Budinčios pajėgos

NATO greitojo reagavimo pajėgos

NRF-2013

2013 m. sausio 1 d. budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose (angl. sutr. NRF) pradėjo apie 200 Lietuvos karių iš Karinių oro, Sausumos ir Specialiųjų operacijų pajėgų. Sausumos pajėgų indėlis į NRF-2013 - Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos 1-asis Sprogmenų neutralizavimo būrys ir LDK Algirdo bataliono 2-oji mechanizuotoji pėstininkų kuopa - viso per 140 karių. Sprogmenų neutralizavimo būrys sudarytas iš dviejų skyrių ir valdymo grupės. Prireikus, išminuotojai atliktų standartinių ir improvizuotų sprogmenų neutralizavimo operacijas, užterštos vietovės žvalgybą ir valymą nuo sprogmenų. Algirdo bataliono 2-oji kuopa NRF-2013 aktyvavimo atveju atliktų Pajėgų apsaugos kuopos funkcijas.

2012 m. Sausumos pajėgų kariai budėjimų NATO greitojo reagavimo pajėgose (NRF) nevykdė. NRF sudėtyje 2012 metais budėjo apie 160 karių iš kitų Lietuvos kariuomenės pajėgų (Specialiųjų operacijų, Karinių oro pajėgų ir Logistikos valdybos). 

NRF-2011

Visus 2011 metus budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgų (angl. NATO Response Forces, NRF-2011) sudėtyje vykdė Lietuvos kariuomenės Pajėgų apsaugos kuopa, sudaryta iš daugiau nei 100 Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono karių. 

NATO vadovybei priėmus sprendimą aktyvuoti pajėgas, lietuvių apsaugos kuopa būtų buvusi atsakinga už NATO Jungtinės pajėgų vadavietės apsaugą, taip pat už kontroles punkto procedūras, vadovybės konvojavimą, logistinių padalinių eskortavimą, taip pat bus pasirengusi malšinti dislokacijos vietoje galinčias kilti riaušes.

Iki 2011 m. budėjimo NATO greitojo reagavimo pajėgose trukmė būdavo 6 mėnesiai, bet vykdant NATO reformą ir pakeitus NATO greitojo reagavimo pajėgų koncepciją, nuo 2011 metų budėjimai šiose pajėgose trunka po 12 mėnesių.

NRF-15

2010 m. II pusmetį NATO greitojo reagavimo pajėgų penkioliktoje pamainoje (angl. NATO Response Forces, NRF-15) budėjo Lietuvos kariuomenės Išminavimo būrys, sudarytas iš Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminavimo specialistų, turinčių didelę patirtį tarptautinėse misijose Afganistane ir Kosove. Būrys budėjimą vykdė savo nuolatinėje dislokacijos vietoje Kaune. Būrį aktyvavus, jis būtų veikęs kaip Lenkijos Išminavimo (angl. Explosive Ordnance Disposal, EOD) kuopos sudėtinė dalis. Pasirengimas budėjimui vyko organizuojant bendras pratybas ir mokymus su JAV, Vokietijos, Bosnijos ir Hercegovinos išminavimo specialistais.

,,J. Vitkaus inžinerijos bataliono išminavimo specialistai pratybose"

Nuotr. iš Inžinerijos bataliono archyvo

NRF-14

2010 m. I pusmetį NATO greitojo reagavimo pajėgų keturioliktoje pamainoje (angl. NATO Response Force, NRF-14) budėjo trišalis Lietuvos, Estijos ir Latvijos Baltijos batalionas. Trišalis Baltijos batalionas suformuotas 2007 m. rugsėjo mėn., batalionui vadovavo Lietuva. Baltijos batalioną sudarė Estijos ir Lietuvos kariniai padaliniai ir Latvijos štabo kariai.

