Lietuvos karo aviacija Nepriklausomybės kovose 1919 - 1920 metais

KAUNO JONO JABLONSKIO GIMNAZIJA

Tiriamasis darbas

Lietuvos karo aviacija Nepriklausomybės kovose
1919 -1920 metai

Darba atliko:
Gabrielė Vilčiauskaitė
Domas Ožekauskas

Mokytoja:
Inga Račaitytė

Lietuvos karo aviacija pradėta kurti 1919 sausio 30 dieną¹. Aviacijos pradžia siejama su Nepriklausomybės kovomis, kurios vyko 1918 - 1920 metais. Nepriklausomybės kovų metu Lietuvai teko ginti nepriklausomybę nuo lenkų, rusų ir bermontininkų. Gerai suprasdama aviacijos reikšmę, to meto vyriausybė, nors ir stokodama lėšų, ėmė rūpintis naujos ginklų rūšies - aviacijos organizavimu. Šių kovų metu pirmą kartą buvo panaudota Lietuvos karo aviacija.

1919 sausio 30 dieną buvo įsteigtas aviacijos būrys, kuris priklausė inžinerijos batalionui². Lietuvos aviacijos kūrimosi pradžia buvo sudėtinga. Nebuvo lėktuvų, lakūnų, žmonių, kurie turėtų žinių apie aviaciją. Lakūnais buvo samdomi vokiečiai ir kiti svetimšaliai. Karo aviacijos vadu buvo paskirtas karininkas Petras Petronis, buvęs Rusijos jūrų inžinierius³.

Pirmasis Lietuvos karinis lėktuvas - Sopwith 100 AG - atiteko kaip karo grobis iš bolševikų⁴.

Vykstant kovoms su bolševikais, Jiezno rajone, pristigęs benzino, nutūpė bolševikų lėktuvas. Lakūnai pabėgo. Lėktuvas buvo atgabentas į Kauną. Kadangi šį darbą atliko žmonės, neišmanantys aviacijos, lėktuvas buvo stipriai apgadintas. Lėktuvą sutaisyti pavyko tik 1922 metais⁵.

Vykstant kovoms su bolševikais, iš Vokietijos buvo nupirkta aštuoni kariniai lėktuvai LVG C VI, o vėliau dar penki įvairių tipų kariniai lėktuvai⁶. Kadangi Lietuvoje nebuvo žmonių mokančių skraidyti vokiškais lėktuvais, buvo pasamdyti penki vokiečių aviacijos karininkai ir šeši mechanikai⁷.

Traukinio platformos su, iš bermontininkų  atimtu turtu	Pasiruošimas skrydžiui, Albatros B.II,  1919 metai

1919 kovo 3 dieną pradėti operaciniai skraidymai⁸. Pirmą skrydį atliko lakūnas Fricas Šulcas su žvalgu Konstantinu Fugalevičium. Išlikęs oro žvalgo K. Fugalevičiaus pranešimas apie šį skridimą: „Geležinkelio ruože Kaunas - Vilnius jokio judėjimo nepastebėta. Nufotografuota: Kaišiadorių ir Vilniaus stotys ir Vilniaus mietas trijose plokštėse. Vilniuje iš 900 metrų aukščio išmesta pusantro pūdo proklamacijų^"9. Žvalgybiniai skrydžiai buvo organizuojami nuolatos. Lakūnai gabenosi bombas ir proklamacija lietuvių ir lenkų kalbomis. Jei priešo nebūdavo - mesdavo atsišaukimus, jei būdavo - bombas. Taip buvo žvalgoma Kaunas, Vilnius, Giedraičiai, Molėtai, Panevėžys ir kiti miestai. Iš
K. Fugalevičiaus pranešimo: „Siesikuose numestos dvi bombos, Pagirėliuose - viena bomba ir Pagiriuose - dvi bombos. Tarp Pagirių ir Siesikų pamėtytos dvi grupės žmonių po 25 - 30 asmenų. " Nuo balandžio ketvirtos dienos buvo įsakyta vienam lėktuvui kasdien budėti aerodrome.

