Kraštotyrininko archyvus pravėrus

Kiekvieno jauno žmogaus svajonė - pakilti į padangę, pralenkti paukščius ar pažvelgti į žemę, į kalnus iš viršaus.

Ta svajonė ypač išryškėja, jeigu nuo mažesnis girdi, kad iš tavo kaimo kilęs žmogus savo skrydžiu išgarsino Lietuvą.

Tas žmogus - Klemensas Lovčikas. Jis gimė Vytogalos kaime (Šilalės r.), ten, kur dabar viskas primena Atlanto nugalėtoją Stasį Girskį - Girėną.

Abu iš vieno kaimo. Tik vienas skrydžiu garsino Lietuvą, o kitas, daugiau kaip keturiasdešimt metų, po kruopelytę rankioja krašto istoriją ir, žinoma, viską apie aviaciją.

K. Lovčikas gyvena Upynoje (Šilalės r.). Jis įkūrė Upynos amatų muziejų, daug dirbo steigiant ir puoselėjant Stasio Girėno gimtinės muziejų Vytogaloje.

Savo darbe aš pabandžiau atskleisti K. Lovčiko asmeninio archyvo lobius. Didžioji dalis mano fotografuotų eksponatų, dokumentų guli kruopščiai sudėlioti lentynose. Jų niekas nemato ir neįvertina.

Upynos amatų muziejuje (Šilalės r.) kraštotyrininkas saugo rusų bombonešio aliuminio propelerio dalį.

 

Rusų bombonešio propelerio dalis .

 

Bombonešis nukrito prie Kaltanėnų (Šilalės r.) II pasaulinio karo metais. Jį į namus parsigabeno Jucius iš Paežerio kaimo (Šilalės r.). Jucius buvo kalvis. Jis liedavo aliuminius indus, ratukus, dantračius iš bombonešio propelerio.

 

Indai iš lėktuvo propelerio.

Aliuminį tirpydavo metaliniuose kaušuose. Tačiau aliuminį lydyti geriausiai sekdavosi vokiškame kareivio šalme.

Įrankiai indams lieti.

Po II pasaulinio karo Žemaitijoje, ypač mūsų krašte, vyrai bandydavo pasigaminti lėktuvus patys. K. Lovčikas turi išsaugojęs lėktuvo propelerį, kurį dirbo jaunas vaikinas Balsiuose (Šilalės r.).

 

 

Pagaminto lėktuvo propeleris.

1920 m., baigiantis Lietuvos nepriklausomybės kovoms, prie Skaudvilės (Tauragės r.), norėjo nutūpti sugedęs vokiečių lėktuvas. Leisdamasis jis susilaužė propelerį, todėl nebegalėjo skristi. Tada vokiečiai jį išardė ir arkliais išvežė į Tauragės geležinkelio stotį, o iš ten išgabeno į Vokietiją. Sulaužytą propelerį paliko. Skaudvilėje gyvenęs kalvis Julius Gaižauskas, kurio brolis buvo tarpukario Lietuvos civilinės aviacijos lakūnas , iš sulaužyto propelerio padarė suvenyrą (ant propelerio pritvirtino lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno nuotraukas, o apačioje - dėžutę laiškams.

Suvenyras iš vokiško lėktuvo propelerio.

Man atrodo, jog pati svarbiausia išsaugota K. Lovčiko relikvija - tikrosios „Lituanicos" oranžinė apdangalo skiautė. Ji primena skaudžią garsiųjų oreivių netektį Soldino miške.

 

„Lituanicos" apdangalo dalis.

Kraštotyrininkas turi surinkęs dokumentų, menančių siekimą įamžinti Lietuvos aviacijos istoriją. Jo archyvuose saugomas mokesčių inspektoriaus pranešimas (1935 m. spalio mėn.). ant šio pranešimo užrašyta, jog tais metais Šilalės r. Upynoje jau buvo gatvė, pavadinta lakūno Stasio Girėno vardu. Juk Upyna - tik 5 km. nuo oreivio S. Girėno tėviškės. Mokėjo tarpukario Lietuva pagerbti savo didvyrius!

Dokumentas, apie S. Girėno gatvę Upynoje.

Kitas dokumentas byloja, jog Vytogalos seniūnijoje buvo Girėno kaimas pranešime (apie žemės mokestį). Tarpukariu, po lakūnų žūties, toks kaimas buvo, šiandien - jo nėra.

