Lietuvos kariuomenė
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

KARO LAKŪNAS MAJORAS JONAS PYRAGIUS

 

 

  

1901-1975

Jonas Pyragius gimė 1901 m. gruodžio 29 dieną (dokumentuose nurodoma 1902 m. sausio 1 d. data) Biržų apskrities Daujėnų valsčiaus Baluškių kaime, gausioje ūkininkų šeimoje. Iki 1918 metų baigė Panevėžio „Saulės" gimnazijos penkias klases.

 

1917 m. įvykus Vasario revoliucijai, jau vasarą Rusijoje susikūrė lietuvių karininkų sąjunga. Rusijos frontuose buvę lietuvių kariai pradėjo organizuotis ir telktis į lietuviškus dalinius, tikėdamiesi sugrįžti į Tėvynę. Buvo suformuoti pirmieji lietuviški daliniai: 1.5 tūkstančio lietuvių karių batalionas Smolenske, lietuvių batalionas Rovne, Vytauto Didžiojo batalionas Sibire ir kiti. Deja, karininkų sąjunga ir daliniai buvo priversti išsiskirstyti po Spalio perversmo, o kai kurie lietuvių kariai paimti į Raudonąją armiją. 1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybės aktą, Lietuvos taryba nei realios vadovybės, nei karinių dalinių neturėjo. Pirmieji į Lietuvą 1918 m. pradžioje grįžo generolas Jurgis Kubilius, karo gydytojas papulkininkis Vladas Nagevičius, papulkininkis Stasys Nastopka, karininkai Kazys Škirpa, Mykolas Velykis, Petras Ruseckas ir kiti. 1918 m. gegužės 15 d. Lietuvos Taryba pavedė Jonui Kubiliui pasirūpinti lietuvių karo belaisvių grąžinimu į Lietuvą. Tų pačių metų spalio mėnesį įsteigta Apsaugos komisija, vadovaujama Stasio Šilingo, kuri organizavo lietuvių karininkų grįžimą. Kiekvienoje iš 12 Lietuvos sričių nutarta suorganizuoti savigynos būrius. 1918 m. spalio mėn. pabaigoje Vilniuje pradėjo rinktis pirmieji savanoriai, bet vokiečiai neleido jų apginkluoti.

 

 Lietuvos kariuomenę ėmėsi organizuoti iš Rusijos grįžę lietuviai karininkai. Karininkų iniciatyva jau lapkričio 1 dieną Vilniuje, vadovaujant Vincui Grigaliūnui-Glovackiui, Lietuvos Tarybos rūsyje imtas kurti 1-asis pėstininkų pulkas.
1918 m. lapkričio 23 d. ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė Apsaugos ministerijai įsakymą Nr. 1, kuriuo įkūrė Apsaugos Tarybą. Pulkininkas Galvydis-Bikauskas paskirtas 1-ojo pėstininkų pulko vadu, o pulkininkas J. Kubilius - štabo viršininku. 1919 m. sausio 1 d., prie Vilniaus artėjant bolševikams, Vyriausybė persikėlė į Kauną, kur buvo pradėti formuoti nauji daliniai Lietuvoje. Šiuo istoriniu laikotarpiu į Lietuvos kariuomenę įstoja ir Jonas Pyragius. 1919 - 1920 metais Jonas Pyragius teko kovoti už Lietuvos laisvę prieš rusų bolševikus, bermotininkus, lenkus.


1919 metais Lietuvoje pradėjus veikti Kauno karo mokyklai (nuo 1929 m. - Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla), Joną Pyragių matome būsimų jaunesniųjų karininkų sąrašuose. 1920 metais baigta 1 metų studijų trukmės Kauno karo mokykla. Siekiant suvienodinti ir gilinti karininkų žinias, Kaune 1921 m. balandžio mėnesį įsteigimai Aukštieji karininkų kursai (nuo 1932 m. - aukštoji karo mokykla, rengusi vadovaujančius Lietuvos kariuomenės specialistus), kuriuos ltn. Jonas Pyragius baigia.

