| Kariuomenės struktūra » Sausumos pajėgos » Istorija | Spausdinti |
Istorija
2012 m. liepos 5 d. Sausumos pajėgų vado pareigas iš gen. mjr. Jono Vytauto Žuko perėmė brg. gen. Almantas Leika.
2012 m. dviejų metų trukmės budėjimą Taikos meto užduočių operacinių pajėgų (TMU OP) SP elemente pradėjo nauja karių pamaina, pagrinde sudaryta iš LDK Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono karių. Elementui priskirti vienetai ir iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP), brigados „Geležinis Vilkas", Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono.
2011 m. lapkričio 28 d. patvirtinta nauja Lietuvos kariuomenės struktūra. Esminiai pasikeitimai numatyti Sausumos pajėgose (schema).
2011 m. spalio 3 d. Šiauliuose atkurta KASP Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, veikusi Lietuvos kariuomenėje nuo 1991 iki 2006 metų. Sprendimą atkurti rinktinę paskatino valstybės ginkluotos gynybos koncepcija, pagrindinės nacionalinės gynybos kryptys ir užduotis plėsti pradinį karinį bei rezervo rengimą.
2011 m. liepos 1 d. Sausumos pajėgų vadovybės Sausumos pajėgų mokymo centras tapo atskiru SP vienetu ir pavadintas Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centru.
2011 m. NATO greitojo reagavimo pajėgose (NRF-2011) budėjo Pajėgų apsaugos kuopa, sudaryta iš SP priklausančio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono karių. Budėjimas nuolatinėje dislokacijos vietoje truko ištisus metus.
2010 m. gruodžio 14 d. savo veiklą pradėjo SPV Sausumos pajėgų Mokymo centras, įsikūręs J. Radvilos mokomojo pulko teritorijoje Rukloje.
2010 m. II pusmetį NATO greitojo reagavimo pajėgų penkioliktoje pamainoje (angl. NATO Response Forces, NRF-15) budėjo Standartinių sprogmenų neutralizavimo būrys, sudarytas iš SP priklausančio Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių.
2010 m. I pusmetį Sausumos pajėgų kariai taip pat vykdė budėjimą ir Europos Sąjungos greitojo reagavimo pajėgų kovinėje grupėje (angl. EU Battle Group).
![]() | ![]() |
Pasirengimo budėjimui Europos Sąjungos kovinėje grupėje metu
G.Mockevičiaus ir D.Dzimido (Mindaugo MPB) nuotraukos
2010 m. pradžioje 2 metų trukmės budėjimą Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose pradėjo apie 700 karių iš SP vienetų (LDK Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono, J. Vitkaus inžinerijos bataliono, Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Logistikos valdybai priklausančio Vytenio tiesioginės paramos logistikos bataliono).
2010 m. I pusmetį NATO greitojo reagavimo pajėgų keturioliktoje pamainoje (angl. NATO Response Force, NRF-14) budėjo trišalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos Baltijos batalionas. Trišalis Baltijos batalionas suformuotas 2007 m. rugsėjo mėn., batalionui vadovavo Lietuva (Algirdo MPB).
2009 m. rugsėjo 30 d. savo veiklą nutraukė KASP aviacijos rinktinė. Rinktinės orlaiviai perskraidinti į Karinių oro pajėgų aviacijos bazę, personalas perkeltas į tarnauti į Karines oro pajėgas ir kitus Lietuvos kariuomenės dalinius.
2009 m. sausio 1 d. Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalionas priskirtas MPB "Geležinis Vilkas".
2009 m. suformuotos Taikos meto užduočių operacinės pajėgos, kurių pagrindą sudaro Sausumos pajėgų vienetai.
2008 m., siekiant išvalyti Lietuvos Respublikos teritoriją nuo nesprogusių standartinių sprogstamųjų užtaisų, JVIB įkurtas Ištisinio išminavimo būrys.
Iki 2008 metų rugsėjo mėn. SP štabas užtikrino Lietuvos karių dalyvavimą tarptautinėse operacijose Bosnijoje ir Hercegovinoje SFOR (Operation „Joint Guard/Operation Joint Force"/Operation „Althea"), Kosove KFOR (Operation „Joint Guardian"), Afganistane ISAF ir JAV vadovaujamoje operacijoje „Enduring Freedom" bei Irake (Operation „Iraqi Freedom"). Vėliau šią funkciją perėmė Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas.