Gegužės antrą dieną Lietuvos aviacija dalyvavo kovose dėl Ukmergės. Aviacija atliko žvalgybos vaidmenį, besitraukiančius bolševikus apšaudė penkiais lėktuvais. Pirmos kautynės, kuriose aviacija dalyvavo iš anksto gerai pasiruošusi, buvo ties Panevėžiu¹¹. Kad būtų lengviau pasiekti Panevėžį, Kėdainiuose buvo įrengta laikina bazė, kurioje buvo tepamosios medžiagos, atsarginės dalys ir bombų atsargos. Į Kėdainius buvo perkelti keturi lėktuvai, kurie dalyvavo kovose dėl Panevėžio. Bolševikai buvo apšaudyti naudojant bombas ir kulkosvaidžius, nuo bėgių nuverstas traukinys su vertinga karo medžiaga¹². Po šių kautynių aviacija vykdė žvalgybą ir mėtė atsiliepimus. Frontui su bolševikais pasistūmėjus iki Zarasų, aviacijos kovos būrys buvo perkeltas į Utenos lauko aerodromą, kur buvo pastatytas laikinas angaras ir sandėliukas¹³. Tikslaus dalyvavimo karo veiksmuose plano aviacija neturėjo, todėl skrydžiai būdavo labai įvairūs ir turėjo pripuolamą pobūdį: „Slinkimas pirmyn kairės voros ir centro sustojo dėl smarkaus priešinimosi. Dešinioji vora, rodos, pasiekė tikslą, būtent Alt - Griunvaldo. Vyriausias kariuomenės vadas įsakė tėmyti Iliukštos - Beverno - Įlaukės rajoną. Sužinoti ar neina paspirtis nuo Iliukštos. Jei - atakuoti bombomis ir kulkosvaidžiais. Svarbius atsišaukimus mesti Abeliuose^"14. kai kuriuose pranešimuose aviacijos veiksmai apibūdinami tik bendrais ruožais: „Pradedant žygiavimą Suveko ir Mukulių link, orlaivių eskadrilei aktyviai dalyvauti kovose. Smulkesni nurodymai lakūnams bus suteikiami vėliau."

Pasiruošimas skrydžiui, 1919 metai

Fronto linijai nusistovėjus Padauguvyje, aviacija dažnai žvalgydavo ir bombarduodavo Daugpilio miestą ir stotį, bei kitas bolševikų pozicijas. Kelis kartus buvo atakuojamas už Daugpilio kabėjęs bolševikų pririštas aerostatas¹⁶.

Baigiantis kovoms su bolševikais, aviacijos kovos būrys buvo perkeltas į Kauną, o lapkričio mėnesį - išformuotas¹⁷.

1919 lapkričio 23 dieną Radviliškyje buvo sutriuškinti bermontininkai. Po šių kautynių lietuviai, kaip karo grobį, pasiėmė apie 30 lėktuvų ar jų dalių, 21 aviacinį variklį, 50 propelerių ir apie 50 000 aviacinių bombų. Iš jo buvo sumontuoti žvalgybiniai ir mokamieji lėktuvai¹⁸.

1920 metais lietuvių aviacija dalyvavo Nepriklausomybės kovose su lenkais. Įvairūs istoriniai šaltiniai nurodo keletą svarbių Lietuvos karo aviacijos pokyčių. Karinės aviacijos materialinė bazė buvo daug geresnė, lyginant su kovų prieš bolševikais laikotarpiu. Dauguma lakūnų ir žvalgų buvo ką tik baigę aviacijos karo mokyklą¹⁹. Kovų su lenkais pradžioje, aviacija daugiausia dėmesio skyrė Lenkijos kariuomenės judėjimo žvalgybai. Nuo 1920 metų liepos Lietuvos aviacija perėjo į aktyvius veiksmus ir nuolat atakuodavo lenkų kariuomenė bombomis ir kulkosvaidžiais. Lakūnai pasiekdavo Augustavą, Gardiną, Ašmeną ir Suvalkus ²⁰.

