Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Istorija

Karinių jūrų pajėgų ištakos

 

Nors Karinių jūrų pajėgų istorija skaičiuojama nuo tarpukario, tačiau šios institucijos ištakų galima ieškoti daug giliau. Nuo seniausių laikų gyvenusios prie Baltijos jūros aisčių gentys mokėjo statyti laivus, kuriuos naudojo ne tik prekybai, bet ir karybai. Be to, metraščiai rašo, kad XIII a. Rygos ir Klaipėdos pilis bandę sugriauti kuršiai ir žemaičiai buvo atplaukę laivais. Yra žinių ir apie lietuvių pergalę laivų mūšyje Nemune Vytenio laikais. Tačiau besikurianti Lietuvos valstybė nutolo nuo jūros. Tai sulėtino jūrų karybos plėtojimąsi mūsų šalyje. 

 

'Laivas

Laivas „Prezidentas Smetona”

'Laivo

Jūrų kpt. A. Kaškelis (centre) ir laivo įgula 

'Laivo

Laivo „Prezidentas Smetona” jūreiviai

 

Karinės jūrų pajėgos tarpukario laikotarpiu

 

Vienintelis jūrų uostas – Klaipėda – per miesto gyvavimo istoriją didesnį laiko tarpą priklausė ne Lietuvai. Tačiau net ir tuomet, kai Klaipėda buvo Vokietijos įtakos zonoje, Lietuvą galima vadinti jūrine valstybe. Tuo metu veikę Lietuvos jūrų skautai padėjo kertinį akmenį Karinių jūrų pajėgų atsiradimui. Povilas Labanauskas buvo vienas aktyviausių Lietuvos jūrų skautų narių. 1924 – 1927 m. jis buvo išrinktas šios organizacijos vadu. Baigęs karo jūrų mokslus Italijoje P. Labanauskas tapo kone pirmuoju Lietuvos Respublikos diplomuotu jūrų karininku.

1923 m. Lietuva prisijungė Klaipėdą. Tais pačiais metais buvo įsteigta pakrančių apsauga, kuri priklausė Vidaus reikalų ministerijai. Pakrančių apsauga naudojosi tik nedideliais laivais „Savanoriu”, „Lietuvaite” ir „Šauliu”. 1923 m. buvo įsteigta ir Lietuvos jūrininkų sąjunga, kuri aktyviai skatino vyriausybę ir verslininkus steigti laivyną bei įkurti jūrininkų mokyklą rengiančią Lietuvos jūrininkus.

1935 m. rugpjūčio 1 d. kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas.

Pirmasis karo laivas buvo „Prezidentas Smetona”, kurį 1927 m. Lietuvos Vyriausybė nupirko iš Vokietijos. Karo laivo vadu buvo paskirtas jūrų kpt. Antanas Kaškelis, artilerijos karininku – ltn. Povilas Labanauskas, inžinieriumi-mechaniku – Antanas Darginavičius, o navigacijos karininku – Vytautas Kuisinas.

 

Antrojo pasaulinio karo padariniai Karinėms jūrų pajėgoms

 

1939 m. kovo 22 d. Klaipėdos kraštas atiteko Vokietijai. Jau kitą dieną vieninteliam Lietuvos karo laivui, šešiems pakrančių apsaugos laivams ir prekiniams laivams teko išplaukti iš uosto. Laivas „Prezidentas Smetona” buvo nuplukdytas į Liepojos uostą, nes Šventosios uostas nebuvo pritaikytas tokio dydžio laivams.

1939 m. gruodžio 1 d. jūrų kapitonas A. Kaškelis, sulaukęs 60 metų, buvo atleistas iš tarnybos karo laive. Laikinu vadu buvos paskirtas kpt. ltn. P. Labanauskas.
Po 1940 m. Lietuvos okupacijos TSRS karinė vadovybė pareikalavo, kad karo laivas „Prezidentas Smetona“ su visa įgula taptų jai pavaldus, pakeistų pavadinimą ir iškeltų raudoną vėliavą. Ltn. P. Labanauskas ir įgulos nariai tokiam okupantų sprendimui nepakluso. Jie nuleido Lietuvos karo laivyno vėliavą ir nakties metu jachta išplaukė į užsienį. Tai buvo vienintelis atvejis, kai Lietuvos karinis dalinys parodė pasipriešinimą TSRS okupacijai.

