Lietuvos kariuomenė
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

KAPITONAS ROMUALDAS MARCINKUS - TARPUKARIO FUTBOLO LEGENDA

 

 

Kovo 12 -oji - Lietuvos karo aviacijos diena. Po alinančios carinės priespaudos šimtmečio, atkūrusi Nepriklausomybę, Lietuva jau po pusmečio turėjo savo kariuomenę, o po metų ir aviaciją. Neužmirškime savo tautos pasididžiavimo - Aviacijos ir jos istorijos. Ne veltui sakoma: tik žinant praeitį galima geriau suvokti dabartį ir numatyti ateitį.


Romualdas Marcinkus gimė 1907 m. liepos 22 d. Jurbarke, policininko Prano Marcinkaus ir Honoratos Kroazės-Marcinkienės šeimoje. Trečiojo dešimtmečio pradžioje Romualdas persikėlė į Kauną, kur baigė vokiškos aukštesniosios realinės mokyklos šešias klases. Mokykloje susidomėjo futbolu: žaidė vokiečių, lenkų futbolo komandose. 1926 m. rugsėjo 10 d., įvykdęs visus reikalavimus buvo priimtas į Karo mokyklą, o 1927 m. Romualdas Marcinkus įstojo į Kauno LFLS (Lietuvos Fizinio Lavinimo Sąjunga). 1927 m. liepos 27 d. pirmą kartą debiutavo tarptautinėse futbolo varžybose Rygoje, kur šių varžybų metu pelnęs įvartį. 1928 m. buvo apdovanotas Nepriklausomybės medaliu ir iškilmingai prisiekė tarnauti ir ginti Lietuvą. 1929 m. spalio 6 d. sėkmingai baigė Pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos Karo mokyklos XI laidą, suteikiant jam pėstininkų leitenanto karinį laispsnį ir paskiriant į Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio 5 - ąjį pėstininkų pulką mokomosios kuopos jaunesniojo karininko pareigas. Tais pačiais metais Romualdas Marcinkus buvo komandiruotas į Vytauto Didžiojo karininkų kursų Aviacijos skyrių. 1931 m. sausio 1 d. pagal karininkų laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis pakeistas į jaunesniojo leitenanto laipsnį.


Lietuvos futbolo valstybinė (dabar - nacionalinė) rinktinė, 1923 metais pradėjusi tarpvalstybinių rungtynių erą, iki 1927 metų žaidė be trenerio priežiūros. 1927 metais LFL pasikvietė vengrą Ferencą Molnarą, bet po dviejų rinktinės pralaimėjimų (latviams 3:6, estams - 0:5) iš trenerio pareigų atleido. Iki 1930 metų rinktinė vėl gyvavo savo jėgomis - be trenerio. Naujajam treneriui austrui O. Ditrichui sekėsi geriau - dvi pergalės ir vienos lygiosios. Tačiau 1931 metais po trijų iš eilės pralaimėjimų - Rumunijai 2:4, Estijai - 0:2 ir Latvijai 0:1 - šis specialistas iš Lietuvos buvo išsiųstas. 1932 metais Lietuvos rinktinei pralaimėjus 2:3 (žaidė be trenerio), LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti žaidėją ir kapitoną Romualdą Marcinkų. Komanda, nors žaidė geriau nei iki tol, vėl pralaimėjo - Latvijai nusileido 1:2 (0:1).


Per kitas rungtynes (su Estija) į aikštę išbėgo ir pats treneris. Pasiekta pergalė :0:1.

Romualdas Marcinkus - vienintelis tarpukariu prie rinktinės vairo buvęs lietuvis, iki šiol jauniausias jos treneris (1932 metais Romualdui Marcinkui tebuvo 25 metai). Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų - ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis, septynerias pralaimėjo. Jis trylika kartų buvo aikštėje kaip žaidžiantysis treneris.

