Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Vilniaus įgulos karininkų ramovė

Vilniaus ramovės emblema

Šokių kolektyvas Neris3

1939 m. Lietuvos kariuomenei įžengus į Vilnių, iškilo būtinybė atgautoje sostinėje įsteigti karininkų namus. Krašto apsaugos karininkų ramovė įsikūrė buvusiame lenkų karininkų kazino pastate Gedimino g. 13 (dabar – Centrinis knygynas). Pirmuoju Vilniaus įgulos ramovės viršininku buvo paskirtas mjr. Jokūbas Dagys. Tais pačiais metais čia buvo atidaryta karininkų valgykla ir bendrabutis.

 

1940 m. balandžio 7 d. įvyko pirmasis Ramovės suvažiavimas istorinėje sostinėje. Tuometinis Karininkų ramovės tarybos pirmininkas brigados generolas Antanas Gustaitis, kreipdamasis į suvažiavimo dalyvius, paminėjo laimingą tautai praėjusių metų įvykį – istorinės Lietuvos sostinės sugrįžimą, „kuris ir mūsų Ramovės veikimo ribas praplėtė ir jos valdomąjį nejudamąjį turtą padidino, o kartu su tuo ir valdomiesiems organams darbo pridėjo”.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvos valstybę, ištrėmus ir sunaikinus Lietuvos kultūros elitą, kurio nemažą dalį sudarė ir Lietuvos karininkija, buvo likviduotos ir karininkų ramovės.

 

1991 m. atkūrus Lietuvos kariuomenę, kartu su įvairių krašto apsaugos tarnybų steigimu buvo rūpinamasi ir ramovėmis. Tuomet diskutuota apie šioms įstaigoms keliamus uždavinius, sprendžiama, kokia turėtų būti karininkų ramovė Vilniuje. Paskirtas pastatas – sovietų karininkų namai Pamėnkalnio gatvėje. Tai buvo paskutinis bastionas, grąžintas Lietuvos kariuomenei. 1993 m. gegužės 13 d. pirmą kartą į ją įžengė Lietuvos kariai.

 

Pirmuoju atkurtosios Ramovės viršininku paskirtas mjr. Henrikas Narščius. Ramovėje pradėjo burtis meno kolektyvai. Pirmasis – tautinių šokių ansamblis „Neris”. Čia įsikūrė ir brandus vyrų choras „Aidas”. Vėliau į šį būrį įsiliejo ir kiti kolektyvai, kai kurie iš jų tiesiog čia gimė. Tai – folkloro ansamblis „Vilnelė”, vokalinis moterų ansamblis „Guostė” bei kt. Šiuo metu Ramovės meno kolektyvai aktyviai koncertuoja kariuomenei ir visuomenei, skleisdami mūsų karių vardą ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje.

 

Šiuo metu Vilniaus įgulos karininkų ramovė – viena iš nedaugelio sostinės vietų, kur gali susirinkti į bendrą būrį kariai ir visuomenė. Susitikimai, koncertai, parodos itin reikšmingi kariuomenės ir Vilniaus krašto kultūrai. Karininkų ramovė tampa mūsų valstybės visuomenės ir kariuomenės susitikimų vieta, kur kūrybinė veikla ir geranoriškas bendradarbiavimas vienija skirtingų pomėgių ir požiūrių žmones. Nuoširdaus daugelio žmonių darbo dėka čia skamba muzika, aidi dainos, atskleidžiami talentai. Karininkų ramovės darbuotojai siekia, jog Lietuvos karininkai kartu su šeimomis praleistų savo laisvalaikį ir tobulėtų. Čia kariuomenės daliniai pamini reikšmingas datas, o norintys atšvęsti šeimynines šventes taip pat maloniai laukiami.

 

Ateities sėkmė priklauso nuo dabarties svajonių ir ryžto jas įgyvendinti, todėl karininkų ramovė bus tokia, kokią patys kariai norės ją matyti. Norėtume, kad ji taptų kultūrinio gyvenimo ir draugiškų susitikimų vieta, bei namų jaukumą skleidžiančiu židiniu visiems Lietuvos kariams, jų artimiesiems, kariuomenės rėmėjams. Vilniaus įgulos karininkų ramovė ir jos meno kolektyvai visuomet laukia krašto apsaugos sistemos darbuotojų ir karių.

 

2013 m. gegužės 13 d. Ramovė atšventė savo gyvavimo 20-ties metų jubiliejų. Ramovė jubiliejų pasitiko keturiolika visuomeninių organizacijų ir aštuoni meno kolektyvai:

 

LK Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas”,
LK Vilniaus įgulos karininkų ramovės tautinių šokių ansamblis „Neris”,
LK Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė”,
LK Vilniaus įgulos karininkų ramovės vokalinis ansamblis „Guostė”,
LK Vilniaus įgulos karininkų ramovės muzikos ansamblis „Vingrė".

 

 

Kontaktai: Pamėnkalnio 13, tel. 2103832, faksas 2613158, el. paštas: [email protected]

 
 
 
 
 
 
 
 
 

 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2015-04-30
Sprendimas: Fresh Media