 

Pranešimas su S. Girėno kaimo pavadinimu.

 

K. Lovčikas saugo daug tarpukario laikraščių, žurnalų, kuriuose atsispindi Lietuvos aviacijos pasiekimai.

Ypač man įdomus pasirodė žurnalas „Margutis", leistas Čikagoje 1933 m. Jame - mūsų narsiųjų lakūnų žygdarbio įamžinimas.

 

Kraštotyrininkas turi išsaugojęs 12 žurnalo „Lietuvos sparnai" numerių, išleistų 1935 metais. Tai buvusi dovana Lietuvos Aero Klubo talkininkui (pavardė neįskaitoma), kurią pasirašė pats L.A.K. pirmininkas profesorius Z. Žemaitis.

 

Žurnalas su prof. Z. Žemaičio parašu.

Šalia guli ir garsioji Petro Jurgėlos knyga „Sparnuoti lietuviai", išleista 1935 m., „Ūkininko patarėjas" su lakūno Felikso Vaitkaus ir „Lituanicos - II" atvaizdu. Ypatingos ir 1933 m. liepos 27 d. „Karys". Jame įamžintos S. Dariaus ir S. Girėno laidotuvės.

 

Tarpukario leidinys su F. Vaitkaus atvaizdu.

Žurnale įdėta reklama „Amžina plunksna" su „Lituanicos" simboliais, taip pat rašoma apie A. Griškevičių - garlėkio konstruktorių

Reklama „Amžina plunksna".

Apie tarpukario aviaciją rašoma žurnale „Trimitas". Kolekcininkas turi išsaugojęs 1935 m. ir 1936 m. numerius.

 

Tarp daugybės nuotraukų - S. Girėno gimtinė, o vienoje iš jų - lakūno S. Girėno brolis Petras su Žvingių moksleiviais ir jų mokytoju J. Kvietkumi 1957 m.

 

Išskirtinis eksponatas - Lietuvos tarpukario saldainių fabriko „Rūta" saldainių dėžutė, ant kurios pavaizduoti lakūnai S. Darius ir S. Girėnas.

 

Atvertus metalinį dėžutės dangtelį dar galima įskaityti žodžius „Pirmieji lietuviai transatlantiniai lakūnai kapitonas Stepas Darius ir Stasys Girėnas, Lietuvos garbei išskridę 1933 m. VII 15-16 d. nuosavu lėktuvu - „Lituanica" iš NEW -Jorko, perskrido Atlanto vandenyną, norėdami pasiekti Kauną, bet VII 17 d. 1 val., netoli kelionės tikslo tamsią naktį Vokietijoje, Soldino apylinkėse, tragingai žuvo.

Jūsų atminimas, Didvyriai, paliks mūsų širdyse per amžius.

 

Saldainių fabriko „Rūta" Šiauliuose leidinys".

Dėžutės dangtelio priekyje šie žodžiai „Pelnas skiriamas paremti didvyrių S. Dariaus ir S. Girėno fondui".

 

 

K. Lovčikas kolekcionuoja ir dabar pagamintas fabriko „Rūta" saldainių dėžutes su lakūnų atvaizdais . Dėžutė pagaminta 2004 m. vidinėje jos pusėje įrašas apie lakūnus S. Darių ir S. Girėną.

 

Fabriko „Rūta" saldainių dėžutė.

Mane sudomino ir Lietuvos Aero Klubo nario bilietas, išduotas 1934 m. Jame parašyta, jog „tinka nemokamai lankyti visas L.A.K. ruošiamas aviacijos šventes, parodas, paskaitas".

Lankydamasis pas žmones, rinkdamas medžiagą apie mūsų kraštą, K. Lovčikas parsigabeno visą krūvą tarpukario metų mokinių sąsiuvinių su lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno ,F. Vaitkaus atvaizdais.

 

Sąsiuvinai su lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno atvaizdais.	Sąsiuvinis su lakūno F. Vaitkaus atvaizdu .

 

 

Kolekcijoje yra ir dvi miniatiūrinės knygutės apie lakūnus S. Darių ir S. Girėną ir F. Vaitkų. Jų dydis 3,4x2,6 cm.

 

Sovietmečiu pasitaikydavo grubių klaidų įamžinant oreivių atminimą. Archyve yra namo nuotrauka, ant kurios nurodyta gatvė su neteisingu lakūno vardo inicialu. Taip buvo Žemaičių Naumietyje, Šilutės rajone.

