Lietuvos karo aviacija 1919 — 1940 metais

1918 m. lapkričio 11 d. sudarytos pirmosios vyriausybės Ministras Pirmininkas bei apsaugos ministras prof. Augustinas Voldemaras ir ministerijos štabo viršininkas plk. Jurgis Kubilius lapkričio 23 d. paskelbė pirmąjį įsakymą dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo.

1919 m - 1920 m. buvo sukurtos beveik visų pagrindinių tuometinės kariuomenės ginklų rūšių karinės formuotės ar bent jų užuomazgos

Aviacijos dalies lėktuvai Kaune. 1919 m.

Gerai suprasdama technikos reikšmę, to meto Vyriausybė, nors ir stokodama lėšų, ėmė rūpintis naujos ginklų rūšies - aviacijos organizavimu. 1919 m. sausio 30 d. pradėta formuoti Inžinerijos kuopa, kurios sudėtyje buvo ir Aviacijos būrys. Jo vadu buvo paskirtas karininkas Konstantinas Fugalevičius (1893 - 1919 m.). Kovo 1 d. Aviacijos būrys reorganizuotas į kuopą, o jau kovo 12 d. Aviacijos kuopos pagrindu sudaryta Aviacijos dalis, administraciniu ir operatyviniu atžvilgiu pavaldi Generalinio štabo viršininkui ir kariuomenės vadui, o techniniu - Generalinio štabo Inžinerijos skyriaus viršininkui. Aviacijos dalies vadu paskirtas karininkas Petras Petronis (1887 - 1950 m.), o tą pačią dieną įsteigtos Aviacijos mokyklos viršininku - K.Fugalevičius.

Pirmąjį lėktuvą Sopwith  1½ „Struter" Lietuvos kariuomenė atėmė iš Raudonosios armijos prie Jiezno 1919 m. vasario 14 d. 1919 m. vasario 27 d. buvo atgabenti  8 Vokietijoje pirkti žvalgybiniai lėktuvai LVG C VI, o tų pačių metų birželio mėn.  iš Vokietijos buvo nupirkti dar penki lėktuvai, tarp kurių buvo ir mokomųjų. 

Įsigijus lėktuvų, prasidėjo Lietuvos aviacijos veikla ( jau nuo kovo 3 dienos skraidyta į frontą, vokiečių karo aviacijos lakūnai ir mechanikai mokino Lietuvos aviatorius skraidyti ir prižiūrėti aviacinę techniką,)nors tuo metu Lietuva dar neturėjo paruoštų lietuvių karo lakūnų

Pirmasis, savarankiškai skraidęs, lietuvis karo lakūnas Pr.Hiksa, karo aviacijos mokslus baigęs 1917 m. Didžiojoje Britanijoje, į aviaciją įstojo 1919 m. gegužės 15 d., o gruodžio 16 d. pirmieji 34 lietuviai karininkai, baigę Aviacijos mokyklą Kaune, papildė Lietuvos aviatorių gretas. Lietuviai lakūnai, skirtingai nei samdomi užsieniečiai, pasižymėjo drąsa ir tarnavo idėjinių paskatų vedami.

Jau nuo  pirmųjų įkūrimo dienų Lietuvos karo aviacija aktyviai dalyvavo laisvės kovose prieš Raudonosios Armijos ir Lenkijos dalinius.

Iš Lietuvos lakūnų daugiausia kovinių skridimų atliko vyresnysis leitenantas Jurgis Dobkevičius (1900 - 1926 m.), vėliau tapęs pirmuoju lietuviu - lėktuvų konstruktoriumi. 1920 m. gegužės 12 d. lėktuvo avarijoje žuvo pirmas lietuvis lakūnas ltn. Vyt.Rauba, o tų pačių metų spalio  4 d., kovojant su lenkais, buvo numuštas pirmas lėktuvas su lietuvių įgula. Lėktuvą pilotavęs 1-os eskadrilės vadas ltn. Juozas  Kumpis buvo sunkiai sužeistas ir mirė lenkų nelaisvėje.

 1919 m. pabaigoje iš Lietuvos  teritorijos išstūmus Vokietijos bei bermontininkų dalinius, Lietuvai atiteko kelios dešimtys lėktuvų, aviacinių variklių ir kitų dalių. Vėliau karo aviacijai nupirkti įvairios paskirties lėktuvai Italijoje, Čekoslovakijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje

Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms Lietuvos karo aviacija nepaliaujamai augo ir tobulėjo. 1920 m. Aviacijos dalis pavadinta Aviacijos korpusu, 1920 - 1921 m. vadinta Oro laivynu, 1921 -1932 m. - Aviacija, Vėliau - Karo aviacija.

