Ekspozicijos

„Lituanicos“ memorialinė ekspozicija supažindina su lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 1933 m. atliktu didvyrišku skrydžiu iš Jungtinių Amerikos valstijų į Lietuvą, transatlantinio skrydžio vieta pasaulio ir Lietuvos aviacijos istorijoje. Memorialinė ekspozicija įrengta rekonstruotoje salėje, naujose vitrinose rodomi Atlanto nugalėtojų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno asmeniniai daiktai, drabužiai, pinigai (auksinės JAV monetos), anksčiau nerodyta S. Dariaus užrašų knygelė, kurią, tarsi dienoraštį, jis pildė gyvendamas Lietuvoje 1920–1927 m., bilietas į Steigiamąjį Seimą

„Lietuvos kariuomenė 1920–1940 m.“ ekspozicija pasakoja apie įvairių Lietuvos kariuomenės rūšių (sausumos, karo aviacijos, karinio laivyno) kūrimąsi Lietuvoje. Daug dėmesio skiriama kariuomenės vadovybei: eksponuojami kariuomenės vadų, štabo viršininkų, įstaigų viršininkų asmeniniai ginklai, apdovanojimai.

1941 m. Birželio sukilimui ir antinacinei rezistencijai skirti ekspozicijos stendai.1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos armijos divizijoms peržengus neutralios Lietuvos valstybės sieną ir prasidėjus Lietuvos sovietizacijai, lietuviai panoro organizuoti nelegalias antisovietines organizacijas ir grupes. 1941 m. birželio viduryje vykstant masiniams gyventojų suėmimams ir trėmimams, pasipriešinimo pogrindis pereina į kovinę parengtį.

1941 m. birželio 22 d. prasidėjusiame masiniame sukilime veikė apie 16 000–20 000 sukilėlių. Birželio 23-iosios rytą LAF įgaliotinis ats. j. ltn. L. Prapuolenis per Kauno radiofoną paskelbė, kad sudaroma Lietuvos Laikinoji Vyriausybė ir atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė. 1941 m. birželio pabaigoje okupacinė nacių valdžia įsakė paleisti lietuvių ginkluotus dalinius.

Kovose su sovietais lietuviai neteko maždaug 650 sukilėlių.

1936 m. vasario 16 d. Karo muziejaus steigėjas brg. gen. Vladas Nagevičius įrengė Ginklų istorijos ekspoziciją ir pavadino „Šarvų ir ginklų evoliucija“. Prabėgus 76 metams, atnaujintoje Vytauto Didžiojo karo muziejaus Ginklų istorijos ekspozicijoje lankytojai susipažins su pasauline ginkluotės istorija ir pamatys iki šiol neeksponuotas Vytauto Didžiojo karo muziejaus fonduose saugotas muziejines vertybes ir įsigytus naujus eksponatus.

Ekspozicija lankytojus supažindina su Lietuvos priešistorės karybos raida, t. y. nuo seniausių laikų, kai Lietuvos teritorijoje pasirodė pirmieji gyventojai, iki valstybės susidarymo (XI tūkstantmetis pr. Kr.–XIII a. pirma pusė). Skyriaus ekspozicijoje karyba skirstoma į 3 laikotarpius: akmens amžiaus (11 000 m.–2000 m. pr. Kr.), ankstyvųjų metalų (2000 m. pr. Kr.–0 m. iki Kr.) ir geležies amžiaus (I–XIII a. pirma pusė) karybą. Eksponuojami akmens amžiuje naudoti medžioklės įrankiai-ginklai, pagaminti iš titnago, kaulo, rago, ir akmens amžiaus pabaigoje–bronzos amžiaus pradžioje pasirodę tikrieji ginklai – akmeniniai kovos kirviai, buožės, įvairių formų titnaginiai strėlių antgaliai, ietigaliai.

