Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Istorija

 Brigados generolas Motiejus Pečiulionis

 

Brg. gen. Motiejus Pečiulionis gimė 1888 m. sausio 31 d. Seinų apskrities Krosnos valsčiaus Ronciškių kaime. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, M. Pečiulionis savanoriu stojo į caro kariuomenę. Pasiųstas į karo mokyklą 1916 metais tapo artilerijos karininku. Dalyvavo kovose su vokiečiais ir austrais. Buvo kontūzytas. Už drąsą apdovanotas Šv. Anos, Šv. Stanislavo, Šv. Georgijaus ordinais, Šv. Georgijaus medaliu. Rusijoje kilus sumaiščiai, M.Pečiulionis grįžo į Lietuvą.

 

1919 metų pradžioje buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į l-ąją besikuriančią artilerijos bateriją. Bendradarbiaudamas su karininku Vincu Geiga, sunkiomis sąlygomis pradėjo kurti Lietuvos kariuomenės artileriją.  1

 

1919 m. balandžio  mėn. vadovavo 2-ajam artilerijos pabūklų būriui. Dalyvavo mūšiuose prie Daugų, Bobriškio, Kurklių, Salako, Zarasų. Kautynėse jo būrys buvo performuotas į 4-ąją bateriją.

 

1920 metų rugpjūtį kautynėse su lenkais M. Pečiulionis pasižymėjo kaip vienas taikliausių artilerininkų. Dėl jo drąsos, sumanumo ir taiklaus šaudymo kareiviai jį vadino „Perkūno dieduku".

1925-ųjų spalį pasiųstas į artilerijos karininkų kursus Paryžiuje. Grįžęs 1926 metų rugsėjį buvo paskirtas Artilerijos tiekimo skyriaus viršininku, ėmėsi modernizuoti Kauno Šančių artilerijos dirbtuves.

 

1930 metais Respublikos Prezidento aktu buvo paskirtas Ginklavimo valdybos viršininku, kartu su plk. Juozu Vėbra išvystė idėją statyti modernią ginklų laboratoriją ir gamyklą Lietuvoje. Šios dirbtuvės buvo vienos moderniausių Europoje. Brig. gen. M. Pečiulionis rūpinosi ne tik kariuomenės apginklavimu. Jis daug dėmesio skyrė aukštos kvalifikacijos specialistų rengimui. Jo dėka nemažai jaunų karininkų užsienyje baigė karinius mokslus.

 

 

M. Pečiulionio veikla okupacijų laikotarpių

 

1943 m. lapkričio 25 dieną buvo sudarytas Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK'as). Prie jo sudaryta Karinė taryba: gen. S. Raštikis, gen. S. Pundzevičius, gen. K.Musteikis, plk. ltn. A. Zubrys ir mjr. I. Musteikis. Vilniaus karinės apygardos vadu paskirtas brg. gen. M. Pečiulionis. Taryba įpareigojo jį sujungti pogrindines karines jėgas ir joms vadovauti. M. Pečiulionis 1944 m. liepos 7 d. Šiauliuose išleido direktyvą, kurioje sakoma: „Lietuvos karinėms pajėgoms tvarkingai trauktis su frontu, o jeigu rusų armijos nepavyktų sustabdyti - slėpti ginklus ir perėjus į pogrindį likti Lietuvoje".

 

M. Pečiulionio šeima ir VLIK'o vadai jau buvo Žemaitijoje, todėl ir jis išvyko į Žemaitiją, kur užmezgė ryšius su kovą pradėjusia Lietuvos laisvės armija (LLA) ir įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą, pradėjo slapstytis. 1945 m. lapkričio 30 d. buvo suimtas. Faktų apie jo veiklą NKDV turėjo pakankamai. M. Pečiulionis patyrė žiaurių tardymų, provokacijų, kuriomis norėta jį sukompromituoti. Tačiau jis nepaminėjo nė vieno asmens, kuris būtų pasiekiamas NKVD pareigūnams. Balandžio 25 dieną Vilniuje vykęs karinis tribunolas karininką nuteisė skirdamas 10 metų lagerio ir konfiskavo turtą. Dešimt metų išbuvęs gulage, netekęs sveikatos, M. Pečiulionis 1955 metais paleidžiamas į laisvę be teisės grįžti į Lietuvą. Tik 1956 metais jam pavyko grįžti į tėvynę.

 

Brg. gen. M. Pečiulionis - vienas žymiausių nepriklausomybės kovų karininkų. Vienas tų vadų, kuris okupacijų metais pasiaukojamai darbavosi tėvynės labui ir kovojo už Lietuvos laisvę. Už drąsą ir sumanumą, sąžiningą darbą apdovanotas Vyčio kryžiaus 2 laipsnio ordinu (po mirties 1998 m.), Vyčio kryžiaus 4 ir 5 laipsnio ordinais, Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ir Gedimino 3 laipsnio ordinais, Šaulių žvaigžde, Lietuvos Nepriklausomybės ir Latvijos Nepriklausomybės medaliais, Belgijos ordinu „Commandeur de l'ordre de Leopold II". Jis vienintelis Lietuvos karininkas apdovanotas trimis Vyčio kryžiais.

 

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2019-10-14
Sprendimas: Fresh Media