1919 -1920 m. karo aviacijos lėktuvai buvo ženklinami raudonu rombu su žaliu ir geltonu apvadais bei baltu Vyčiu centre, 1920-1921 m.- baltu Vyčio kryžiumi raudoname skyde, 1921-1940 m. -baltu Vyčio kryžiumi su juodu apvadu.

                                               1-oji eskadrilė (įkurta 1920 m., lėktuvai Dewoitine D-501L)

                                               5-oji eskadrilė (įkurta 1932 m., lėktuvai Gloster „Gladiator");

                                               7-oji eskadrilė (įkurta 1938 m., lėktuvai FIAT CR.20).

                                           IV.   Bombonešių grupė (vadavietė Zokniuose, prie Šiaulių):

                                                 3-oji eskadrilė (įkurta 1923 m., lėktuvai „Ansaldo"  A. 120):

                                                 4-ojo eskadrilė (įkurta 1925 m., lėktuvai ANBO-41). 

                                            V.  Mokomoji grupė ( įkurta 1920 m. Kaune):

                                                    Mokomoji grupė (įkurta 1920 m. , lėktuvai ANBO-III, ANBO-IV, ANBO-V, ANBO_51, ANBOž-VI ir kiti).

                                                      Aviacijos dirbtuvės; 

                                                       Sandėliai. 

                                         VIII.    Karo meteorologijos tarnyba (Kaune):    

Stacionarios Karo aviacijos bazės buvo įkurtos Kaune (1, 2, 7 eskadrilės ir mokomoji grupė), Zokniuose (3, 4, 5 eskadrilės), Pajuostyje (6 ir 8 eskadrilės), vasaros metu naudojami aerodromai Palangoje ir Gaižiūnuose bei pora dešimčių atsarginių aikštelių visoje Lietuvos teritorijoje. Kaune veikė Aviacijos dirbtuvės, kuriose buvo remontuojami kariniai lėktuvai, o nuo 1930 m. serijomis gaminami A.Gustaičio sukonstruoti žvalgybiniai bei mokomieji lėktuvai ANBO. Viso jose pagaminta apie 100 lėktuvų, iš jų apie 70 lietuviškos konstrukcijos. Lakūnus, žvalgus, mechanikus ir oro šaulius ruošė 1932 m. įkurta Karo aviacijos mokykla, kurioje veikė karininkų ir puskarininkių klasės, lakūnų ir mechanikų skyriai.

   Baigusių Karo aviacijos mokyklą išleistuvės. 1935 m. 

1940 m.birželio 1 d. Lietuvos karo aviacijoje tarnavo 123 karininkai, 246 liktiniai, 924 kareiviai, 183 civiliai tarnautojai.

 Jos ginkluotėje buvo 117 lėktuvų, 14 vnt. 20 mm aviacinių patrankų, 314 aviacinių kulkosvaidžių, 29 kulkosvaidžių optiniai taikikliai, 4 taikikliai bombų mėtymui, 26 384 aviacinės bombos.

Karo lakūnai tarnavo ir 1936 m. lapkričio 29 d. įkurtoje Lietuvos šaulių sąjungos Aviacijoje, kurią 1940 m. sudarė Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio būriai, kovinė eskadrolė, lakūnų ir sklandytojų mokyklos. Viso 1940 m. birželio 1 d. Lietuvos kariuomenėje tarnavo 221 lakūnas. Kariuomenės rezerve buvę lakūnai skraidymo įgūdžius tobulino 1935 m. sausio 28 d. įkurtoje Lietuvos aeroklubo Sportinėje eskarilėje.

1933 m. liepos 15-17 dienomis Lietuvos karo aviacijos atsargos kapitonas Steponas Darius (1896 - 1933 m.) ir Stasys Girėnas (1893 - 1933 m.), skrisdami iš Niujorko į Kauną, perskrido Atlanto vandenyną, bet žuvo tuometinės Vokietijos teritorijoje. Minint jų skrydžio metines, 1934 m. birželio - liepos mėnesiais A. Gustaičio vadovaujama 3 žvalgybinių lėktuvų ANBO-IV grandis apsilankė 12 Europos šalių.

1940 m. birželio 15 d., okupavus Lietuvą Sovietų Sąjungai, buvo uždrausti bet kokie skraidymai. Daugelis aviatorių išleisti į atsargą,  represuoti. 77 karininkai, 72 liktiniai ir 20 lėktuvų perkelti į Raudonosios armijos 29 teritorinį šaulių korpusą.