1930 m. Romualdas Marcinkus žaisdamas Lietuvos rinktinėje iškovojo Pabaltijo futbolo turnyro taurę. Tarpukario laikotarpiu Lietuva dalyvavo ir keliuose tarptautiniuose futbolo turnyruose - 1924 m. Olimpinių žaidynių futbolo turnyra bei 1934 m. ir 1938 m. Pasaulio futbolo čempionų atrankos varžybose. Taip pat nuolat varžėsi su Latvijos ir Estijos rinktinėmis Baltijos taurės turnyre. 1924 m. Lietuvos komanda buvo surinkta paskubomis ir neturėjo laiko normaliai pasiruošti varžyboms (iš tiesų prieš varžybas lietuviai net nė karto nesitreniravo). Atvykusi į Paryžių tik likus mažiau nei parai iki varžybų, Lietuva jau pirmame etape buvo sutriuškinta Šveicarijos rezultatu 0:9. Lietuva bandė patekti ir į Tarpukariu vykusias pasaulio futbolo čempionatus, tačiau kovoje dėl teisės žaisti 1934 m. pasaulio čempionate Lietuva 0:2 pralaimėjo Švedijai, o antrasis grupės mačas su Estija taip ir nebuvo surengtas, kadangi tiek lietuviai, tiek estai nebeturėjo galimybių papulti į tolimesnį etapą. 1938 m. atrankos varžybose lietuviai pralaimėjo Latvijai tiek išvykose (2:4), tiek ir namuose (1:5). Lietuvos futbolo rinktinės sudėtyje dalyvavo ir Romualdas Marcinkus.


Aviacijos karininko karjerą pradėjo 1932 m. gegužės 14 d. baigęs Vytauto Didžiojo karininkų kursų Aviacijos skyriaus III laidą, po baigimo iš kart buvo perkeltas į Karo aviaciją, suteiktas II eilės karo lakūno vardas ir paskirtas į 2-ąją eskadrilę. Dar besimokydamas Vytauto Didžiojo karininkų kursuose atliko pirmąjį savarankišką skrydį su Pirmojo Pasaulinio karo lėktuvu Albatros C. III, kuris baigėsi nesėkmingai: pilotui nepavyko tinkamai nutupdyti lėktuvo. Tais pačiais metais jis tapo jau antrą kartą Lietuvos futbolo čempionu - LFLS ketvirtą kartą laimėjo šalies „pirmojo meisterio" titulą su komandos kapitonu Romualdu Marcinkumi priešakyje. Aviacijos viršininko įsakymu iš 2-osios eskadrilės buvo komandiruotas į Mokomąją eskadrilę tobulinti įgūdžių. Romualdo instruktoriumi paskirtas kpt. Klemensas Martinkus, kuris aviacijoje buvo atlikęs daugiausia bandomųjų ir parodomųjų šuolių su parašiutu ir pirmasis 1933 m. pademonstravo uždelstą šuolį. Romualdas tapo jo pasekėju, parašiutizmo instruktoriumi, išgarsėjo kaip parodomųjų šuolių meistras. 1933 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidento aktu Nr. 310 Romualdui Marcinkui suteiktas leitenanto laipsnis. O 1933 m. birželio 17 d. Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje vedė savo gero draugo LFLS futbolo komandos puolėjo Antano Lingio seserį Aleksandrą Lingytę, taip pat perspektyvią sportininkę - LFLS ir Lietuvos moterų krepšinio rinktinės žaidėją. 1934 m. Romualdo Marcinkaus karo piloto karjeroje tapo patys įspūdingiausi: 1934 m. sausio 1 d. išbuvęs ore reikiamą kiekį valandų (vidutiniškai 90 valandų per metus) ir įgavus pilotažo patirties Romualdui Marcikui buvo suteiktas I eilės karo lakūno vardas ir paskirtas į 2-ąją eskadrilę karo lakūnu, o vasario 9 d. Romualdas paskirtas į Karo aviacijos mokyklos oro žvalgų kursą.


Už sėkmingas tarptautines varžybas su Latvija ir Suomija 1934 m. balandžio 22 dieną Lietuvos kamuolio žaidimo sąjunga (LKŽS) R. Marcinkų apdovanojo specialiu prizu.