![]() | ![]() |
Lietuvos kariai tarptautinėje operacijoje Afganistane
ats. ltn. K.Zikaro (KASP) nuotraukos
2008 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos prezidento dekretu nauju SP vadu paskirtas brg. gen. Jonas Vytautas Žukas (laikinai šias pareigas ėjęs jau nuo 2007 m. rugsėjo 26 d.).
![]() | ![]() |
2007 m. rugsėjo 26 d. LPV kovinė vėliava perduodama plk. Jonui Vytautui Žukui
A.Pliadžio (KAM) nuotraukos
2007 m. birželio 29 d. uždarytas bendras Lietuvos - Lenkijos projektas LITPOLBAT, pagal kurį buvo suformuotas ir tarptautinėms operacijoms rengiamas bendras Lietuvos ir Lenkijos karių batalionas.
2006 m. rugpjūčio 31 d. Danijoje pasirašytas memorandumas dėl MPB „Geležinis Vilkas" priskyrimo Danijos divizijai. Priskyrimas Danijos divizijai numatė karininkų rotaciją į divizijos štabą, bei bendrus mokymus ir pratybas, siekiant užtikrinti Lietuvos ir Danijos karinių vienetų sąveiką - gebėjimą kartu veikti tarptautinėse operacijose.
2006 m. rugsėjo 29 d. reorganizuota KASP Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė (Šiauliai). Jos padaliniai ir kariai integruoti į Vyčio apygardos 5-osios rinktinės (Panevėžys) sudėtį.
Nuo 2005 m. Sausumos pajėgų kariai dalyvauja NATO vadovaujamoje operacijoje ISAF (angl. International Security Assistance Force) Afganistane. SP kariai sudaro Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG) pagrindą.
2005 m. rugsėjo 23 d. NATO pajėgų Sausumos komponento štabas specialių pratybų metu teigiamai įvertino Lauko (sausumos) pajėgų štabą ir pripažino jį gebančiu planuoti bei vykdyti operacijas ir sklandžiai veikti su valstybių sąjungininkių pajėgomis. Vėliau tais pačiais metais LPV koordinavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono vertinamąsias pratybas, kuriomis buvo baigtas bataliono dydžio pėstininkų kovinės grupės rengimas pagal NATO reikalavimus.
![]() | ![]() |
Algirdo MPB vertinamųjų pratybų akimirkos (2005)
SP archyvo nuotr.
2005 m. rugsėjo 1 d. reorganizuota KASP Tauro apygardos 4-oji rinktinė (Marijampolė). Jos padaliniai ir ten tarnaujantys kariai perėjo į Dainavos apygardos 1-osios rinktinės (Alytus) ir Dariaus ir Girėno 2-osios rinktinės (Kaunas) pavaldumą.
2005 m. rugpjūčio 17 d. kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalionas operacinio vadovavimo, kovinio rengimo ir veiklos planavimo klausimais priskirtas į Lauko pajėgas (į MPB „Geležinis Vilkas").
2005 m. liepos 1 d. reorganizuota KASP Kęstučio apygardos 9-oji rinktinė. Jos padaliniai ir ten tarnaujantys kariai perėjo į Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės (Klaipėda) ir Dariaus ir Girėno 2-osios rinktinės (Kaunas) pavaldumą.
2005 m. sausio 31 d. MPB "Geležinis Vilkas" sudėtyje esančiame Artilerijos batalione buvo sėkmingai užbaigtas tarptautinis projektas LITART.
2004-2008 m. KASP suformuoti specializuoti padaliniai: civilių ir karių bendradarbiavimo kuopa, perkėlų būrys (prie J. Vitkaus inžinerinio bataliono Perkėlų kuopos), Specialiųjų operacijų kuopa (prie Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono), Karo policijos kuopa (prie Karo policijos) bei Karo medicinos rezervo vienetas, susidedantis iš KASP medicinos kuopos ir karo medicinos rezervo vieneto valdymo grupės iš Karo medicinos tarnybos.
2004 m. pabaigoje LDK Būtigeidžio dragūnų mokomasis batalionas intergruotas į Lauko pajėgas (priskirtas KASP).