 

1919 m. sausio 30 dieną Kaune pradėta steigti inžinierijos kuopa. Jos sudėtyje sudarytas ir aviacijos būrys, į kurį pradėjo rinktis „aviacijos" savanoriai lietuviai. Atsiradus gausiam savanorių skaičiui, šis būrys išaugo į aviacijos kuopą. Jos vadu paskirtas inžinierius P. Petronis, Rusijoje tarnavęs jūrų inžinieriumi. Kovose su rusų bolševikais, dar 1919 m. vasario 5 d. prie Jiezno nelaisvėn paimtas bolševikų lėktuvas Sopwith 1 ½ „Struter" tapo pirmuoju Lietuvos karo aviacijos lėtuvu, o po 12 dienų į Kauną atvežti Vokietijoje pirkti 8 nauji LVG C VI lėktuvai. Todėl Lietuva neturėdama savo lakūnų sekančią dieną pasamdė penkis vokiečių karininkus ir šešis mechanikus. 1919 m. kovo 1 d. pirmą kartą į orą pakilo lėktuvas LVG C VI su lietuviškais atpažinimo ženklais, skelbiančiais tikrosios Lietuvos karo aviacijos pradžią, patvirtintą tų pačių metų kovo 12 d., kuomet Aviacijos kuopa atsiskyrė nuo inžinerijos bataliono ir pradėjo savarankišką gyvenimą, kaip aviacijos dalis, išleisdama pirmąjį aviacijos daliai įsakymą, pasirašytą aviacijos dalies viršininko P. Petronio, kad formuojamos aviacijos mokyklos viršininku skiriamas karininkas Konstantinas Fugalevičius (kovo 12 diena - Lietuvos karo aviacijos įkūrimo oficiali data). 1920 m. suformuota pirmoji mokomoji eskadrilė, o vėliau ir sekančios. 1924 - 1934 m. šiose eskadrilėse (III, IV, I, ir V) tarnavo Jonas Pyragius., kuris 1925 metų liepos 4 dieną atliko pirmąjį savarankišką skrydį.


1927 m. pabaigoje prof. Augustinas Voldemaras įkūrė organizaciją „Geležinis vilkas", kurios vienu iš vadovų buvo Jonas Pyragius. 1930 m. gegužės 24 d. prezidentas Antanas Smetona nutaria likviduoti šią organizaciją ir savo įsakymu ją uždraudžia, tačiau voldemarininkai įsakymui nepakluso ir veikė slaptai, ketindami sugrąžinti į valdžią A. Voldemarą. 1930 m. liepos 18 d. iš Kauno ištremiamas ir A. Voldemaras. Buvusieji šios organizacijos nariai, tame tarpe ir Jonas Pyragius, įkūrė Slaptąją karininkų sąjungą, kuri 1930 metais tris kartus rengė pučą prieš Prezidentą A. Smetoną, tačiau visi bandymai baigėsi nesėkmingai.


Neatsitiktinai 1934 m. birželio 7 d. naktį Kaune voldemarininkai įvykdė pučą, siekdami į Ministro Pirmininko postą grąžinti Augustiną Voldemarą, bet nesėkmingai. Šiam perversmui nepavykus, Jonas Pyragius buvo suimtas ir nubaustas, iš karininkų statuso pažemintas į eilinius, atleidžiant iš Lietuvos kariuomenės.


Dar po Pirmojo pasaulinio karo prasidėjęs sportinės aviacijos sąjūdis neaplenkė ir Lietuvos. Jau 1923-1924 metais buvo kalbama apie aviacijos sporto organizacijos sukūrimą. Tačiau tuometinė vyriausybė mažai domėjusi aviacijos vystymu, todėl ši iniciatyva kilusi iš visuomenės. Susibūrus grupei aviacijos entuziastų, kuriuos pakvietė Steponas Darius, lakūnas-konstruktorius Antanas Gustaitis, V. Jablonskis, generolas Silvestras Žukauskas, architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, profesorius Zigmas Žemaitis. 1927 m. balandžio 27 d. Kaune įvyko steigiamasis susirinkimas, kuriame ir nutarta įkurti Lietuvos Aero klubą. Pirmuoju klubo pirmininku išrinktas generolas Silvestras Žukauskas, pavaduotoju - profesorius Zigmas Žemaitis, iždininku - Jonas Pyragius. Valdybai pavedus S. Darius Lietuvos aeroklubo įstatus 1927 m. balandžio 30 d. įregistravo Kauno miesto ir apskrities įstaigoje. 1927 m. gegužės 1 d. Lietuvos aeroklubas (LAK) buvo įregistruotas. Šio klubo tikslas buvo populiarinti visuomenėje aviacijos žinias, o norinčius - apmokyti skraidyti lėktuvais ir sklandytuvais, kultivuoti aviamodelizmą ir parašiutų sportą.