1934 m. tuometinis karo aviacijos viršininkas inžinierius plk. ltn. Antanas Gustaitis organizuoja ANBO IV reprezentacinės eskadrilės skrydį aplink Europą, aplankant 12 -os valstybių sostines. Tačiau 1934 m. birželio 7-osios naktis sujaukė visus planus. Dėl nepavykusio valstybės perversmo iš skrydžio dalyvių gretų turėjo pasitraukti kpt. Vladas Morkus ir mjr. Jeronimas 

Garolis, todėl Romualdui Marcinkui atsivėrė galimybė dalyvauti šiame istoriniame skrydyje: jis buvo pakviestas būti kpt. Jono Liorento piluotojamo lėktuvo oro žvalgu. Ir birželio 25 d. 10.00 val. ryte plk. ltn. Antano Gustaičio vadovaujama eskadrilė pakilo iš Kauno ir pasuko šiaurės kryptimi. Perskridę daugiau nei 9 tūks. km maršrutą ir aplenkę 16 Europos Europos sostinių ir didmiesčių 1934 m. liepos 19-ąją sėkmingai pasiekė Kauno aerodromą. Romualdas Marcinkus už nepriekaištingai įvykdytą užduotį buvo apdovanotas Krašto apsaugos ministro Padėka ir 5-ojo laipsnio Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu „Už nuopelnus Lietuvos valstybei", taip pat Čekoslovakijos, Italijos ir Prancūzijos apdovanojimais.


Po šio legendinio skrydžio Romualdas Marcinkus 1934 m. rugpjūčio 29 d. Aviacijos sporto ir fizinio lavinimo skyriaus vadovu, laikinai vadovavo aviacijos puskarininkių klasei, tuo pat metu trumpam komandiruojamas į Mokomąją eskadrilę, pasižymėdamas kaip fizinio rengimo specialistas. 1935 m. antrą kartą su Lietuvos futbolo rinktine Romualdas Marcinkus iškovojo Pabaltijo turnyro taurę. Už šią pergalę padėką pareiškė Karo aviacijos viršininkas plk. Antanas Gustaitis. Tų pačių metų rugsėjo 2 d. Romualdas Marcinkus skiriamas Karo aviacijos mokyklos viršininko adjutantu, tačiau atestacijos lape pastebima, jog R. Marcinkus labiau atsidavęs sportui nei karo tarnybai. 1936 m. liepos 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidento aktu Nr. 973 Romualdui Marcinkui suteikiamas karo aviacijos kapitono laipsnis. Tačiau tais pačiais metais sušlubuoja sveikata, organizmas išvargintas nuolatinių įtemtų treniruočių ir varžybų, todėl net 4 mėnesius Romualdas praleido besigydydamas. 1936 m. kpt. Romualdas Marcinkus palieka LFLS futbolo komandą ir pereina į Kauno šaulių Šančių futbolo komandą „Kovas", kurios sudėtyje trečąjį kartą tapo Lietuvos čempionu, o po trumpos pertraukos 1937 m. grįžo į Kauno LFLS nors didelių laimėjimų jau nepasiekė.


1937 m. balandžio 2 d. kpt. R. Marcinkų paskyrė Karo aviacijos fizinio lavinimo instruktoriumi. Po naujojo paskyrimo kpt. R. Marcinkus daugiau dėmesio skyrė tarnybai, dalyvavo šaudymo pratybose Palamgoje. Tarnybos atestacijos lape be silpnokos sveikatos minima, jog kpt. R. Marcinkus daugiau dėmesio skiria tarnybai, tačiau nėra išskirtinių gabumų lakūnas. Ne vienus metus tuometiniai Lietuvos futbolo vadovai ruošėsi išleisti mokomąją futbolo knygą, sudarė ir autorių kolektyvą, bet darbai taip ir nebuvo pradėti. Šio nelengvo ir neįprasto darbo ėmėsi Romualdas Marcinkus. 1938 m. jis parengė knygą apie žaidimo taktiką. Ir dar, Stepono Dariaus pavyzdžiu R. Marcinkus pradėjo rūpintis jaunių komandų pamaina - jaunučiais. R. Marcinkus paskatino LFLS narius šefuoti jaunių komandas, įkūrė pirmąją jaunučių (13-15 metų) komandą K. Jablonskio pradžios mokykoje. Be futbolo, vaikus jis mokė vokiečių kalbos. Artimi jo bičiuliai sakydavo: „Iš kur R. Marcinkus semiasi jėgų, energijos - kaip suktukas. Sutinki jį ten, kur mažiausiai tikiesi. Toks jis buvo ir futbolo aikštėje - visur jo pilna".


