Investicijos ir projektai

2004 m. kovo 29 d. Vašingtone, Jungtinėse Amerikos Valstijose deponavus Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštus , Lietuva tapo visateise NATO nare ir tuo pačiu NATO gynybos zona. Todėl nuo pat pirmos dienos Baltijos šalių , tame tarpe ir Lietuvos, oro erdvė privalėjo buvo pradėta saugoti pagal tuos pačius standartus, kaip ir kitų NATO valstybių.

2004 m. kovo 17 d. NATO taryba priėmė politinį sprendimą dėl oro policijos funkcijų vykdymo Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje bei reikalingų pajėgų dislokavimo Lietuvoje.

2004 m. kovo 25 d. krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius išleido įsakymą, kuriuo nuo kovo 29 d. buvo leista NATO valstybių kariniams orlaiviams Lietuvos oro erdvėje vykdyti oro policijos funkcijas. Šiuo įsakymu taip pat buvo leista į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykti šiuos skrydžius vykdantiems NATO valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliam personalui. 

Kartu su NATO pajėgų atėjimu į Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazę buvo pradėtos investuoti aljanso lėšos. 2005 m. spalio 29 d. Šiaulių kariniame aerodrome įvyko rekonstruoto atsarginio kilimo - tūpimo tako (AKTT) atidarymo ceremonija. Rekonstruojant atsarginį 3280 m ilgio ir 32 m pločio AKTT, buvo visiškai pakeista jo danga, taip pat patobulinta riedėjimo takų ir stovėjimo aikštelių danga, įrengta drenažo ir lietaus nuotekų sistema, atlikti ženklinimo darbai ir įrengta apšvietimo bei komunikacijos sistema. Tuo metu vienas brangiausių Lietuvos ginkluotųjų pajėgų infrastruktūros projektas - atsarginio KTT rekonstrukcija - kainavo maždaug 48 mln. litų. Didžiąją dalį sumos - 36 mln. litų pagal NATO saugumo investicijų programą skyrė aljansas. Lietuvos įnašas į šiuos darbus - 150 tūkst. litų drenažo ir lietaus vandens nuotekų įrenginiams. Be to, Krašto apsaugos ministerija sumokėjo apie 12 mln. pridėtinės vertės mokesčio projekto vykdytojams. KTT atidarymo ceremonijoje dalyvavo Ministras Pirmininkas, Krašto apsaugos ministras, Gynybos štabo viršininkas, LK Karinių oro pajėgų vadas, JAV karinių oro pajėgų junginio vadas, Šiaulių miesto atstovai ir pareigūnai. Pirmieji naują taką išbandė du Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų lengvieji atakos lėktuvai L-39ZA Albatros ir vienas JAV karinių oro pajėgų naikintuvas F-16 Fighting Falcon, kuris tuo metu vykdė oro policijos misiją Baltijos valstybėse.

 Pagal NATO finansuojamą projektą taip pat buvo numatyta visiškai rekonstruoti 3500 m ilgio ir 45 m pločio pagrindinį kilimo - tūpimo taką (KTT). Šie darbai buvo baigti jau 2006 m. rudenį.

Tų pačių metų spalio 26 d. įvyko Šiaulių karinio aerodromo atidarymo ceremonija. Nuo šios datos Zoknių aerouostas pavadintas Šiaulių kariniu aerodromu. Šioje ceremonijoje dalyvavo Ministras Pirmininkas, krašto apsaugos ministras, Lietuvos kariuomenės vadas, Gynybos štabo viršininkas, Karinių oro pajėgų vadas, Šiaulių miesto atstovai ir kiti svečiai.

Aljansas, pagal NATO saugumo investicijų programą, pagrindinio KTT rekonstrukcijai skyrė maždaug 46,9 mln. litų. Pagal galiojusį kaštų dalijimosi principą Lietuva skyrė 6664 tūkst. litų šiam projektui įgyvendinti, o kartu prisiėmė ir 8,5 mln. pridėtinės vertės mokesčio įsipareigojimus. Bendra projekto darbų vertė viršijo 56 mln. litų. Aerodrome buvo atlikti grunto lyginimo, pagrindinio KTT, riedėjimo takų rekonstrukcijos ir ženklinimo darbai, įrengtas drenažas, lietaus nuotekų tinklai, nutiesti elektros ir komunikacijų kabeliai.

 Modernizuojant pagrindinį KTT bei siekiant užtikrinti skrydžių saugą 2007 m. gruodžio 18 d. baigta montuoti nauja automatinė meteorologinė stebėjimo įranga. Šią įrangą už 1,8 mln. litų pateikė ir sumontavo elektroninių inžinerinių sprendimų bendrovė „Fima", laimėjusi Lietuvos kariuomenės paskelbtą konkursą. Įgyvendinant projektą įrengtos dvi meteorologinės aikštelės su specialia įranga, meteorologiniai prietaisai ir jutikliai įrengti keliose vietose prie KTT, kai kurie - ant paties tako. Įranga pateiks duomenis apie oro temperatūrą ir drėgmę, vėjo kryptį ir greitį, matomumą ant KTT, meteorologinį (horizontalų) matomumą, debesų aukštį, atmosferos slėgį, kritulių kiekį ir rūšį, esamų meteorologinių reiškinių intensyvumą, perkūniją, KTT paviršiaus sąlygas ir kt. Iš viso prie KTT bei jame sumontuoti 23 įvairūs jutikliai ir prietaisai.

Šiandien Šiaulių karinis aerodromas yra vienas svarbiausių strateginių objektų Baltijos šalyse, kuris atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį kolektyvinės gynybos sistemos koncepcijoje, todėl nuolat yra vykdoma Aviacijos bazės infrastruktūros plėtra, įvairūs projektavimo darbai.