LDK karybos istorijos salėje pristatoma Lietuvos karybos istorijos raida XIV–XVII a. Ekspozicijoje esantys eksponatai liudija, kad Lietuvos karių ginkluotė kokybe nesiskyrė nuo aplinkinių kraštų karių ginkluotės. XIV¬–XVI a. pradžioje jie buvo apsiginklavę vietos meistrų gamintais ir importuotais kalavijais, kovos peiliais, kirviais, kovojo ietimis, svaidė strėles iš arbaletų ir lankų. Jau XIV a. pabaigoje ėmė naudoti ir parakinius šaunamuosius ginklus – bombardas. Ekspozicijos dalyje, skirtoje XVI–XVII a., galima pamatyti, kokį poveikį LDK karybai darė aplinkiniai kraštai. Jau nuo XVI a. pradžios LDK kariuomenėje tarnavo samdiniai iš Vakarų Europos (sunkieji pėstininkai), iš Vidurio Europos atkeliavo husarai, iš Kaukazo priekalnių – petihorai, iš Ukrainos stepių – kazokai.

Rengiant Vytauto kapelos ekspoziciją, buvo stengiamasi atkurti XX a. 4-ojo dešimtmečio dvasią. Dauguma rodomų eksponatų Vytauto kapeloje buvo ir prieš 70 metų. Centrinę vietą užima Vytauto skulptūra, kurią dar 1934 m. muziejaus užsakymu sukūrė vienas žinomiausių Lietuvos skulptorių Vladas Grybas. Svarbiausioje muziejaus salėje eksponuojami Lietuvos valdovų portretai, tapyti žymių tarpukario Lietuvos dailininkų (J. Mackevičiaus, P. Kalpoko, V. Didžioko, J. Janulio, J. Vienožinskio ir kt.). Valdovų galeriją, kurią sudaro 30 portretų, pradeda Lietuvos karaliaus Mindaugo, o baigia paskutiniojo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio portretai.

2010 m. vasario 11 d. buvo atidaryta rekonstruota Didžioji salė. Sienas puošia Lietuvos valdovų portretai, svarbiausių mūšių paveikslai. Ekspozicijoje nušviečiama Lietuvos kariuomenės istorija, eksponuojama atkurta karališkoji Lietuvos-Lenkijos valdovo Augusto II vėliava. Ją tekstilininkė Bronė Neverdauskienė atkūrė per dvejus metus. Originalas saugomas Stokholme, Švedijos karo muziejuje, kaip švedų kariuomenės Šiaurės karo trofėjus. Didžiojoje salėje – eksponatai iš įvairiausių epochų. Lankytojai gali susipažinti ir su muziejaus istorija, ir su fondų saugyklose ilgai saugotomis muziejinėmis vertybėmis: 1676 m. vokiečių kalba išleista Kazimiero Simonavičiaus knyga „Didysis artilerijos menas“, unikaliais ir retais archeologiniais radiniais, gausia alebardų ir espontonų kolekcija.

Kripta (pagal dail. M. Dobužinskio projektą) buvo atidaryta 1938 m. lapkričio 23 d. Kriptos sienos ir lubos išklotos juodu marmuru. Sienose yra balto marmuro lentos su aukso raidėmis įrašytais žuvusių už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę karininkų, puskarininkių, karių, šaulių ir partizanų vardais, pavardėmis ir žuvimo metais. Sovietiniais metais kripta buvo uždaryta, o 1998 m. lapkričio 23 d. restauruota vėl atvėrė duris.

Dėl Vytauto Didžiojo karo muziejaus rekonstrukcijos darbų nuo 2011 m. birželio 4 d. neveikia Lietuvos karybos istorijos (1795-1918) ekspozicijos „1812 m. karas", „1831 m., 1863-1864 m. nacionaliniai sukilimai Lietuvoje", „Pirmojo pasaulinio karo veiksmai Lietuvoje".

Atsiprašome už nepatogumus ir maloniai kviečiame aplankyti veikiančias muziejaus ekspozicijas.