Istorija

Bažnyčia rūpinasi sielovada tų, kurie tarnauja tėvynei kariuomenėje. Dar IV a. Romos imperijoje, Konstantino laikais, užsimenama apie specialų rūpinimąsi karių sielovada. Valdant Karolingų dinastijai (VIII-IX a.), katalikų kunigų, vadovaujamų vyriausiojo kapeliono, kurio galios beveik prilygo vyskupo galioms, buvimas kariuomenėje tampa įprastu reiškiniu. Tokių kapelionų korpusas darėsi vis labiau nepriklausomas nuo vyskupijų ir vietos vyskupų, kol tapo atskiru dariniu - 1571 m. Ispanijoje, 1720 m. Austrijoje, 1733 m. Šiaurės Italijoje, Pjemonte.

Ir Lietuvoje ši institucija taip pat turi senas bei gilias šaknis. Keli Vilniaus bernardinų bažnyčios kunigai vienuoliai kaip karo kapelionai dalyvavo 1831 m. sukilime. Dar daugiau jų prisidėjo rengiant 1863 m. sukilimą. Caro kalėjimų ir tremties keliais teko žengti Adrianui Novickiui, telkusiam miesto jaunimą, ir Romualdui Lukaševičiui, palaikiusiam ryšius su Lietuvos sukilėlių vadu Konstantinu Kalinausku. Išlikusiuose archyviniuose dokumentuose minima, kad 1863 m. sukilime, kurio vienas vadų buvo kun. Antanas Mackevičius, tiesiogiai dalyvavo 249 kunigai. Numalšinus sukilimą, 7 iš jų nužudyti, 152 ištremti, 104 nubausti administracine tvarka ir 31 išteisintas.

Kapelionai dirbo savo naudingą bei reikalingą darbą 1918-aisiais sukūrus Lietuvos kariuomenę ir per visą tarpukarį. Kariuomenės vyriausiais kapelionais buvo tokie iškilūs ir nusipelnę Lietuvai kunigai kaip Antanas Palubinskas (1919-1929), Nepriklausomybės akto signataras Vladas Mironas, ėjęs šias pareigas 1929 - 1938 metais brigados generolo teisėmis, 1930 metais apdovanotas Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinu, o 1938 m. - DLK Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu. Vyriausiąjį kariuomenės kapelioną kunigą Vladą Mironą 1938 m. paskyrus ministru pirmininku, šias pareigas perėmė kunigas Adolfas Sabaliauskas, poetas ir rašytojas, žinomas visuomenės veikėjas. 1940 metais į vyriausiojo kapeliono pareigas buvo paskirtas kunigas Teofilius Matulionis ir daugelyje šaltinių nurodyta, kad jis tas pareigas ėjo „kurį laiką". Antrojo pasaulinio karo metais Teofilius Matulionis buvo paskirtas Kaišiadorių vyskupu, 1990 metais pradėta jo kanonizacijos arba skelbimo šventuoju byla ir suteiktas Dievo tarno titulas.

Tarpukario Lietuvos kariuomenėje po vieną karo kapelioną turėjo ir kitos konfesijos bei religijos - evangelikai reformatai, evangelikai liuteronai, sentikiai, stačiatikiai ir žydai.

Karo kapelionų darbo svarbą kariuomenėje liudija kad ir toks faktas, jog okupavę mūsų šalį sovietai tuoj pat panaikino šią instituciją, visus karo kapelionus atleido iš tarnybos, o jau 1940 m. liepos 6 d. kariuomenėje įsteigė vadinamąją Politinę valdybą.

Pokario rezistencijoje kapelionai taip pat paliko ryškių ženklų. Kunigai, pasirinkę ginkluotą pasipriešinimą, visų pirma rūpinosi tuo, kad daugelio žmonių pasitikėjimą ir pagarbą pelnęs partizaninis sąjūdis nesusiteptų nekaltų žmonių krauju, kad būtų vengiama beprasmių žudynių. Bene žinomiausi partizanų gretose kovoję kunigai buvo Tauro partizanų apygardos kapelionas Justinas Lelešius-Grafas ir netgi vienas iš ginkluotosios rezistencijos organizatorių bei tos pačios Tauro apygardos įkūrėjų kunigas Antanas Ylius-Vilkas. Ne veltui sovietmečiu juos ir kitus kunigus, rėmusius rezistenciją, buvo stengiamasi apjuodinti, o jų misiją sumenkinti.

Lietuvai atstačius nepriklausomybę, nuo 1991m. iki kariuomenės ordinariato įsteigimo 2000 metais, sielovada kariuomenėje vykdyta pagal atskirus Bažnyčios hierarchų susitarimus su valstybinių institucijų bei kariuomenės vadovybe.

Pirmuoju atkurtos Lietuvos kariuomenės vyriausiuoju kapelionu 1991 metais buvo paskirtas monsinjoras Alfonsas Svarinskas, dabartinis Lietuvos partizanų kapelionas, dimisijos pulkininkas, penkis kartus sovietų valdžios teistas už veiklą Lietuvos laisvės labui, kalėjęs Komijoje, Mordovijoje, Permėje. Iš mons. Alfonso Svarinsko vyriausiojo kapeliono pareigas perėmė kun. mjr. Alfonsas Bulotas.

Įsteigus Ordinariatą, kariuomenės ordinaru tapo vyskupas Eugenijus Bartulis, kuris vyriausiuoju kariuomenės kapelionu ir savo generalvikaru paskyrė kun. Juozą Gražulį. 2004 m. jam suteiktas pulkininko laipsnis. Plk. Gražuliui išėjus į atsargą, trumpai vyriausiojo kapeliono pareigas ėjo kun. mjr. Saulius Kasmauskas.

Šiuo metu ordinariate darbuojasi 13 kunigų kapelionų, vadovaujamų vyskupo ordinaro Gintaro Grušo. Vyriausiojo kapeliono pareigas laikinai eina Ordinariato kancleris mjr. Rimas Venckus.