Lietuvos kariuomenė
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

LTN. KAZYS GRAUŽINIS - LIETUVOS KARO LAKŪNAS IR DIPLOMATAS

 

Kazimieras Graužinis - Lietuvos karo lakūnas ir diplomatas gimė 1898 m. rugsėjo 14 d. Ukmergės apskrities Giedraičių valsčiaus Marciniškių dvare, vėliau ir paveldėjęs šį tėvų dvarą.


1919 m. sausio 28 d. savanoriu Kazys Graužinis įstojo į Lietuvos kariuomenės gretas ir paskirtas į Kauno komendantūrą. 1919 m. sausio 5 d. Kaune įkurta karo komendantūra, atlikusi ypatingą vaidmenį organizuojant kariuomenę. Tuo laikmečiu kariuomenėje labai trūko karininkų, todėl sausio 15 d. paskelbta buvusių rusų armijos karininkų ir puskarininkių iki 45 metų amžiaus mobilizacija. Atvyko apie 4 000 asmenų. Sausio 25 d. organizuota Karo mokykla, į kurią įstojo 200 jaunuolių. Netrukus Lietuva jau turėjo keletą kovoms paruoštų dalinių.


1919 m. gruodžio 16 d. Kazys Graužinis baigė Karo aviacijos mokyklos I laidą (pirmoji ir paskutinioji laida) kartu su Karo mokyklos II laida. Po mokyklos baigimo jam suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas į Aviacijos dalį.


1920 m. liepos 12 d. jis skiriamas į Vilniaus komendantūrą, įsikūrusią teismo rūmuose (tuometiniu adresu - Jurgio pr. 36) rikiuotės adjutanto pareigose. Vilnius Lietuvos karinei vadovybei buvo perduotas 1920 m. rugpjūčio 26 d. Gedimino kalne vėl suplevėsavo trispalvė vėliava, kuri pirmą kartą čia buvo iškelta 1919 m. sausio 1 d.


Atgavus Vilnių, į jį buvo paskirti įvairių ministerijų įgaliotiniai. Dar liepos 13 d. krašto apsaugos ministro įsakymu sudaryta Vilniaus miesto karo komendantūra, kuriai vadovavo kpt. Vladas Kurkauskas. Naujai sudaryta miesto komendantūra buvo įgaliota Lietuvos vyriausybės vardu atstovauti Vilniaus miesto ir apskrities vadovybę.


1920 m. gruodžio 12 d. ltn. Kazys Graužinis perkeliamas į Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Technikos skyrių susisiekimo dalies vedėjo padėjėju.


1922 m. sausio 10 d. jis komandiruojamas į Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministeriją, kurioje kurį laiką dirbo juriskonsultu, vėliau sekretoriumi Kopenhagoje, Berlyne, Paryžiuje ir Rygoje.


1926 m. ltn. Kazys Graužinis, pačiam prašant, išleidžiamas į atsargą, pradėdamas diplomato karjerą.


1927 m. Paryžiuje būsimasis diplomatijos atstovas Kazys Graužinis baigė universiteto Teisių fakultetą ir Politinių mokslų mokyklos Diplomatijos skyrių.


1928 m. jam suteikiamas teisės mokslų daktaro vardas ir pradeda sekretoriaus tarnybą Lietuvos pasiuntinybėje Rygoje.


1930 m. Graužinių dvare, gimtinėje, kur diplomatas Kazys Graužinis grįždavęs atostogų metu, svečiavosi Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona. Paskutinį kartą gimtinėje Kazys Graužinis lankėsi 1939 metais.


1932 m. rugsėjo 1 d. - 1939 m. rugsėjo 1 d. Kazys Graužinis - Lietuvos Respublikos prie Šventojo Sosto laikinasis reikalų patikėtinis.


1939 m. Kazys Graužinis skiriamas nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Pietų Amerikoje, reziduojant Buenos Aires.


1940 m. liepos 21 d. vadinamas Liaudies Seimas Lietuvą paskelbė sovietų socialistine respublika ir nusprendė prašyti, kad SSSR Aukščiausioji Taryba priimtų Lietuvą į „broliškųjų respublikų šeimą". Mūsų pasiuntiniai tuoj pat protesto raštus įteikė: P. Žadeikis - JAV, K. Balutis - Didžiajai Britanijai, K. Škirpa - Vokietijai, S. Lozoraitis - Italijai, J. Šaulys - Švedijai, S. Girdvainis - Vatikanui, K. Graužinis - Argentinai. Tų valstybių vyriausybės buvo oficialiai informuotos, kad SSSR okupavo Lietuvą. Lietuvos marionetinė valdžia į tą akibrokštą reagavo iškart; pasiuntiniams buvo atimta Lietuvos pilietybė, jiems uždrausta grįžti į Tėvynę, jų turtas konfiskuotas. Per šiuos asmenis buvo palaikomi ryšiai su įtakingais politikais, buvo galima gauti išsamesnės informacijos, reikalingos lietuviškųjų organizacijų veiklai organizuoti. Per juos buvo rengiami susitikimai su aukštais valstybės pareigūnais, daromi oficialūs pranešimai.


1944 m. vasario 20 d. dr. Kazys Graužinis, pasiuntinys Buenos Aires, pranešė VLIK-ui (lietuvių organizacija, įkurta politinių partijų ir rezistencinių organizacijų atstovų steigiamajame susirinkime 1943 m. lapkričio 25 d.), kad jis perdavęs oficialų pranešimą tuometinei Argentinos vyriausybei dėl Stasio Lozoraičio naujų pareigų, t. y. Lietuvos Respublikos Prezidento pavadavimo.


1947 m. Argentinai suspendavus diplomatinius santykius su Baltijos šalimis, Lietuvos pasiuntinybė ir dr. Kazys Graužinis persikelia į Urugvajų (Montevideo).


1950 m. įsteigta lietuvių rezistencijos santarvė - visuomeninė organizacija, sudaryta nepartiniu principu, siekiant sujungti visų lietuvių užsienyje veiklą kovai dėl Lietuvos laisvės.

 

1951 m. vasario 16 d. įsteigtas „Amerikos balso" lietuvių padalinys (The American Voice).


Visą laikotarpį, Lietuvai netekus nepriklausomybės, veikė nepriklausomos Lietuvos pasiuntinybė Jungtinėse Amerikos Valstijose, konsulatai. Po Antrojo pasaulinio karo JAV valdžios institucijos tarsi nepastebėjo jų egzistavimo ir jų veiklos neteisėtumo (Lietuva jau nebuvo savarankiška ir jos „interesams" atstovavo SSRS ambasada). Tai buvo reikalinga jungiamoji grandis su kitose šalyse likusiais ir oficialiai veikusiais nepriklausomos Lietuvos pasiuntiniais ar konsulais, tame tarpe Urugvajuje - nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotas ministras Pietų Amerikai dr. Kazys Graužinis.
1962 m. birželio 5 d. Kazys Graužinis mirė Urugvajaus sostinėje, - Montevideo.


Apdovanotas:
1928 m. DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu;
1929 m. Latvijos trijų žvaigždžių 2 ir 4 laipsnio ordinais;
1930 m. DLK Gedimino 3 laipsnio ordinais;
1931 m. Danijos Danebrogo 3 laipsnio ordinu;
1931 m. Islandijos Sakalo ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi;
1931 m. Rumunijos Karūnos 4 laipsnio ordinu;
1932 m. Prancūzijos Garbės legiono 5 laipsnio ordinu.

 

Parengė: Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų
viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas Gintautas Deksnys

 

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2009-09-07
Sprendimas: Fresh Media