2004 m. birželio 30 d. Liertuvos Respublikos prezidento dekretu Lauko pajėgų vadu paskirtas brg. gen. Arvydas Pocius.
|
vrš. E.Žygaičio (KASP) nuotrauka
2004 m. birželio 18 d. tuometiniam Lauko pajėgų vadui brg. gen. Valdui Tutkui buvo įteikta Lauko pajėgų vadovybės vėliava.
![]() |
LPV vėliavos prikalimo ceremonija
vrš. E.Žygaičio (KASP) nuotrauka
2004 m. balandžio mėn. kariai savanoriai perėmė tarptautines operacijas Balkanų regione iš reguliariųjų pajėgų karių.
2004 m. kovo 17 d. Lietuvos vyriausybės nutarimu Nr. 287 į tarptautines operacijas leista siųsti karius savanorius. Iki to į tarptautines operacijas galėjo vykti tik profesinės karo tarnybos kariai.
2003, 2005 ir 2007 m. Lauko (sausumos) pajėgų štabas planavo ir organizavo didžiausias Lietuvoje vykusias tarptautines pratybas „Gintarinė viltis", kuriose dalyvavo ir Sausumos pajėgų kariai.
2003 m. spalio 1 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio batalionas integruotas į Lauko pajėgų sudėtį (į MPB "Geležinis Vilkas").
2003 m. rugsėjo 30 d. MPB "Geležinis Vilkas" sudėtyje buvęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio batalionas perkeltas į Logistikos valdybos sudėtį.
2003 m. birželio 16 d., siekiant užtikrinti tinkamą rastų sprogmenų sunaikinimą bei nesprogusių šaudmenų pašalinimą Lietuvos teritorijoje, sudarytos Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono (JVIB) operatyvinės išminuotojų komandos sprogmenims naikinti. Jos dislokuotos Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Alytuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Tauragėje.
2003 metais Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) integruotos į Sausumos pajėgų sudėtį ir nuo to laiko pradėtos reformuoti iš struktūros, orientuotos į teritorinę krašto gynybą, į modernaus rezervo struktūrą, organizuotą pagal funkcinę paskirtį, galinčią vykdyti plataus spektro užduotis, dalyvauti tarptautinėse operacijose.
2001 m. spalio 11 d. Statistikos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo įregistruota Lietuvos kariuomenės Lauko pajėgų vadovybė (LPV), todėl spalio 11-oji yra laikoma šiandieninio Sausumos pajėgų štabo įkūrimo diena. Nuo to laiko pajėgas imta bendrai vadinti Lauko pajėgomis.
Pastaba. Daugiau informacijos apie šio štabo istoriją ir veiklą - skyrelyje "Sausumos pajėgų vadovybės štabas".
![]() |
Prie LPV pastato (2003)
SP archyvo nuotr.
2001 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos prezidento dekretu Lauko pajėgų vadu paskirtas plk. Valdas Tutkus.
1999 m. vasario 19 d. tuometinio krašto apsaugos ministro Česlovo Stankevičiaus įsakymu buvo patvirtinti pirmieji Lauko pajėgų štabo etatai. Tai lėmė intensyvio to meto Lietuvos kariuomenės reformos, kuriomis buvo formuojamos pajėgos, atitinkančios Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos reikalavimus. Buvo siekiama tapti pilnateisiais šio gynybos aljanso nariais.
Atkūrus Lietuvos kariuomenę 1991 m. prasidėjo ir naujas šiandieninių Sausumos pajėgų istorijos etapas. Apie jį plačiau skaitykite čia.
Reikia pažymėti, kad šiandieninių Sausumos pajėgų, kaip ir visos Lietuvos kariuomenės, istoriją reikėtų skaičiuoti nuo pat kariuomenės atkūrimo 1918 m. lapkričio 23 d., nes šiandieninė Lietuvos kariuomenė yra to meto kariuomenės tradicijų tęsėja. Jau nuo to laiko buvo formuojamos karinėms operacijoms sausumoje skirtos pajėgos, kaip ir šiandien, jos sudarė visos kariuomenės pagrindą. Apie to meto Lietuvos kariuomenę, tame tarpe ir Sausumos pajėgų vienetus, daugiau informacijos pateikiama čia.





























