Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Istorija

Lietuvos karininkų ramovės istorija prasideda 1919 m. liepos 23 d., kai buvo įkurtas Kauno įgulos karių klubas, vėliau reorganizuotas į karininkų korporacijos klubą, kurio pagrindu 1924 m. balandžio 30 d. krašto apsaugos ministro įsakymu įsteigta Karininkų ramovė - Lietuvos kariuomenės karininkų ir karo valdininkų  klubas.

Lietuvos karininkų ramovės karininkų atstovų metiniame suvažiavime 1934 m. balandžio 11 d. buvo nutarta įsigyti Palangoje vilą. Seniūnų taryba 1934 m. spalio 16 d. nutarė pirkti sklypą su vasarnamiu Palangos mieste.

 

Buvo nupirktas 6336 kv. m. ploto sklypas su dviejų aukštų 1633 kv. m. ploto mediniu vasarnamiu prie Kęstučio ir Simpsono gatvių bei Birutės alėjos sankryžos. Už šį pirkinį 1934 m. buvo sumokėta 11 000 Lt, 1935 m. - 16 180 Lt. Pavasarį vasarnamis buvo suremontuotas, pertvarkytas kambarių išdėstymas, įrengta 20 poilsio kambarių.

 

 

1935 m. balandžio 24 d. Ramovės valdyba patvirtino vasarnamio eksploatacijos taisykles. Tų pačių metų liepos pradžioje pastatą papuošė iškaba „Vila Ramovė". Jau patį pirmąjį sezoną buvo išnuomoti visi kambariai. Ramovės vila buvo mėgstama karininkų ir jų šeimų poilsio vieta.

 

 

1939 m. Lietuvai netekus Klaipėdos Ramovė globojo iš Klaipėdos krašto į Kauną pasitraukusį Mažosios Lietuvos veikėją Klaipėdos sukilimo vadovą Martyną Jankų. 1939 m. birželio 3 d. posėdyje ramovės valdyba nutarė „pakviesti p. M. Jankų visuotinio susirinkimo nutarimu vasaroti vasarnamyje Palangoje ir patarnauti iš Ramovės lėšų".

 

Mažosios Lietuvos veikėjas Klaipėdos sukilimo (1923 m.) vadovas Martynas Jankus (viduryje)
Palangos m. burmistras dr. Jonas Šliūpas (dešinėje)
Klaipėdos krašto veikėjas, laikraščio „Apžvalga" leidėjas Jurgis Lėbartas


Ramovei vadovavo mjr. Jokūbas Dagys - Ramovės šeimininkas.

 

 

 

1939 m. prie karininkų ramovės vasarnamio.

Mjr. Jokūbas Dagys - Ramovės šeimininkas. Mjr. J. Dagio žmona Stanislova Dagienė

 

1939 m. rugsėjo - 1940 m. sausio mėnesį viloje apgyvendinti internuotieji Lenkijos karininkai. 1940 m. gruodžio 31 d. vila ir žemė perduota sovietų kariuomenei. 1945-1993 m. vila priklausė įvairioms žinyboms: poilsio namams „Neringa", Ministrų Tarybos reikalų valdybai, sanatorijai „Jūratė". 1993 m. vasario 2 d. LR Vyriausybės potvarkiu Nr. 83 pastatas su žemės sklypu buvo perduotas Krašto apsaugos ministerijai. 1995 m. birželio 15 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 410 įsteigta Palangos karininkų ramovė. 2001 m. Palangos karininkų ramovė perduodama Lietuvos kariuomenei, tampa jos padaliniu.

 

Krašto apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-985 „Dėl Lietuvos kariuomenės Palangos karininkų ramovės ir Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos karininkų ramovės darbo organizavimo pakeitimo", nuo 2013 m. sausio 2 d. buvo pakeistas Klaipėdos įgulos karininkų ramovės ir Palangos ramovės darbo organizavimas, nutraukiant Palangos ramovės veiklą ir perduodant jos teises, pareigas ir turtą Klaipėdos įgulos karininkų ramovei.

 

Ramovei nuo 1999 m. iki 2008 m. vadovavo kpt. Vidmantas Norkus, nuo 2009 m. sausio 1 d. Ramovės viršininko pareigas ėjo Dalia Lukienė. 2013 m. sausio 2 d. buvo pakeistas Klaipėdos įgulos karininkų ramovės ir Palangos ramovės darbo organizavimas, nutraukiant Palangos ramovės veiklą ir perduodant jos teises, pareigas ir turtą Klaipėdos įgulos karininkų ramovei. Šiuo metu Palangos skyriui vadovauja Daiva Mikėnienė.

 

 

 

 

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2016-02-01
Sprendimas: Fresh Media