Ramovės istorija

Lietuvos karininkų ramovės karininkų atstovų metiniame suvažiavime 1934 m. balandžio 11 d buvo nutarta įsigyti Palangoje vilą. Seniūnų taryba 1934 m. spalio 16 d. nutarė pirkti sklypą su vasarnamiu Palangos mieste iš įgaliotinio advokato Liubomiro Bociarskio. Buvo nupirktas 6336 kv. m. ploto sklypas su dviejų aukštų 1633 kv. m. ploto mediniu vasarnamiu prie Kęstučio ir Simpsono gatvių bei Birutės alėjos sankryžos. Už šį pirkinį buvo sumokėta 11 000 Lt, 1935 m. - 16 180 Lt. Pavasarį vasarnamis buvo suremontuotas, pertvarkytas kambarių išdėstymas, įrengta 20 poilsio kambarių. 1935 m. balandžio 24 d. Ramovės valdyba patvirtino vasarnamio eksploatacijos taisykles. Tų pačių metų liepos pradžioje pastatą papuošė iškaba „Vila Ramovė". Jau patį pirmąjį sezoną buvo išnuomoti visi kambariai. Ramovės vila buvo mėgstama karininkų ir jų šeimų poilsio vieta. Kadangi norinčių atostogauti Palangoje buvo gerokai daugiau nei vietų, nutarta statyti antrą vilą.1939 m. įsigytas gretimas 3000 kv. m. ploto sklypas Kęstučio gatvėje. Iki 1940 metų įvykių statybos pradėti nesuspėta. Šiuo metu sklypas užstatytas poilsio namams „Baltija" priklausančiais poilsio namų „Žilvinas" korpusais. Atostogaujantys viloje „Ramovė" galėjo atostogauti aktyviai. Jos teritorijoje buvo įrengta kroketo aikštelė. Poilsiautojai šį žaidimą pamėgo - vykdavo net komandų varžybos.1939 m. Lietuvai netekus Klaipėdos, Ramovė globojo iš Klaipėdos krašto į Kauną pasitraukusį Mažosios Lietuvos veikėją Klaipėdos sukilimo (1923 m.) vadovą Martyną Jankų. 1939 m. ir 1940 m. lankė įvairių organizacijų ekskursijų dalyviai, žymūs asmenys: ilgametis Palangos burmistras dr. Jonas Šliūpas, Klaipėdos krašto veikėjas, laikraščio „Apžvalga" leidėjas J. Lėbartas ir kiti.

1939 m. rugsėjo -1940 m. sausio mėnesiais viloje apgyvendinti internuotieji Lenkijos karininkai. 1940 m. rugsėjo 4 d. Laikinosios Vyriausybės krašto apsaugos ministras gen. Stasys Raštikis paskyrė Ramovės valdybą: pirmininką gen. Juozą Barzdą-Bradauską, narius plk. J.Bobelį, plk. V.Šliogerį plk. ltn. B. Svilą ir mjr. J. Dagį, kuriems pavedė tvarkyti visą Ramovės turtą. Ramovės teises pripažino ir vokiečių administracija. 1940 m. gruodžio 31 d. vila „Ramovė" ir jai priklausantys žemės sklypai kartu su visu turtu perduoti sovietų XI armijai.
1945-1993 m. vila priklausė įvairioms žinyboms: poilsio namams „Neringa", Ministrų Tarybos reikalų valdybai, sanatorijai „Jūratė".
Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir pradėjus kurti savo karines pajėgas, 1993 m. vasario 2 d. LR Vyriausybės potvarkiu Nr. 83 vasarnamis perduotas Krašto apsaugos ministerijai. 1995 m. birželio 15 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 410 įsteigta Palangos karininkų ramovė, kurios viršininku buvo paskirtas Aidas Mališauskas (LK Krašto apsaugos ministro 1995-06-12 įsakymu Nr.248-K). Atliktas pastato kapitalinis remontas, sutvarkyti inžineriniai tinklai, įrengtas vestibiulis ir pasitarimų kambarys. Poilsiautojams skirta 11 kambarių, kuriuose įrengtas autonominis šildymas elektra, todėl poilsiauti galima ir žiemą. 2001 m. Palangos karininkų ramovė perduodama Lietuvos kariuomenei, tampa jos padaliniu.
Nuo 1999 m. iki 2008 m. Ramovei vadovavo kpt. Vidmantas Norkus.
Nuo 2009 m. sausio 1 d. Ramovės viršininko pareigas eina Dalia Lukienė.
LK Palangos karininkų ramovė - Krašto apsaugos sistemos kultūros įstaiga. Čia vyksta Krašto apsaugos sistemos, Lietuvos kariuomenės renginiai, konferencijos, apsigyvena kariai, vykstantys į karines pratybas.
Nors Palangoje netrūksta šiuolaikiškų, patogių viešbučių ir poilsio namų, mes esame unikalūs savo istorine praeitimi. Palangos karininkų ramovėje ne kartą ilsėjosi Lietuvos generolai Stasys Raštikis, Nagius Nagevičius.
Palangos karininkų ramovė glaudžiai bendradarbiauja su Kauno ir Vilniaus karininkų ramovėmis. Draugiškus santykius palaiko su Karinėmis jūrų pajėgomis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų mokomuoju batalionu bei Žemaičių apygardos 3-iąja rinktine.