Romualdui Marcinkui, kaip ir daugeliui šalies trenerių, teko patirti ne vieną smūgį, nežinia už ką kelis kartus teko palikti trenerio postą. Jaunam vyrui, nors ir turėjusiam vadovo pašaukimą, buvo nepaprastai sunku dirbti su bendraamžių ir vyresnių žaidėjų komanda. Kai būdavo griežtas drausmės, sportinio režimo pažeidėjams, neišvengdavo įtampos, konfliktų. Bet Kūno kultūros rūmų vadovybė įžvelgė jame perspektyvų trenerį. Neatsitiktinai, 1935 metais pirmasis lietuvis pasiųstas pasitobulinti dviem mėnesiams į Vieną (Austrija). Įgytas žinias, įgūdžius, naujoves taikė per treniruotes - įvedė mankštą gimnastikos salėje, pratybas sniegu padengtose aikštelėse ir kt.
Futbolininko, trenerio Romualdo Marcinkasu karjera nutrūko pačiame jėgų žydėjime - 1938 metų gegužės 13 dieną (jam buvo tik 31 metai). Koks likimas - tame pačiame Latvijos Rygos stadione (ASK), kuriame žaidė pirmąsias tarpvalstybines rugtynes, per draugiškas rungtynes su


Latvija buvo sunkiai sužeistas (trūko kelio raiščiai, sausgyslės). Nelaimingiems atsitikimams šelpti fondas padėjo Romualdui gydytis Kauno karo ligoninėje, vėliau - Čekoslovakijoje. Niekas nepadėjo. Fondo lėšomis buvo išsiųstas į Londoną ir operuotas. Rudenį spauda pranešė, kad „Macinkus grįžo visai sveikas, kupinas vilties , kad kitais metais vėl galės žaisti futbolą". Deja, prasidėjus slaptosioms Europos dalyboms, karo vežimui riedant į Vakarus ir Rytus, Romualdo Marcikaus, kaip ir milijonų žmonių, viltys ir svajonės subyrėjo į šipulius.


1939 m. birželio 18 d. kpt. Romualdas Marcinkus Aviacijos šventės metu pademonstravo įspūdingą uždelstą šuolį su parašiutu, - tai visos šventės kulminacija. O 1939 m. rugpjūčio 7 d. kpt. Romualdą Marcinkų apdovanojo Lietuvos aviacijos Garbės ženklu - „Plieno sparnai". Paradoksalu, tačiau po paskatinimo seka bausmė - 1939 m. rugsėjo 28 d. Karo aviacijos viršininkas brg. gen. Antanas Gustaitis nubaudžia 5 parų areštu namuose už blogą internuoto vokiečių karininko saugojimą ir priežiūrą. Jau kitą dieną po bausmės 1939 m. rugsėjo 29 d. kpt. R. Marcinkus pateikė prašymą Lietuvos Respublikos Prezidentui, dėl išleidimo į atsargą. Tų pačių metų spalio 7 d. kpt. Romualdas Marcinkus išleidžiamas į atsargą pačiam prašant. Taip jis staiga pats nutraukia savo 7-ius metus kurtą ir puoselėtą karo aviacijos lakūno karjerą. Po staigaus pasitraukimo iš karo tarnybos Romualdas Marcinkus staiga ir paslaptingai pasitraukė iš karo tarnybos, o vėliau dingo iš akiračio. Jo pasigedo futbolo vadovai, bičiuliai, jaunieji sportininkai. Sklido įvairūs gandai: kad turėdamas daug skolų pabėgo į užsienį, kad vykdo karinės vadovybės slaptas užduotis, kad yraslaptas Lietuvos ir Prancūzijos agentas ir pan. Štai ką pasakoja futbolo veteranas Stanislovas Paberžis: „Su žinomu ano meto aviatoriumi ir tikrai didžiu futbolininku artimiau susipažinau 1937 metais, pradėjęs žaisti Lietuvos rinktinėje. Aš, gerokai jaunesnis, laikiau jį žmogaus ir futbolininko etalonu. Apie jo „dingimą" iš Lietuvos karo aviacijos, kurioje ir man - kariūnui aspirantui - teko tarnauti 1939-1970 metais, anuomet teko girdėti įvairiausių versijų. Tačiau tai, kas apie jį ištikusį likimą sužinota po daugelio metų, gilai sukrečia. Į Lietuvos futbolo istoriją Romualdas Marcinkus turėtų būti įrašytas didžiosiomis raidėmis".


