Lietuvos kariuomenė
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

LĖKTUVŲ KONSTRUKTORIUS – JURGIS DOBKEVIČIUS

 

 

Jurgis Dobkevičius gimė 1900 m. kovo 23 d. St. Peterburge, M. Lermontovo prospekte esančio 9 namo 8 bute pasiturinčioje ir išsilavinusioje inteligentų šeimoje. Būsimasis lakūnas 1912-1917 m. mokėsi Vyborgo aštuonmetinėje komercijos mokykloje, kurią baigęs aukso medaliu įstojo į Petrogrado politechnikos instituto Laivų statybos fakultetą. Šiame fakultete dar 1909 m. buvo įsteigti oreivystės kursai, kurie šiuo metu laikomi pimąja Rusijoje aukštąja aviacijos mokykla. Mokslai šiame fakultete greitai baigėsi, nes visi pirmakursiai buvo pašaukti į kariuomenę - vyko Pirmasis pasaulinis karas.


Kariuomenėje J. Dobkevičiui buvo suteiktas II rango jūreivio laipsnis ir jis buvo pasiųstas į Baku jūrų aviacijos mokyklą. Į lakūnų gretas nepapuolęs, mokėsi aviacijos mechanikų kursuose. Šių kursų metu jis pirmą kartą pakilo į orą, kaip keleivis, o vėliau savarankiškai atliko pirmąjį skrydį hidroplanu. Baigęs Baku jūrų aviacijos mokyklą, J. Dobkevičius gavo paskyrimą į Baltijos jūrų laivyną, tačiau įvykus bolševikų perversmui, paskyrimo vietos nepasiekęs, nuvyko pas tėvus į Petrogradą ir tęsė pradėtas studijas Laivų statybos fakultete. Šio fakulteto pirmą kursą baigė su pagyrimu. Studijų metu Jurgis lankėsi Petrogrado lėktuvų remonto gamykloje. Tuo metu čia dirbo buvęs Baku jūrų aviacijos mokyklos viršininko pavaduotojas Pranas Hiksa. Tai buvo pirmojo lietuvio lakūno instruktoriaus kpt. Prano Hiksos brolis. Su P. Hiksa vieninteliu Lietuvos lakūnu, baigusio Didžiosios Britanijos Karališkojo oro laivyno mokyklą Anglijoje likimas Jurgį suvedė vėliau, mokantis Lietuvos karo aviacijos mokykloje.


1919 m. Jurgis su tėvais nusprendė grįžti į išsilaisvinusią iš Rusijos imperijos Lietuvą. Jis augo daugiavaikėje šeimoje netoli Ukmergės, Meliūnų kaime. Tikroji tėvų ir šeimos narių pavardė yra Daukus. Tik Petrograde Jurgio tėvas lietuvišką pavardę pasikeitė ir tapo Dobkevič. Tų pačių metų rugpjūčio 7 d. devyniolikmetis J. Dobkevičius savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę ir pačių metų gruodžio 16 d. inžinerijos leitenanto laipsniu baigė pirmąją Lietuvos karo aviacijos mokyklą. Atvykęs į Lietuvą Jurgis mokėjo rusų, prancūzų, anglų ir vokiečių kalbas, tačiau lietuviškai beveik nemokėjo. Su draugais greit jis išmoko ir gimtąją kalbą.


Lietuvos kariuomenėje suformavus Lietuvos karo aviacijos 1-ąją eskadrilę, J. Dobkevičius kaip vienas geriausių to laikmečio karo lakūnų, 1920 m. buvo paskirtas jos vadu. Tų pačių metų lapkričio 26 d. jis pasiekia pirmąjį Lietuvos aukščio rekordą - 5600 metrų. Skrido be deguonies aparatūros, o tokiame aukštyje tai labai pavojinga.


1920 metais lenkų generolo Želigovskio armijai klastingai sulaužius Suvalkų sutartį, į kovą už Lietuvą aktyviai įsijungė ir jaunieji Lietuvos aviacijos lakūnai. Kovose su lenkais jis atliko 24 kovinius skridimus, o 1920 m. gruodžio 1 d. jam pirmajam suteiktas karo lakūno vardas. 1920 m. gruodžio 11 d. J. Dobkevičius lėktuvu Fokker D VII pirmasis Lietuvoje atliko aukštojo pilotažo figūrą - „mirties kilpą". Apdovanotas I-rūšies I-ojo ir II-ojo laipsnio Vyčio kryžiais.


Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms, Jurgis Dobkevičius pradeda konstruoti savo pirmąjį lėktuvą. Nesitikėdamas paramos, Jurgis vis tik galėjo pasikliauti 21 metais vyresnio gen. ltn. Juozo Kraucevičiaus palaikymu. Jei ne gen. ltn. J. Kraucevičiaus dėmesingumas jaunajam aviacijos entuziastui, neaišku kaip būtų susiklostęs lėktuvų projektuotojo ir statytojo likimas.

Be skraidymų J. Dobkevičius domėjosi naujausiais pasaulio aviacijos technikos pasiekimais. Mokėdamas kalbų jis galėjo skaityti užsienio literatūrą. Braižė profilius, skaičiavo, sukūrė lengvojo sportinio lėktuvo projektą. Už savo pinigus Vokietijoje nusipirko Haacke tipo 30 AJ trijų cilindrų oru aušinamą variklį. 1921 metais didžiuliame nuo Pirmojo pasaulinio karo Kauno aerodrome užsilikusio Cepelino angare draugų padedamas laisvalaikiu pradėjo konstruoti lėktuvą. Angare tuo metu buvo sandėliuojami lėktuvai, veikė primityvus remonto baras. Sudėtingesnius darbus, kaip plieninių detalių virinimas, J. Dobkevičius atlikdavo Eitkūnuose. Lėktuvo konstravimas buvo baigtas ir 1922 metų rugpjūčio mėnesį pats konstruktorius jį sėkmingai išbandė. Lėktuvas greitai pakilo ir ore buvo valdomas lengvai. Pradžioje vadintas „Jud" (Jurij ar Jurgis Dobkevič? Gyvenant St. Peterburge J. Dobkevičių vadino Georgij. Jo tėvas buvo lietuvis, o motina - rusė), vėliau perkrikštytas Dobi I vardu. Lėktuvas buvo vienvietis monoplanas. Sparnai įtaisyti viršutinėje liemens dalyje, sutvirtinti metaliniais strypais. Piloto krėslas liemenyje įtaisytas sparno viduryje, ir labai ribojo matomumo akiratį. Sparnuose prie liemens buvo įrengti celiulioidiniai langeliai, per kuriuos lakūnas skrisdamas galėjo stebėti žemę tiesiai po savimi. Pasipriešinimui sumažinti atvira kabina piloto galvos aukštyje buvo su pračiuožikliu priekyje ir už galvos. Keturkampis liemuo buvo aptakios, ištęsto lašo formos. Visi valdymo sistemos trosai įtaisyti liemens viduje. Važiuoklė - su gumos amortizatoriais, o uodegoje įtaisytas amortizuojantis ramstis. Bandymo metu buvo užfiksuotas maksimalus 175 km/val. skridimo greitis. Į 1000 m aukštį pakildavo per 6 min. Deja, 1925 m. gruodžio 1 d. nusileidimo metu šis pirmasis Jurgio Dobkevičiaus kostrukcijos lėktuvas buvo smarkiai apgadintas ir daugiau neremontuotas.


Tuo metu Lietuvos karo aviacija planavo pirkti naikintuvus ir žvalgybinius lėktuvus, pakankamai šiuolaikiškus (tuometinėmis sąlygomis), bet pigius. Ir tada, Lietuvos karo aviacijos viršininko gen. ltn. J. Kraucevičiaus paragintas Jurgis Dobkevičius ėmėsi projektuoti žvalgybinį lėktuvą, atsižvelgdamas į vyriausybės poreikius. Pirmojo kūrinio pakatintas jis tuoj pat suprojektavo naują dvivietį oro žvalgybai skirtą lėktuvą. Aviacijos viršininkas leido statyti lėktuvą vyriausybės lėšomis Fredoje, naujai įsikūrusiose aviacijos dirbtuvėse. Buvo skirtas ir šešių cilindrų skysčiu aušinamas 200 AJ Benz B24 tipo variklis. Aviacijos dirbtuvių darbuotojai kartu su konstruktoriumi lėktuvą statė neatsižvelgdami nei į darbo valandas, nei į dienas. Dobi II statyba greitai buvo baigta ir 1923 metų spalio 13 dieną konstruktorius juo atliko pirmąjį bandomąjį skridimą.


Lėktuvu Dobi II labai susidomėjo pasaulio aviacinė visuomenė. Apie jį rašė to meto aviacinė spauda. Dobi II sparnai buvo iškreiptos elipsės formų ir geros aerodinaminės kokybės. Sparnai ir liemuo - medinės konstrukcijos, dengti klijuote. Sparnuose įtaisyti ir kuro bakai. Skysčiu aušinamo variklio radiatorius įrengtas liemens tupimo greičiui sumažinti, abu eleronai nuleidžiami žemyn ir veikia kaip užsparniai. Lėktuvas skridimo metu išvystė net 250 km/val. greitį. Be konstruktoriaus šiuo lėktuvu skraidė Jonas Mikėnas, kuris nusprendė Dobi II pademonstruoti Prahoje. Pakeliui leisdamasis Karaliaučiaus aerodrome, lakūnas pataikė į griovį ir palaužė sparną. Jį sutvarkius J. Mikėnas toliau neskrido, nes gavo įsakymą grižti į Kauną.