Apie NRF

Sprendimas sukurti NRF (angl. NATO Rersponce Forces) - NATO greitojo reagavimo pajėgas, buvo priimtas Prahoje 2002 metais per NATO viršūnių susitikimą. NRF koncepcija pradėta realizuoti 2003 m., o pirminius operacinius pajėgumus pasiekė 2005 m. NRF sukūrimas - pirmas žingsnis kuriant naują NATO, galinčią efektyviai ir laiku reaguoti į visų tipų grėsmes. NATO greitojo reagavimo pajėgos turi integruotus ir absoliučiai sąveikius sausumos, oro, jūrų pajėgumus, vadovaujamus vieningos karinės vadovybės. Prireikus šios pajėgos per trumpą laiką gali būti perdislokuojamos į bet kurį pasaulio tašką ginti kolektyvinį Aljanso saugumą. NRF gali vykdyti visų tipų misijas, pradedant aukšto intensyvumo kovos veiksmais priešo teritorijoje, antiteroristiniais, krizių valdymo veiksmais, baigiant humanitarinėmis ar gyventojų evakavimo užduotimis. NRF sukūrimas nereiškia, kad jos bus vienintelės NATO operacinės pajėgos, tiesiog jos dėl aukšto pasirengimo (į įvykio vietą pradedamos perdislokuoti per 5-30 dienų.) NATO operacijos vietoje bus pirmosios ir veiks tol, kol atvyks papildomi NATO šalių pajėgumai.

,,Baltijos bataliono (NRF-14) kariai paratybose"

vyr. srž. Nerijaus Vito nuotr.

Europos Sąjungos kovinė grupė

Planuojama, kad nuo 2015 m. pradžios Lietuvos kariai budės ES Šiaurės kovinėje grupėje, kuriai vadovaus Švedija. 2014 m. Lietuvos karių budėjimas ES kovinėje grupėje nenumatytas. 

ESKG 2/13

Nuo š. m. liepos 1 d. Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono karių kuopa pusę metų budės Jungtinės Karalystės vadovaujamoje Europos Sąjungos kovinėje grupėje. Joje lietuviai dalyvaus kartu su britais, latviais, švedais ir Nyderlandų kariais. Taip pat šios kovinės grupės Operacijų ir Jungtiniame štabuose tarnaus Lietuvos karininkai. Iš viso šioje grupėje bus apie 120 Lietuvos karių. ES kovinės grupės Jungtinio štabo vado pavaduotojo pareigas pavesta eiti Lietuvos kariuomenės Sausumos štabo viršininkui pulkininkui Vaidotui Malinioniui. 

Per budėjimą kariai nuolatinėje parengtyje tarnaus savo dislokacijos vietose, atliks įprastas funkcijas, vyks į ES kovinės grupės koviniam rengimui skirtus renginius. Jei grupė būtų aktyvuota, Lietuvos kariai į nustatytą užduoties rajoną bus pasirengę išvykti per 5-10 dienų ir operacijos vietoje išsilaikyti nuo 30 iki 120 dienų.
 

2011-2012 m. Sausumos pajėgų kariai budėjimo Europos sąjungos kovinėje grupėje (angl. EU Battle Group, EUBG) nevykdė.  

ESKG I/2010
2010 m. I pusmetį Lietuvos kariai budėjo Europos Sąjungos kovinėje grupėje. Lietuvos kontingentą ES kovinėje grupėje sudarė Karaliaus Mindaugo mechanizuotojo pėstininkų bataliono motorizuotoji pėstininkų kuopa su aprūpinimo būriu, taip pat civilių ir karių bendradarbiavimo grupė, karo policijos skyrius, tarptautiniam štabui priskirti kariai ir nacionalinis paramos elementas - iš viso apie 150 karių. Kartu su lietuviais ES kovinėje grupėje budėjo kariai iš Lenkijos, Latvijos, Slovakijos ir Vokietijos.

Apie ESKG

ES kovinių grupių koncepcija buvo patvirtinta 2004 metais. Samprata buvo parengta Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos tais pačiais metais pateiktų pasiūlymų pagrindu. Pirmą kartą galimybė ateityje sukurti ES greitojo reagavimo pajėgas buvo paminėta Europos vadovų tarybos susitikimo Helsinkyje susitarimuose. 2003 metais buvo patvirtinta ES greitojo reagavimo koncepcija, kuri tapo pagrindu 2004 metais patvirtintai Kovinių grupių koncepcijai.

Koncepcija numato, kad kovinės grupės - tai aukštos parengties, greitai išskleidžiamos, daugianacionalinės jungtinės pajėgos, galinčios savarankiškai vykdyti operacijas arba veikti didesnės operacijos pradinėje fazėje. Vieną kovinę grupę sudaro apie 2 tūkst. karių. Kovinės grupės operacijas gali vykdyti bet kur už ES ribų 6 tūkst. kilometrų aplink Briuselį spinduliu.

,,ES kovinės grupės I/2010 kariai" 

      vyr. ltn. Arnoldo Žilio ir j. srž. Gintaro Mockevičiaus nuotr.