Versijų uždangą nutraukia išlikę autentiški dokumentai, R. Marcinkaus ranka rašyti laiškai. 1941 metais kovo mėnesį R. Marcinkus parašė savo paskutinį laišką:"...Prancūzų karo vadovybė paprašė mūsų karo vadovybės, kad pasiųstų jiems eskadrilę lietuvių - karo lakūnų... Mane paskyrė tos eskadrilės vadu... Išvykau pirmas, kiti pilotai atvykti negalėjo, tuo būdu pasilikau vienas".


R. Marcinkus turėjo pasirinkimą: ramų civilio gyvenimą ar karinę tarnybą svetimos valstybės karinėse oro pajėgose. Tapęs Prancūzijos karinių oro pajėgų karininku per visą karą kovėsi fronte naikintuvų ir bombonešių eskadrilėse. Daug kartų skrido bomborduoti Vokietiją. Už narsumą akcijose ir už tris numuštus vokiečių lėktuvus apdovanotas „Croix de la Guerra" („Karo kryžius"). R. Marcinkaus eskadrilė skraidė ir Afrikoje. Prieš kiekvieną skrydį visi atsisveikindavo. Pašautam išgyventi buvo maža šansų. Nenušaus vokietis - pribaigs saulė. Po vienos užduoties R. Marcinkus negrįžo. Atsigavo nuo vėsos - pasijuto esąs be pistoleto, durklo, parašiuto. Kažkas iškratė - pagalvojo, kad negyvėlis. Išgelbėjo Prancūzijos žvalgybinis lėktuvas.Tuomet sakė - laimės kūdikis. Vokiečių laikraštis parašė: „Afrikoje nukautas garsus Lietuvos futbolininkas, lakūnas ir parašiutininkas R. Marcinkus, kovojęs su reichu prancūzų aviacijoje." Po kiek laiko į Lietuvą atsklido ir kita žinia (suprantama - neskelbta): R. Marcinkus sveikas ir gyvas. Yra Niukaslyje". Kai paskelbtos paliaubos, R. Marcinkaus eskadrilės kiti lakūnai (keturi žuvo) išsibarstė kas kur. Romualdui paskutinę minutę pavyko pasprukti lėktuvu (vokiečiai reikalavo išduoti karius svetimšalius) per Viduržemio jūrą į Afriką (Oravą). Tikėjęsis grįžti į Tėvynę,

apkeliavo beveik visą Šiaurės Afriką. Demobilizuotiems kariams vokiečiai uždraudė palikti Afriką. R. Marcinkus su keliais bičiuliais nelegaliais keliais atsidūrė Anglijoje - Liverpulyje, po to Londone, vėl aviacijoje - Karališkose oro pajėgose.


Iš R. Marcinkaus laiško: „Paskyrė mane į naktinius naikintuvus - šiuo laiku pavojingiausią aviacijos rūšį. Bet pavojus man patinka - jo visad gyvenime ieškojau - ar tai skraidyme, ar tai sporte, ar tai asmeniškame gyvenime...bet man trūksta šilumos ir jaukumo šiame šaltų darganų ir tariamo korektiškumo krašte, jaučiuos kaip tai vidujai sušalęs ir sustyręs..."


