NATO oro policijos misijos istorija

2004 m. kovo 29 d. Lietuvai tapus visateise NATO nare, ji tapo ir NATO gynybos zona. Todėl nuo pat pirmos narystės NATO dienos Baltijos šalių, tame tarpe ir Lietuvos, oro erdvė buvo pradėta saugoti pagal tuos pačius standartus, kaip ir kitų NATO valstybių.

2004 m. kovo 25 d. krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius išleido įsakymą, kuriuo nuo kovo 29 d. buvo leista NATO valstybių kariniams orlaiviams Lietuvos oro erdvėje vykdyti oro policijos funkcijas. Šiuo įsakymu taip pat buvo leista į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykti šiuos skrydžius vykdantiems NATO valstybių kariams  ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams.

Iki tol Lietuvos oro erdvę saugojusius Lietuvos mokomuosius naikintuvus, kurie dėl reikiamos įrangos ir galingumo stokos tik iš dalies galėjo užtikrinti oro erdvės apsaugą, pakeitė NATO šalių naikintuvai.

Belgija, Norvegija ir Didžioji Britanija buvo pirmosios šalys, atsiliepdamos į NATO pajėgų Europoje vyriausiojo vado kreipimąsį dėl galimybių dislokuoti naikintuvus Lietuvoje, pateikusios pasiūlymus prisidėti prie oro policijos funkcijų vykdymo virš Baltijos valstybių. 

2004 m. kovo 29 d. NATO narėmis tapusių Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę saugantys naikintuvai vykdo taikos meto oro gynybą - oro policijos funkcijas. Jie atlieka greitojo reagavimo oro pajėgų funkcijas ir iškilus pavojui yra pasiruošę per greitą laiką pakilti bei imtis drausminamųjų, kovinių ar kitų veiksmų Baltijos šalių oro erdvės pažeidėjų atžvilgiu.

Buvo numatyta, kad Baltijos šalių oro erdvę saugos 4 NATO naikintuvai.

Nuo 2004 metų oro policijos misiją Baltijos valstybėse po tris mėnesius vykdė Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Olandijos, Vokietijos, JAV ir Lenkijos kariai, nuo 2006 metų pavasario prasidėjusiame keturių mėnesių misijos rotacijų cikle - Turkijos, Ispanijos, Belgijos, Prancūzijos kariai. Rumunijos karinių oro pajėgų kariai misijoje dalyvavo tris mėnesius, portugalai - pusantro mėnesio, norvegai, lenkai, vokiečiai bei JAV - po tris mėnesius.

Baltijos šalys neturi oro erdvės patruliavimui tinkamų orlaivių. Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimu, Lietuvoje dislokuoti lėktuvai ir kontingentai, kurie po kelis mėnesius saugo Baltijos šalių oro erdvę.

Pagal dabartinius susitarimus NATO partneriai Baltijos šalių oro erdvę saugos iki 2011 metų. Tuo metu Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad misija būtų pratęsta bent iki 2018-ųjų.

Gegužės pabaigoje įvykusiame trišaliame Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime buvo sutarta, kad Lietuva, Latvija ir Estija iki 2010 metų atliks studiją, kurioje bus ieškoma efektyviausio sprendimo, kokią formą ateityje įgaus Baltijos šalyse šiuo metu vykdoma NATO oro policijos misija.

Lietuva teigia, kad kol Aljansas užtikrina oro erdvės apsaugą, šalis turi galimybę sutelkti dėmesį ir išteklius į kitų gynybos prioritetų ir NATO Pajėgų tikslų įgyvendinimą bei dalyvavimą tarptautinėse operacijose. Jeigu Lietuva šiuo metu būtų priversta įsigyti ir išlaikyti naikintuvus, jai tektų persvarstyti daugelį kitų, ypač su sausumos pajėgomis susijusių gynybos projektų.