 

K. Lovčikas visada domėjosi, ką rašo spauda apie aviaciją sovietiniais metais. Visa tai sugulė į didelius aplankus.

Šalia kitų eksponatų saugomos užrašų knygelės, lipdukai, Lietuvos Aero Klubo nario rėmėjo bilietas, kalendoriai, telefono kortelės, degtukų dėžutės, pašto ženklai, medalių kolekcija. Juose atsispindi Lietuvos aviacijos istorija.

 

Tarpukario užrašų knygelė.

 

Lipdukai .	Telefono kortelė su  lakūno S. Dariaus atvaizdu.

Pašto ženklas.	Kalendorius su S. Girėno tėviškės vaizdu.	Vėliavėlės.

Dalis medalių iš kolekcijos, skirtos aviacijos istorijai.

 

Išsaugoti exlibrisų spaudai ir exlibrisai su S. Girėno klėtele, plakatai.

 

Exlibrisai.	Plakatai.

 Prasidėjus Atgimimui Lietuvoje, kraštotyrininko K. Lovčiko iniciatyva 1988 m. lapkričio 13 d. buvo iškelta Lietuvos trispalvė lakūno S. Girėno tėviškėje. Ji pasitinka svečius iš viso pasaulio, tarsi skelbdama, kad Lietuva visada buvo ir bus, o lietuvių žygdarbiai nemarūs.

Vėliavos iškėlimas S. Girėno gimtinėje, Vytogaloje, Šilalės r.,1988 m.
Susipažinęs su vertingais ir dar nepanaudotais paprasto žmogaus iš tolimos Žemaitijos, archyvais, menančiais Lietuvos aviacijos istoriją, manau, kad K. Lovčiko archyvas gali sudominti ne tik jaunimą, kuris domisi aviacija, bet ir Lietuvos aviacijos istorikus, kurie rašo mokslinius darbus.

 

Darbe panaudoti Upynos amatų muziejaus (Šilalės r.) ir asmeniniai kraštotyrininko K. Lovčiko archyvai.

 

 

 

Gediminas Zaranka,
Upynos Stasio Girėno
vidurinė mokykla,
10 klasė

 

Kraštotyrininko archyvus pravėrus...

 

Aš pasirinkau temą apie vieno žmogaus nuveiktus didelius darbus išsaugant ne tik visos Lietuvos, bet ir Lietuvos aviacijos istoriją.

Šis žmogus - kraštotyrininkas Klemensas Lovčikas, gimęs garsiajame Vytogalos kaime (Šilalės r.) kaip ir lakūnas S. Girėnas.

Jois daugiau kaip keturiasdešimt metų domisi aviacijos istorija, o sukaupti eksponatai, istorinė literatūra, dokumentai saugomi K. Lovčiko įkurtame amatų muziejuje Upynoje (Šilalės r.) ir asmeniniame archyve.

Darbe aprašiau tai, ką K. Lovčikas turi išsaugojęs apie tarpukario Lietuvos aviaciją ir lakūnus, bei apie II pasaulinio karo aviaciją.

Nufotografavau ir aprašiau tik nedidelę dalį turimų istorinių dokumentų, eksponatų.

Manau, kad K. Lovčiko asmeninis archyvas aviacijos tema gali sudominti ne tik jaunimą, bet yra vertingas ir aviacijos istorijos tyrinėtojams.

 

Gediminas Zaranka,
Upynos Stasio Girėno
vidurinė mokykla,
10 klasė

 

 

When You Open an Ethnographer's Archyve

 

I have chosen theme about one ma‘s great works trying to save not only the history of all Lithuania but the history of Lithuanian aviation.

This man is an etnographer Klemensas Lovčikas who was born in Vytogala, one of the famous villages of Šilalė district where a pilot Stasys Girėnas was born.

More 40 years he has been interested in the history of aviation. His collection of exhibits, historical literature, press and documents is reserved in his personal museum, which is established in Upyna.

In this paper I have described the material that Klemensas Lovčikas collected about the aviation and pilots of interwar and World War II period. I have photographed and analyzed only small part of these historical documents and exhibits.

In my opinion, Lovčikas' personal aviation archive might engage not only youngsters but even researchers of aviation history.

 

Gediminas Zaranka
Upyna Stasys Girėnas Secondary School