Sėkmės paskatintas ir suprasdamas, kad jam trūksta reikiamų žinių, J. Dobkevičius parašė pranešimą, prašydamas atleisti jį iš karinės tarnybos ir 1923 metų rudenį išvyko į Paryžių studijuoti Aukštojoje aerodinamikos mokykloje.
1924 metais tuometinė Lietuvos sporto vadovybė Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Jurgį Dobkevičių paskyrė delegacijos vadovu. Tarnaudamas karo aviacijoje, jis daug dėmesio skyrė


sportui. Mėgo tenisą, žaidė futbolą, o kai Steponas Darius atnešė bokso pirštines, išbandė ir šį vyrišką sportą. Bendraamžiai tvirtina, kad laisvalaikiu Jurgis su kitu lėktuvų konstruktoriumi brg. gen. Antanu Gustaičiu žaidė šachmatais be lentos. Pažinęs Paryžių ir mokėdamas prancūzų kalbą jis daug padėjo Lietuvos sportininkams olimpiadoje. Tuometinis organizacinis olimpiados komitetas jį apdovanojo Olimpinių žaidynių Atminimo medaliu.
Studijų Paryžiuje metais J. Dobkevičius suprojektavo naują vienvietį naikintuvą Dobi III, kuris buvo pastatytas Kauno aviacijos dirbtuvėse. Lėktuvas išbandytas 1924 metų lapkričio mėnesį, bet leidžiantis nepalankiomis oro sąlygomis aplaužytas.


Lėktuvas Dobi III turėjo didelio prailgėjimo sparnus. Jie, kaip ir kitų Dobi modelių lėktuvų, įtvirtinti liemens viršuje, sustiprinti spyriais. Lėktuve įrengtas185 AJ šešių cilindrų skysčiu aušinamas variklis BMW III A.


1925 metais, įgijęs konstruktoriaus kvalifikaciją liudijantį diplomą, Jurgis Dobkevičius grįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti Kauno aviacijos dirbtuvėse. Patobulino konstrukciją ir suremontavo Dobi III. Tačiau bandymus reikėjo skubiai atidėti vėlesniam laikui, nes po Dobi I avarijos konstruktoriui reikėjo gydytis. Jurgis po patirtų avarijų motinos prašomas buvo prisiekęs daugiau nebeskraidyti. Štai ir priartėjo laikas, kai jis, 1926 metų balandžio 26 dieną, vėl turėjo išvykti į Paryžių tobulintis. Tačiau konstruktorius dar kartą svajojęs apie bandymą pakilti Dobi III lėktuvu.


Ankstų 1926 metų birželio 8-osios rytmetį, nežadindamas motinos, Jurgis Dobkevičius, išlipęs per langą, atvyko į aerodromą. Lėktuvas buvo paruoštas skridimui ir konstruktoriaus valdomas lengvai pakilo. Kaip pasakoja mačiusieji, skridimo metu variklis tarsi „sučiaudėjo" ir lėktuvas ėmė leistis nuo Aleksoto šlaito pusės Kaune. Sparnu užsikabinęs už medžių lėktuvas Dobi III nukrito. Tarp pirmųjų pribėgusiųjų prie mirtinai sužeisto konstruktoriaus buvo ir Jurgio motina. Ji, pamačiusi, kad sūnaus nėra namie, atskubėjo į aerodromą. Nuvežtas į Karo ligoninę (dabar - Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba) 13.00 val. Jurgis Dobkevičius mirė.


Prisiminant Jurgį Dobkevičių, neišvengiant suvokiame, kad jo gyvenimo prasmingumas ir kūrybiškumas, asmenybės žavesys, tegali būti suprastas ir suvoktas tik to meto istorijos įvykių sąlygomis. Lietuvos valstybės atkūrimas ir nauji gyvenimo iššūkiai padėjo atsiskleisti asmenybėms, kurios save realizuodamos turėjo sumokėti aukščiausia ir dažnai tragiška kaina. Taip pelnomas nemirtingumas.


Šią istorinę asmenybę, kaip Jurgis Dobkevičius, galima taikliai apbūdinti buvusio Krašto apsaugos viceministro Edmundo Simanaičio žodžiais: „Pasiaukojantis darbas jiems tapo natūralia būsena, užsikrėtusia idealizmo bacilomis"

 

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2009-09-01
Sprendimas: Fresh Media