Iš R. Marcinkaus amžininko laiško (1969-08-29):"...Skraidydamas virš Lamanšo kanalo R. Marcinkus, rodos, du kartus buvo vokiečių numuštas, bet laimingai. Britai išgriebė jį iš vandens, ir jis toliau skraidė. Deja, trečiąkart buvo numuštas, jį išgriebė iš kanalo vokiečiai, ir tokiu būdu jis pateko nelaisvėn. Būdamas karo belaisviu, jis studijavo ir neakivaizdiniu būdu tęsė studijas". Propagandos tikslais hitlerininkai skelbė, kad karo belaisvių stovyklose laikomasi Ženevos konvencijos.


Eskadrilės Nr. 1 vado D. M. Krebo pranešimas (1942-02-24):"...pilotas karininkas R. Marcinkus dingo be žinios per gynybines operacijas prieš vokiečių laivus Lamanšo kanale 1942-02-12....Pilotas Marcinkus ir jo Nr. 2 pradėjo puolimą nežymiai atsilikęs, ir vėliau jo niekas nematė. Po to buvo pranešta, kad pil. kar. Marcinkus yra karo belaisvis.".


R. Marcinkus pateko į sąjungininkų lakūnams belaisviams skirtą koncentracijos stovyklą Stalag Luft III, įrengtą Vokietijos teritorijoje (dabar - Žaganė, Lenkija). R. Marcinkus - judrus ir pašėlusiai energingas naujokas, greitai pritapo prie senbuvių. Greitai sužinojo ir didžiąją paslaptį - kasamą tunelį, rengiamą pabėgimą. Romualdas - nedidelio ūgio, stiprus, ištvermingas - tapo vienu darbščiausių vyrų. Pakėlė jo autoritetą, kai nelaimės draugai sužinojo apie Romualdo praeitį - futbolininko, trnerio gyvenimą. Tapo vienu iš bėglių štabo ketverto lyderių. Konclageryje buvo 800 belaisvių, pabėgime dirbo 600, iš jų prasiveržimui į laisvę buvo atrinkta 220. Pavyko ištrūkti iš lagerio 80, tarp jų ir R. Marcinkui. Buvo paskelbta „didžioji paieška". Į bėglių gaudynes įsitraukė gestapas, policija, SS, vermachtas, aviacijos daliniai. Iš 80 bėglių išsigelbėjo tik keturi, tarp jų Romualdo Marcinkaus nebuvo. Jį ir dar tris bėglius vokiečiai sugavo 1944 metų pavasarį ir perdavė gestapui. Hitlerio įsakymu, siekiant įbauginti kitus, lakūnai buvo naikinami - sušaudomi. R. Marcinkaus gyvybė nutrūko už Dancigo (Gdansko) miške, po getapininko Birhardo paleistų šūvių. Po ketverių metų fašistas areštuotas, nuteistas pakarti, bet vėliau nuosprendis pakeistas kalėjimu.


Kpt. Romualdas Marcinkus su kitais lakūnais buvo palaidotas Stalag Luft III kapinėse, po karo jų palaikai perkelti į Poznanės sąjungininkų karių kapines.


2004 metų pavasarį, kaip ir prieš dešimtmetį, Lenkijos mieste Žaganėje buvo iškilmingai paminėtos sąjungininkų didžiojo pabėgimo iš vokiečių koncentracijos stovyklos „Stalag-Luft III Sagan" 60-osios metinės. Šiame renginyje pagarbą legendiniam futbolininkui, karo aviacijos lakūnui kpt. Romualdui Marcinkui atidavė ir grupė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų karių, tame tarpe ir šio rašinio autorius. Toli nuo Tėvynės ilsisi žymiausio tarpukario Lietuvos futbolininko, trenerio, lakūno, parašiutininko, antifašisto palaikai. Pagarba jam - tautos didvyriui.

 

„Geras futbolininkas taip pat yra ir geras karys". /Sepas Herbergeris 1937 m. Vokietijos nacionalinės futbolo rinktinės treneris mėgdavęs tai kartoti/.

 

 

 
 
 
 
 
 
 
 
Kiekvieną sekmadienį 12.00 val. S. Daukanto aikštėje prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros vyksta vėliavų pakeitimo ceremonija. Kviečiame visus atvykti ir pamatyti šią ceremoniją!
Vėliavos pakeitimo ceremonija
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2009-09-01
Sprendimas: Fresh Media