Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Istorija

2000 m. sausio 19 d. buvo įsteigta Artilerijos projekto koordinacinė grupė (direktorius plk. ltn. Vygantas Bukauskas).

2000-08-12 krašto apsaugos ministro įsakymu buvo patvirtinta Artilerijos bataliono struktūra ir etatai.

Nuo 2001 sausio 1 d. įsigaliojo Artilerijos bataliono struktūra ir etatų sąrašas, pradėtas formuoti Artilerijos batalionas.

2001 gegužės 29 d. krašto apsaugos ministro įsakymu buvo patvirtintas Artilerijos bataliono skiriamasis ženklas (antsiuvas) ir kokarda.

2001 birželio 18 d. Artilerijos bataliono vadu paskirtas Artilerijos projekto koordinacinės grupės direktorius plk. ltn. Vygantas Bukauskas.

2002 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos kariuomenei iš Danijos buvo perduota ginkluotė ir technika, moderni stebėjimo įranga, nemažas šaudmenų kiekis.

2002 m. sausio mėn. – 2003 m. sausio mėn. – valdymo grupės karininkų, ginkluotės karininkų, logistikos specialistų mokymas Danijos kariuomenės artilerijos ir logistikos mokyklose.

2003 m. sausio 31 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Artilerijos batalionas priskirtas Motorizuotajai pėstininkų brigadai  „Geležinis Vilkas"

2003 m. liepos mėn. – 2003 m. gruodžio mėn. vyko jaunesniųjų vadų ir specialistų rengimo kursas Lietuvoje, Artilerijos bataliono bazėje.

2004 m. gegužės mėn. – 2005 m. sausio mėn. vyko privalomosios pradinės karo tarnybos karių mokymas Lietuvoje, Artilerijos bataliono bazėje.

2004 m. balandžio 30 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Artilerijos batalionui buvo suteiktas Generolo Romualdo Giedraičio vardas.

2005 m. kovo 16 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono vadu paskirtas plk. ltn. Rimantas Šiurys.

2008 m. rugpjūčio 1 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono vadu paskirtas mjr. Alvydas Šiuparis.

2009 m. vasario 12 d. išleidžiama į atsargą paskutinė pradinės privalomosios tarnybos karių laida.

2009 m. balandžio 15 d. vyko Artilerijos bataliono karių palydėtuvės į taikos rėmimo operaciją Afganistane PAG-9 sudėtyje.

2009 m. balandžio 20 d. Artilerijos bataliono vadui mjr. Alvydui Šiupariui suteiktas pulkininko leitenanto karinis laipsnis.

2009 m. gruodžio 16 d. sutikti iš taikos rėmimo operacijos sugrįžę Artilerijos bataliono kariai, paženklinta kovinė vėliava.

2010 m. gegužės 31 d. Artilerijos bataliono vadas plk. ltn. Alvydas Šiuparis, krašto apsaugos ministro įsakymu perkeltas į MPB "Geležinis Vilkas" štabo viršininko pareigas.

2010 m. rugsėjo 27 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono vadu paskirtas mjr. Tomas Masaitis.

2012 m. vasario 15 d. Artilerijos bataliono vadui mjr. Tomui Masaičiui suteiktas pulkininko leitenanto karinis laipsnis.

2013 m. gegužės - rugsėjo mėnesiais Artilerijos bataliono kariai dalyvavo tarptautinėje operacijoje PAG-17, Afganistane.

2014 m. birželio 25 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono vadu paskirtas mjr. Aušrius Buikus.

2015 m. lapkričio 24 d. Artilerijos batalione nuolatinę pradinę privalomąją karo tarnybą pradėjo 154 vaikinai ir 4 merginos.

2016 m. sausio 13 d. Artilerijos bataliono vadui mjr. Aušriui Buikui suteiktas pulkininko leitenanto karinis laipsnis.

2016 m. birželio 24 d. į Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalioną atvyko pirmosios 155 mm haubicos PzH2000.  

Lietuvos artilerijos istorijos apžvalga

Artilerija - viena seniausių kariuomenės rūšių. Ilgame savo istorijos kelyje artilerija buvo pagrindinė padalinių ugnies jėga, nulemianti pergales sausumos ir jūrų mūšiuose, sprendžianti taktines ir net strategines užduotis.
Artilerijos batalionas pratęs viduramžius siekiančias Lietuvos artilerijos tradicijas. Rašytiniai šaltiniai liudija, kad pirmą kartą bombardas Lietuvos kariuomenė panaudojo 1382 m. Tų metų balandžio pradžioje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio vadovaujami kariai laivais nuplaukė iki Jurbarko, pasitelkę bombardas, šturmavo ten pastatytą kryžiuočių pilį, tačiau jos neužėmė. Puolant pilis arba jas ginant, bombardas Lietuvos kariuomenėje plačiau imta naudoti XIV a. pabaigoje - XV a. pirmoje pusėje. Vytautas Didysis, 1428 m. puldamas Novgorodą, atsigabeno vieną didžiausią to meto pasaulyje bombardą, kurią tempė, kaip teigiama, 40 porų arklių. Deja, apšaudant miestą, bombarda sprogo.
Nuo XVI a. LDK kariuomenė pradėjo naudoti artileriją ne tik pilių bei miestų šturmui ir gynybai, bet ir atvirose kautynėse. Įvairių šaunamųjų ginklų liejyklos ir kalyklos XVI - XVII a. veikė Vilniuje, Valkininkuose. Greičiausiai ne atsitiktinai Lietuvos žemėje užaugo bene žymiausias to meto Europos artilerijos inžinierius Kazimieras Semenavičius.
XX a. Lietuvos artilerijos gimimo diena galima būtų laikyti 1919 m. sausio 6 d., kai Kaune, Aukštojoje Panemunėje, iš vokiečių kariuomenės gavus dvi 1902 m. trijų colių rusiškas patrankas, pradėta steigti pirmoji artilerijos dalis. Artilerijos daliniai buvo formuojami labai sparčiai. Jau tų pačių metų vasarą kovose su bolševikais Daugpilio fronte dalyvavo keturios artilerijos baterijos. Artileristai dalyvavo mūšiuose visuose Nepriklausomybės kovų frontuose.
Tarpukario Lietuvos kariuomenėje būta keturių artilerijos pulkų. Kiekviename buvo 3 artilerijos grupės (divizionai), grupėje - 2 - 3 baterijos po 2 - 4 pabūklus kiekvienoje. Apie du trečdalius pulkų ginkluotės sudarė 75 mm kalibro lengvosios lauko patrankos, vieną trečdalį - 105 mm kalibro haubicos. Pagrindinė traukiamoji jėga buvo arkliai. Sviediniai pabūklams pradėti gaminti ginklų dirbtuvėse Linkaičiuose.
1940 m. Lietuvą okupavus sovietinei kariuomenei, visas artilerijos turtas atiteko okupantams. Pokario partizaninėse kovose dalyvavo daug buvusių artileristų. Bene žymiausias - Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininkas generolas Jonas Žemaitis - Vytautas.

                       

 

Artileristai išsirikiavo. Kaunas 1937.

nuotraukos autorius nežinomas

 
 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2017-11-24
Sprendimas: Fresh Media