Parodos

Apie legendinį lietuvių skrydį pasakojame ir svetur. Kilnojamoji paroda apie S. Dariaus ir S. Girėno transatlantinį skrydį lėktuvu „Lituanica“(nusiųsta virtuali, iš kurios gimė stendai) nukeliavo už Atlanto. Paroda „Mes skrisime į Lietuvą!“ bus eksponuojama Lietuvos Respublikos konsulatuose Čikagoje ir Valensijoje. Šioje parodoje daug medžiagos apie S. Dariaus ir S. Girėno gyvenimą Jungtinėse Amerikos Valstijose, pasiruošimą skrydžiui.

„Lituanicos“ skrydžio 80-osios metinės šiemet minimos įvairiuose Lietuvos ir užsienio valstybių kampeliuose. Žmonės su meile ir pagarba prisimena Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbį. 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. nedidelis lėktuvas „Lituanica“, pakilęs iš Niujorko Floido Beneto aerodromo, pilotuojamas lietuvių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno, pasiryžo įveikti Atlantą ir be nutūpimo nuskristi iki Kauno.

Kviečiame į tolimą burlaivių epochą. Sausio 29 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta Lietuvos jūrų muziejaus paroda „Klaipėdos burinis laivynas“, kuri veiks iki kovo 15 dienos. Parodoje trumpai apžvelgiama sparnuotųjų laivų istorija XIII–XIX a. Veikia interaktyvus žaidimas, suteikiantis galimybę pačiam stoti prie šturvalo ir įvesti burlaivį į XIX a. Klaipėdos uostą. O tai padaryti tikrai nelengva, nes Klaipėdos uostas dažnam jūrininkui būdavo negailestingas. Į uostą tenka įplaukti prieš marių tėkmę tuo pat metu bandant suvaldyti nešančią Baltijos jūros srovę. Kol nebuvo pastatytas molas, šios priešingos srovės užnešdavo įplauką, todėl jūra ties Melnrage kasmet pasiglemždavo po keletą laivų, kurių liekanos ir dabar dažnai yra išmetamos į krantą.

2013 m. sausio 24 d. 14.00 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje bus atidaryta paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“. Parodą pristatys muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas ir Karybos istorijos (1795–1940) skyriaus vyriausiasis muziejininkas Andriejus Stoliarovas.

1919 m. birželio 28 d. Versalio sutartimi Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir perduotas laikinai valdyti Antantės valstybėms. Prancūzija vienintelė iš Antantės valstybių į Klaipėdą atsiuntė savo karius. 1922 m. pabaigoje Lietuvos Vyriausybė gavo žinių, jog Klaipėdos krašto ketinama paskelbti laisvuoju miestu-valstybe. Norėdama išvengti tokių įvykių eigos bei remiama Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, Lietuvos Vyriausybė nusprendė Klaipėdą užimti jėga. Klaipėdos kraštą turėjo užimti specialiai šiam tikslui suformuota Ypatingosios paskirties rinktinė, kurią sudarė Lietuvos kariuomenės kariai, šauliai ir savanoriai.

2012 m. gruodžio 17 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje salėje atidaryta Petro Tarasenkos (1892–1962), Lietuvos karininko, archeologo, muziejininko ir prozininko, 120-osioms gimimo metinėms skirta paroda. Parodą parengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karybos istorijos ir archeologijos skyriaus vyriausieji muziejininkai Kristina Rickevičiūtė ir Kęstutis Šeškevičius.

2012 m. gruodžio 17 d. (pirmadienį) 14 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje salėje atidaroma Petro Tarasenkos (1892–1962), Lietuvos karininko, archeologo, muziejininko ir prozininko, 120-osioms gimimo metinėms skirta paroda „Petrui Tarasenkai – 120“.

Lankytojus sudomins P. Tarasenkos tyrinėtų Vosgėlių, Velikuškių, Maniuliškių, Pakačinės ir kt. piliakalnių kasinėjimų medžiaga, eksponuojamos piliakalnių, asmeninės, Rusijos kariuomenės ir Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės laikotarpius atspindinčios nuotraukos. Parodoje pristatomos P. Tarasenkos parašytos knygos.

2012 m. gruodžio 4 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje pristatyta Karybos istorijos (1795–1940) skyriaus vyriausiojo muziejininko Andriejaus Stoliarovo parengta kilnojamoji nuotraukų kopijų paroda „Lietuvos Respublikos kariuomenės generolai 1919–1940 m."

Lapkričio 21 d. Tbilisyje (Gruzija), minint Lietuvos kariuomenės dieną, pristatyta Vytauto Didžiojo karo muziejaus parengta fotografijų paroda apie Lietuvos karo aviacijos istoriją tarpukariu. Paroda surengta garsaus gruzinų menininko skulptoriaus Zurabo Tseretelio (Zurab Tsereteli) modernaus meno galerijoje. Joje Lietuvos ambasadoriaus Jono Paslausko ir gynybos atašė pulkininko leitenanto Dainiaus Katiliaus kvietimu dalyvavo Gruzijoje reziduojantys užsienio ambasadoriai, gynybos atašė korpuso atstovai, Gruzijos gynybos ministerijos, NATO, Europos Sąjungos bei kitų valstybės institucijų vadovai, lietuvių bendruomenės Gruzijoje atstovai.

2012 m. spalio 1 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje pristatyta Karybos istorijos (1795-1940) skyriaus vyriausiųjų muziejininkų Mariaus Pečiulio ir Edvino Vaidoto parengta kilnojamoji nuotraukų ir dokumentų kopijų paroda „Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuva". Dešimtyje parodos stendų atspindimos šešios temos: „Vokietijos ir Rusijos pasirengimas karui”, „Lietuviai Pirmajame pasauliniame kare“, „Kovos Rytų Prūsijoje ir Lietuvoje 1914 m.“, „Vokietijos kariuomenės įsiveržimas į Vakarų Lietuvą 1915 m.“, „Karinių veiksmų pabaiga Lietuvoje“, „Vokietijos okupacija Lietuvoje“. Paroda pažintinio-mokomojo pobūdžio, skirta eksponuoti Lietuvos švietimo įstaigose, krašto apsaugos sistemos kariniuose daliniuose ir kitur. Parodos dailininkė Rasa Gumbrevičienė.