1931 metais drauge su kapitonu Klemu Martinkumi Jonas Pyragius pirmasis iš Lietuvos sportininkų dalyvavo ir garsiausiose Monte Carlo lenktynėse. Pasaulyje yra tik trejos lenktynės, apjungiančios visą automobilių lenktynių istoriją. Tai Amerikos Indianapolis 500, Monte Carlo lenktynės ir Le Mano 24 valandų maratonas. Tai iki šiol vykstančios lenktynės Monake miesto

gatvėse tarp labai arti jų esančių namų (1929 m. balandžio 14 d. tabako magnato Antony Noghes iniciatyva Monte Carlo gatvėmis. Pirmosios trąsos ilgis buvo 1.97 mylių ilgio).


1938 m. Lietuvos Prezidento dekretu Jonui Pyragiui atstatytas majoro karinis laipsnis.


1934 - 1935 m. Jonas Pyragius skiriamas Nidos sklandymo mokyklos viršininku. 1935 m. jis redagavo žurnalą „Lietuvos sparnai", o 1935 - 1940 m. Lietuvos aeoklubas (dalyvavo ir J. Pyragius) Tarptautinėje sklandymo komisijoje, dalyvavo konferencijose Berlyne (1936 m.), Berne (1938 m.).


1936 - 1939 m. Jonas Pyragius išrenkamas Lietuvos aeroklubo generaliniu sekretoriumi, vyriausiuoju sklandymo instruktoriumi, o 1937 m. su grupe Lietuvos sportininkų lankėsi JAV, pirmasis iš Lietuvos sklandytojų dalyvavo tarptautinėse varžybose (drauge su Broniumi Oškiniu).


1938 m. majoras J. Pyragius laimėjo I-ąjį Tautinė olimpiados sklandymo čempionatą, pasiekdamas šiuos Lietuvos sklandymo rekordus: 1934 m. išsilaikymo ore su sklandytuvu T-1 (7 val. 2 min.) bei sklandytuvu „Sakalas" (12 val. 35 min.), skridimo nuotolio su sklandytuvu „Sakalas" - (Nida - Palanga, 75 km), išsilaikymo ore su sklandytuvu „Sakalas" (22 val. 36 min., tai buvo ketvirtas rezultatas pasaulyje), su sklandytuvu „Biržietis" skridimo nuotolio (Kaunas - Sakučiai, 173 km) ir pakilimo aukščio (2660 m).


Mjr. Jonas Pyragius daug rašė tuometinės spaudos leidiniuose „Mūsų žinynas", „Karys" ir „Lietuvos sparnai", išleido knygeles „Sportiniai bėgimai" (1924 m.), „Ką kiekvienas turi žinoti apie priešlėktuvinę apsaugą" (1933 m.), „Priešlėktuvinė apsauga" (1935 m.), redagavo knygas „Mūsų sparnai" (1929 m., skirta Lietuvos karo aviacijos 10-mečiui) ir „Paukščių keliais" (1933 m., skirta LAK 5-mečiui), išvertė M. von Richthoffeno „Raudonasis lakūnas" (1926 m.).


1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, nelegaliai pasitraukė į Vokietiją. Čia prasidėjo prieštaringiausias Jono Pyragiaus gyvenimo laikotarpis. Berlyne jis dalyvavo Lietuvos aktyvistų fronto veikloje.


1941 - 1943 m. J. Pyragius tarnavo Vermachte (abvere), turėjo zonder-fiurerio laipsnį. Dirbo vertėju įvairių dalinių štabuose Dancige, Smolenske, Pskove. 1943-1944 m. Kaune vykdė generalinio tarėjo vidaus reikalams pavaduotojo pareigas, pasitraukęs iš Lietuvos 1944-1945 m. dirbo instruktoriumi vokiečių žvalgybos mokyklose Rytprūsiuose.


Pasibaigus karui jis atsidūrė Vokietijoje, Anglijos okupacinėje zonoje. 1947-1949 m. mokytojavo Gross Hessepe DP lietuvių stovyklos gimnazijoje. Nuo 1949 m. gyveno Australijoje, iki išėjimo į pensiją dirbo darbininku, vėliau tvarkė Adelaidės lietuvių namų muziejų, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, rašė atsiminimus.
Mirė 1975 m. spalio 20d. Adelaidėje Australijoje.

 

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2010-05-04
Sprendimas: Fresh Media