| Kariuomenės struktūra » Sausumos pajėgos » Budinčios pajėgos | Spausdinti |
Budinčios pajėgos
| NATO greitojo reagavimo pajėgos | ![]() |
2010 m. sausio 1 d. NATO greitojo reagavimo pajėgų keturioliktoje pamainoje (angl. NATO Response Force, NRF-14) budėjimą pradėjo trišalis Lietuvos, Estijos ir Latvijos Baltijos batalionas. NATO greitojo reagavimo pajėgose budintis trišalis Baltijos batalionas suformuotas 2007 m. rugsėjo mėn., batalionui vadovauja Lietuva. Baltijos batalioną sudaro Estijos ir Lietuvos kariniai padaliniai ir Latvijos štabo kariai. Baltijos batalionui Lietuva skyrė dvi mechanizuotąsias pėstininkų kuopas, štabo ir paramos kuopą bei logistinės paramos kuopą (iš viso apie 600 karių), Estija - mechanizuotąją pėstininkų kuopą, žvalgybos ir logistinės paramos būrius. Lietuva taip pat skiria į budėjimą karius į įvairius NRF-14 štabus ir nacionalinį paramos elementą, kuris rems visą Lietuvos kariuomenės kontingentą NRF-14 (iš viso virš 40 karių).
NRF-14 sausumos pajėgų komponente Baltijos batalionas budės 2010 m. I pusmetį. NRF-14 sausumos komponentui vadovauja Danija. Komponentą sudaro pėstininkų brigada, kovinės paramos ir logistinės paramos vienetai. NRF-14 sausumos komponentas yra daugianacionalis, jame be Baltijos šalių ir Danijos karinių vienetų budi Bulgarijos, Čekijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Norvegijos, Nyderlandų, Rumunijos ir Vengrijos kariniai vienetai.
Sprendimas sukurti NRF (angl. NATO Rersponce Forces) - NATO greitojo reagavimo pajėgas, buvo priimtas Prahoje 2002 metais per NATO viršūnių susitikimą. NRF koncepcija pradėta realizuoti 2003 m., o pirminius operacinius pajėgumus pasiekė 2005 m. NRF sukūrimas - pirmas žingsnis kuriant naują NATO, galinčią efektyviai ir laiku reaguoti į visų tipų grėsmes. NATO greitojo reagavimo pajėgos turi integruotus ir absoliučiai sąveikius sausumos, oro, jūrų pajėgumus, vadovaujamus vieningos karinės vadovybės. Prireikus šios pajėgos per trumpą laiką gali būti perdislokuojamos į bet kurį pasaulio tašką ginti kolektyvinį Aljanso saugumą. NRF gali vykdyti visų tipų misijas, pradedant aukšto intensyvumo kovos veiksmais priešo teritorijoje, antiteroristiniais, krizių valdymo veiksmais, baigiant humanitarinėmis ar gyventojų evakavimo užduotimis. NRF sukūrimas nereiškia, kad jos bus vienintelės NATO operacinės pajėgos, tiesiog jos dėl aukšto pasirengimo (į įvykio vietą pradedamos perdislokuoti per 5-30 dienų.) NATO operacijos vietoje bus pirmosios ir veiks tol, kol atvyks papildomi NATO šalių pajėgumai.
| Europos Sąjungos kovinė grupė | |
2010 m. sausio 1 d. Lietuvos kariai pradėjo pusmečio budėjimą Europos Sąjungos greitojo reagavimo pajėgų kovinėje grupėje (angl. EU Battle Group).
Lietuvos kontingentą ES kovinėje grupėje sudaro Karaliaus Mindaugo mechanizuotojo pėstininkų bataliono motorizuotoji pėstininkų kuopa su aprūpinimo būriu, taip pat civilių ir karių bendradarbiavimo grupė (parengta Krašto apsaugos savanorių pajėgų), karo policijos skyrius, tarptautiniam štabui priskirti kariai ir nacionalinis paramos elementas - iš viso apie 150 karių. Kartu su lietuviais ES kovinėje grupėje budės kariai iš Lenkijos, Latvijos, Slovakijos ir Vokietijos.
ES kovinių grupių koncepcija buvo patvirtinta 2004 metais. Samprata buvo parengta Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos tais pačiais metais pateiktų pasiūlymų pagrindu. Pirmą kartą galimybė ateityje sukurti ES greitojo reagavimo pajėgas buvo paminėta Europos vadovų tarybos susitikimo Helsinkyje susitarimuose. 2003 metais buvo patvirtinta ES greitojo reagavimo koncepcija, kuri tapo pagrindu 2004 metais patvirtintai Kovinių grupių koncepcijai.
Koncepcija numato, kad kovinės grupės - tai aukštos parengties, greitai išskleidžiamos, daugianacionalinės jungtinės pajėgos, galinčios savarankiškai vykdyti operacijas arba veikti didesnės operacijos pradinėje fazėje. ES kovinės grupės yra pasirengusios į operaciją išvykti per 5-10 dienų po to, kai yra priimamas politinis sprendimas, ir operacijos vietoje išsilaikyti nuo 30 iki 120 dienų. Vieną kovinę grupę sudaro apie 2 tūkst. karių. Kovinės grupės operacijas gali vykdyti bet kur už ES ribų 6 tūkst. kilometrų aplink Briuselį spinduliu.













