo karo muziejaus Vytauto kapelos ekspozicija. Rengiant Vytauto kapelos ekspoziciją, buvo stengiamasi atkurti XX a. 4-ojo dešimtmečio dvasią. Dauguma rodomų eksponatų Vytauto kapeloje buvo ir prieš 70 metų. Centrinę vietą užima Vytauto skulptūra, kurią dar 1934 m. muziejaus užsakymu sukūrė vienas žinomiausių Lietuvos skulptorių  Vincas Grybas. Svarbiausioje muziejaus salėje eksponuojami Lietuvos valdovų portretai, tapyti žymių  tarpukario Lietuvos dailininkų (J. Mackevičiaus, P. Kalpoko, V. Didžioko, J. Janulio, J. Vienožinskio ir kt.). Valdovų galerija, kurią sudaro 30 portretų, prasideda  Lietuvos karaliumi Mindaugu ir baigiasi paskutiniuoju Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Stanislovu Augustu Poniatovskiu. Greta valdovų portretų kabo paveikslai, vaizduojantys svarbiausius mūšius, vykusius iki Vytauto laikų ir jam gyvam esant („Saulės mūšis", 1236 m., dail. A. Krūka, „Durbės mūšis", 1260 m., dail. V. Norkus, „Mūšis prie Mėlynųjų Vandenų", 1362 m., dail. P. Griušys, „Žalgirio mūšis", 1410 m., dail. I. Rudolfas (J. Mateikos paveikslo kopija). Savo vietą čia rado ir vienas vertingiausių Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomų dailės kūrinių - dailininko J. Stykos paveikslas „Vytauto priesaika", meniškai apipavidalintos XVI a. pab.-XVII a. pr. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės naudotos patrankos, XV-XVI a. šarvų komplektai.   

  

 Vytauto skulptūra, 1934 m.,

skulpt. V. Grybas

 Ekspozicijos fragmentas

 

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2011-02-14
Sprendimas: Fresh Media