Sovietmečiu karo laivas „Prezidentas Smetona”, vėliau „Pirmūnas”, buvo pervadintas „Korall” vardu ir atiduotas sovietiniam Baltijos kariniam laivynui. Antrojo Pasaulinio karo metu laivas dalyvavo kovose su vokiečiais, kol 1945 m. sausio 11 d. užplaukęs ant minos nuskendo Suomių įlankoje.

 

Karinių jūrų pajėgų vystymasis po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo

 

1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Tuo metu pagrindiniai valstybės tikslai buvo jos suvereniteto įtvirtinimas ir krašto apsaugos aparato formavimas. Balandžio 25 d. buvo įkurtas Krašto apsaugos departamentas (KAD), kurio generaliniu direktoriumi tapo Audrius Butkevičius. Svarbiausias KAD uždavinys – krašto apsaugos sistemos kūrimas. Po truputį buvo formuojami Lietuvos kariuomenės padaliniai, tarp jų ir Karinės jūrų pajėgos. 1992 m. liepos 4 d. atkurtos Karinės jūrų pajėgos, kurių vadu tapo Juozapas Algis Leišis.

 

1992 m. rugsėjo 29 d. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) įsakymu nurodyta Jungtiniam štabui išvesti iš Pakrančių apsaugos rinktinės sudėties Atskirą laivų divizioną ir jo bazėje sukurti Karinių jūrų pajėgų flotilę. Nuo tada Lietuvos karinis laivynas tapo savarankiška Lietuvos gynybos ląstele.

 

1992 m. spalio 29 d. Karinių jūrų pajėgų flotilė papildoma dvejomis lengvosiomis fregatomis: „Žemaitis” (F11) ir „Aukštaitis” (F12). Jau kitų metų birželio 5 – 12 d. šios fregatos dalyvavo tarptautiniuose mokymuose Baltijos jūroje „US BALTOPS 93“ su Lietuvos Respublikos vėliava. Galima teigti, jog nuo tada ir prasidėjo Karinių jūrų pajėgų tarptautinis bendradarbiavimas.

 

1993 m. rugpjūčio mėn. iš Rusijos federacijos Baltijos laivyno perėmus 3 jūros stebėjimo postus buvo padėti pagrindai kurti Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybą, kuri oficialiai įkurta 1996m. liepos 30d.

 

1997-1999 m. įkurti Karo laivų flotilės Kovinių bei Priešmininių ir patrulinių laivų divizionai, apjungę  fregatas „Žemaitis" (F11), „Aukštaitis" (F12), patrulinį laivą "Dzūkas" (P31) ir priešmininį laivą "Sūduvis" (M52).

 

2000-2001 m. įsigyti patruliniai laivai "Sėlis" (P32) ir "Skavis" (P33), priešminins laivas "Kuršis" (M51), bei perimtas uosto vilkikas H22.

 

2004 m. balandžio 1 d. Lietuva buvo priimta į NATO šalių būrį. Tai turėjo reikšmingos įtakos Karinių jūrų pajėgų plėtojimuisi.  

 

2005-2006 m. įsigytas vadovavimo ir aprūpinimo laivas "Jotvingis" (N42), bei iš Savanorių pajėgų perimtas uosto kateris H23.

 

2009 m. sausio 1d. buvo įkurtas dar vienas KJP padalinys - Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, kurio uždaviniai yra organizuoti, koordinuoti ir vadovauti žmonių paieškos ir gelbėjimo, bei naftos, kenksmingų medžiagų išsiliejimų ir kitų teršimo incidentų likvidavimo darbams jūroje.

 

2009 m. perimtas paieškos ir gelbėjimo laivas „Šakiai" su įgula ir laivui priklausančia įranga.

 

2008-2010 m. įsigyti patruliniai laivai "Žemaitis" (P11), Dzūkas (P12), Aukštaitis (P14). 

 

2010-2011 m. įsigijami priešmininiai laivai "Skalvis" (M53) ir "Kuršis" (M54).

 
 
 
 
 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2013-07-08
Sprendimas: Fresh Media