Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Vytauto Didžiojo seklyčia

Vytauto Didžiojo seklyčia - 1930 m. švenčiant Vytauto Didžiojo mirties metines, Ramovės taryba įsipareigojo įrengti salę, kuri savo interjeru turėjo priminti mūsų garbingą Vytauto Didžiojo laikus menančią praeitį, atvaizduojant kiek įmanoma vaizdžiau ir plačiau šio Lietuvos valdovo svarbiausius žygius. Vytauto Didžiojo seklyčios interjerą sukūrė architektas Jonas Kovalskis (Kova), įrengė Jonas Prapuolenis. Iki šių dienų išliko autentiškos Seklyčios apšvietimo detalės: pagrindinis šviestuvas dekoruotas krikštolinėmis lemputėmis su lėkštelėmis, šoniniai šviestuvai-briedžių ragais (pastarasis šviestuvų dekoravimas yra būdingas gotikos statinių interjerui).

 

 vytautine 6vytautine 3  vytautine 9

Vytauto Didžiojo seklyčios apšvietimo detalės

 

Iki 2/3 seklyčios sienų aukščio padengta mediniu gotišku paneliu su gotiškom arkom, kolonom, karnizėliais. Į grakščią trilapių arkų medinę architektūrą darniai ikomponuoti gotiški baldai darniai derantys su bendra kambario aplinka. Gotiško stikliaus grotelėmis pridengti ir Vytauto sDidžiojo eklyčios radiatoriai.

 

vytautine 5  vytautine 10

Seklyčios interjere dominuoja gotikos stilius

 

Akį traukia dekoratyvus židinys, kuris buvo papuoštas masyvaus pilko ir balto dirbtinio marmuro židinys su Broniaus Pundziaus atliktomis ornamentinėmis detalėmis, Vyčio ženklo ir Gedimino stulpų bareljefu. Sovietmečiu šios detalės buvo nudaužtos, taip pat išimtos iš židinio centre natūralaus balto marmuro kabojusios paminklinės lentos (bareljefai ir lentos atkurti rekonstrukcijos metu), Petro Rimšos lieti Vytauto Didžiojo medaliai. Naujus autentiškus medalius Vytauto seklyčiai padovanojo, jų autentiškas kopijas išsaugojęs Petro Rimšos sūnėnas architektas Aidas Rimša.

 

vytautine 8  vytautine 2vytautine 

 Seklyčios puošmena - dekoratyvus židinys

 

Ši reprezentacinė salė buvo bene labiausiai nukentėjusi rūmų erdvė sovietmečiu. Sunaikinti languose buvę Stasio Ušinsko heraldiniai vitražai (naujai atkurti po salės rekonstrukcijos), uždažyti Jono Mackevičiaus tapyti pano pagal Jano Mateikos (Jan Matejko) paveikslus, vaizduojančius Vytauto Didžiojo žygius: "Suvažiavimas Lucke", "Vytautas priima duoklę iš totorių", "Vytautas prie Juodųjų jūrų", "Vytautas prie Naugardo", Kryžiuočių stovykla ir "Žalgirio mūšis". Rekonstruojant Ramovę buvo atkurti ir šie J. Mackevičiaus tapyti pano, kurie šiandien pripažįstami, kaip vieni iš vertingiausių ir originaliausių kūrinių.

 

 

vytautine 4

vytautine 7

Salės interjero iškirtinumą itin pabrėžia Stasio Ušinskio heraldiniai vitražai ir Jono Mackevičiaus tapyti pano

 

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2014-03-06
Sprendimas: Fresh Media