Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos ištakos

Lietuvos karo medicinos ištakos siejamos su 1918 m. gruodžio 4 d., kai buvo įkurtas Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Sanitarijos skyrius. Sanitarijos skyriaus vedėju buvo paskirtas pulkininkas leitenantas, vėliau – brigados generolas Vladas Nagevičius.

Sanitarijos skyriui pirmiausia buvo pavesta organizuoti susirgusių ir sužeistų karių gydymą, kiek vėliau – įgyvendinti kariuomenėje sveikatos ir higienos reikalavimus, taikyti tam tikras profilaktines priemones.
1919 m. kovo 25 d. buvo pradėta kurti kariška kilnojamoji ligoninė Nr. 1 (Karo ligoninė), atlikusi centrinės Lietuvos kariuomenės gydymo įstaigos vaidmenį. Prie kiekvienos iš keturių divizijų 1919–1920 metais buvo įkurtos lauko ligoninės, Kaune pradėjo veikti I atskirasis lazaretas Šančiuose ir II atskirasis lazaretas Aukštojoje Panemunėje.

Karo ligoninė. Ligonių palata. Kaunas. 1919-1920 m.	II atskirasis lazaretas Aukštojoje Panemunėje. Veneros ligų skyrius. Kaunas. 1919-1920m.
LCVA nuotrauka	LCVA nuotrauka

1919 m. prie Karo ligoninės buvo įsteigta gydytojų padėjėjų-medicinos puskarininkių mokykla, 1920 m. pradėjo veikti aukštieji karo sanitarijos kursai sanitarijos karininkams rengti.

Medicinos puskarininkių mokyklos kursantai praktinių užsiėmimų metu. XX a. 3-4 deš. Fotografas Julius Miežlaiškis	Karo gydytojai kursantai su dėstytojais išleistuvių metu Vytauto Didžiojo universiteto fiziologijos kabinete. Kaunas. 1930 m. Fotografas A. Šulcas
LCVA nuotrauka	LCVA nuotrauka

Įvykdžius karių demobilizaciją ir Sanitarijos skyriaus reorganizaciją Lietuvos kariuomenės sudėtyje 1926 m. liko viena Karo ligoninė, kuri tais pačiais metais buvo pavadinta dr. Jono Basanavičiaus vardu.
1927–1933 m. buvo atlikta ligoninės rekonstrukcija, po kurios dr. Jono Basanavičiaus karo ligoninė tapo viena geriausiai įrengtų ligoninių Lietuvoje. Be terapijos, ausų, nosies ir gerklės ligų, odos ir veneros ligų, chirurgijos, akių skyrių, ligoninė turėjo šias pagalbines įstaigas: vaistinę, rentgeno kabinetą, laboratoriją, prozektoriumą, patologinės histologijos kabinetą, dantų ligų kabinetą, hidroelektrinės terapijos skyrių. Karo ligoninė taip pat turėjo bažnyčią, medicinos biblioteką, atskirą ligonių biblioteką su skaitykla, radiją.
1941 m. birželio sukilimo metu dauguma karo medikų teikė medicinos pagalbą sukilėliams, o pokario partizaninio pasipriešinimo kovų metu sukurtuose medicinos padaliniuose daugiausia dirbo medicinos seserys bei sanitarai.