Spalio mėnesį lenkams veržiantis į Lietuvą, jiems į rankas pakliuvo mūsų šarvuotis „Gediminas^"21. Lietuvos aviacija gavo įsakymą šarvuotį surasti ir sunaikinti, kad lenkai negalėtų jo panaudoti prieš lietuvius. Daugelis skrydžių nedavė rezultatų: „Maršrutas: Kaunas - Vilnius- N. Švenčionis - Nemenčinas - Melki. Užduotis: surasti šarvuotą traukinį. Geležinkelio ruože nuo Vievio iki N.Švenčionių šarvuoto traukinio nėra " ²².

1920 metais Lietuvos aviacija surengė 93 lenkų fronto antskrydžius²³. Aviacijos nuopelnai kovose su lenkais vertinami skirtingai. Sunku įvardinti nuostolius, kuriuos padarė lietuvių aviacija lenkams. Lakūnai pasiimdavo tiek bombų ir šovinių, kiek lėktuvas kėlė, o grįždavo tuščiomis. Leitenantas Gustaitis kartą pasiėmė bombų tiek, kad net nepajėgė pakilti nuo žemės²⁴. Tačiau teigiama, kad aviacija nenuveikė tiek, kiek ji galėjo nuveikti²⁵. Kaip pavyzdys pateikiama Lenkijos kariuomenės judėjimas Vilniaus kryptimi 1920 metų rugsėjo pabaigoje. Žvalgybos duomenys buvo ignoruojami ir nebuvo imtasi jokių atsargumo priemonių. Tas neatsargumas kainavo daug, kai kurių istorikų nuomone, net Vilniaus netekimą²⁶.

Literatūros sąrašas:
• Lietuvos ginkluotosios pajėgos 1918 - 1940 metai. Vilnius, 1986
• Mūsų aviacija Nepriklausomybės kare. Kardas. 1939 m. Nr. 11
• Mūsų sparnai. Kaunas. 1929
• Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2002.
• www.theaerodrome.com
• www.antraspasaulinis.net

......................................

[1] Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2002. Psl. 336.

[2] Lietuvos ginkluotosios pajėgos 1918 - 1940 metai. Vilnius, 1986. Psl. 175.

[3]Mūsų aviacija Nepriklausomybės kare. Kardas. 1939 m. Nr. 11.

[4] Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2002. Psl. 336.

[5] Lietuvos ginkluotosios pajėgos 1918 - 1940 metai. Vilnius, 1986. Psl. 176.

[6] Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2002. Psl. 336.

[7] Lietuvos ginkluotosios pajėgos 1918 - 1940 metai. Vilnius, 1986. Psl. 176.

[8] Ten pat.

[9] Mūsų sparnai. Kaunas, 1929. Psl. 24.

[10] Mūsų sparnai. Kaunas, 1929. Psl. 25.

[11] Ten pat.

[12] Lietuvos ginkluotosios pajėgos 1918 - 1940 metai. Vilnius, 1986. Psl. 176.

[13] Ten pat. Psl. 177

[14]  Mūsų sparnai. Kaunas. 1929. Psl. 26.

[15] Ten pat.

[16] Ten pat.

[17] Ten pat. Psl. 27.

[18] Lietuvos ginkluotosios pajėgos 1918 - 1940 metai. Vilnius, 1986. Psl. 177.

[19] Mūsų aviacija Nepriklausomybės kare. Kardas. 1939 m. Nr. 11.

[20] Lietuvos ginkluotosios pajėgos 1918 - 1940 metai. Vilnius, 1986. Psl. 179.

[21] Mūsų aviacija Nepriklausomybės kare. Kardas. 1939 m. Nr. 11.

[22] Mūsų sparnai. Kaunas. 1929. Psl. 48.

[23] Mūsų aviacija Nepriklausomybės kare. Kardas. 1939 m. Nr. 11.

[24 Mūsų sparnai. Kaunas. 1929. Psl. 48.

[25] Ten pat.

[26] Lietuvos ginkluotosios pajėgos 1918 - 1940 metai. Vilnius, 1986. Psl. 179.