Istorija

Inžinerijos batalionas susiformavo iš trijų Lietuvos Respublikos padalinių: Svarbių Lietuvos Respublikos objektų atskirojo apsaugos bataliono, Motopėstininkų brigados inžinerijos kuopos ir Civilinės saugos departamento (CSD) gelbėtojų būrio. Iš šių trijų padalinių 1993 m. balandžio mėnesį buvo suformuota CSD Daugiaprofilinė gelbėjimo rinktinė, kurios pagrindinė užduotis buvo vykdyti gelbėjimo ir evakuacijos darbus avarijų, katastrofų ir kitų nelaimingų atsitikimų atvejais.

1995 m. rugpjūčio 15 d. buvo panaikinta  Daugiaprofilinė gelbėjimo rinktinė ir jos bazėje įkurtas Atskiras inžinerijos batalionas.

1999 m. gruodžio 31 d. Atskirasis inžinerijos batalionas reorganizuotas į Inžinerijos batalioną. Tą pačią dieną jam suteiktas Nepriklausomybės kovų dalyvio, Pietų Lietuvos partizanų vado, karo inžinieriaus, Vyčio kryžiaus kavalieriaus pulkininko Juozo Vitkaus - Kazimieraičio vardas. Nuo tada batalionas vadinamas Juozo Vitkaus inžinerijos batalionu.

Bareljefas su pulkininko Juozo Vitkaus atvaizdu

atidengtas per šeštąsias bataliono įkūrimo metines

2000 m. rugsėjo 2 d. tuometinio krašto apsaugos ministro Česlovo Stankevičiaus pasirašytu aktu Juozo Vitkaus inžinerijos batalionui įteikta kovinė vėliava.

 Krašto apsaugos ministras Česlovas Stankevičius Karo muziejaus sodelyje, Kaune

batalionui įteikia kovinę vėliavą. Vėliavą priima tuometinis bataliono vadas plk. ltn. Raimondas Visockis

2003 m. birželio 16 d., siekiant užtikrinti tinkamą rastų sprogmenų sunaikinimą bei nesprogusių šaudmenų pašalinimą iš teritorijų, sudaromos operatyvinės išminuotojų (EOD) komandos sprogmenims naikinti.  EOD komandos dislokuojamos Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Alytuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Tauragėje. 

Nuo 2004 m. rugsėjo 20 d. Inžinerijos bataliono ir KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės vadų susitarimu bataliono Perkėlų kuopa ruošiama vykdyti kovines užduotis  kartu su KASP kariais. Pradėtas KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 212 kuopos Perkėlų būrio karių mokymas ir rengimas dirbti su pontoniniu parku, vykdomas individualus ir kolektyvinis kario kaip pėstininko rengimas.

Bendrosios bataliono Perkėlų kuopos ir KASP karių pratybos: vykdomas upinės grandies nuleidimas į vandenį, pritraukimas prie kranto bei surinktos upinės grandies spynų ir įrangos apžiūra prieš sujungimą su kitomis grandimis

2005 m. birželio mėn. pirmą kartą į tarptautinę misiją Afganistane Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės sudėtyje  (PAG) išvyko keturi bataliono Išminavimo kuopos kariai.

Iškilmingos palydėtuvių į misiją ceremonijos akimirka

2008 m., siekiant išvalyti Lietuvos Respublikos teritoriją nuo nesprogusių standartinių sprogstamųjų užtaisų, buvo įkurtas Ištisinio išminavimo būrys.

Ištisinio išminavimo būrio kariai atlieka pirmuosius vietovės

valymo darbus Liucinavo kaime, Marijampolės r.

2009 m. vyko Bendrosios inžinerijos kuopos I-ojo bendrosios inžinerijos būrio nacionalinis vertinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad būrys tinkamas budėti NATO greito reagavimo pajėgose - NRF (angl. NATO Response Force). NRF - aukštos parengties ir technologiškai pažangios Aljanso pajėgos, kurias sudaro sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų komponentai, galintys bet kada ir bet kur greitai pasirengti įvairių tipų operacijoms.

Pratybų akimirka - stovyklavietės aptvėrimas apsaugos siena,

panaudojant „Hesco bastion" konstrukciją

Nuo 2010 m. sausio 1 d. bataliono Bendrosios inžinerijos kuopos I-asis bendrosios inžinerijos būrys Baltijos bataliono sudėtyje pradėjo vykdyti budėjimą NATO greito reagavimo pajėgose Sausumos komponento keturioliktoje pamainoje. Šioje pamainoje, vadovaujamoje Danijos, be lietuvių budi kariai iš Bulgarijos, Čekijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Nyderlandų, Norvegijos ir Vengrijos.

1995-1998 m. - plk. Jonas Salickas;

1998-2006 m. - plk. ltn. Raimondas Visockis;

2006-2009 m. - plk. ltn. Rimantas Česlovas Černiauskas;

nuo 2009 m. sausio 12 d. iki šiol - plk. ltn. Vygandas Vilčiauskas.