Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Budėjimas NATO greito reagavimo pajėgose (angl. NRF – NATO responce forces)

 

 

  

NRF

NRF - tai aukštos parengties, technologiškai pažangios pajėgos, gebančios būti greitai aktyvuojamos ir vykdyti užduotis bet kurioje pasaulio vietoje. NRF sudaro sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų operacijų komponentai.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. NRF budėjęs trišalis Baltijos batalionas (angl. BALTBAT) suformuotas 2007 metų rugsėjo mėn., batalionui vadovavo Lietuva. Baltijos batalioną sudarė Estijos ir Lietuvos kariniai padaliniai ir Latvijos štabo kariai. Iš 800 trišalį batalioną sudariusių karių, daugiau nei 600 buvo Lietuvos kariai. Kovinėms grupėms priskirti nacionaliniai kariniai vienetai budėjo savo šalyse būdami aukštos parengties.

 

 


BB logoBaltijos batalionas (Angl. - Baltic Battalion)

 

NATO greitojo reagavimo pajėgose budintis trišalis Baltijos batalionas suformuotas 2007 m. rugsėjo mėn., batalionui vadovauja Lietuva. Baltijos batalioną sudaro Estijos ir Lietuvos kariniai padaliniai ir Latvijos štabo kariai. Baltijos batalionui Lietuva skyrė Algirdo bataliono mechanizuotąsias pėstininkų ir štabo paramos kuopas, logistinės paramos padalinį, Estija - mechanizuotąją pėstininkų kuopą, logistinės paramos elementą. Dėl ekonominio sunkmečio Latvijai praeitų metų vasarą sumažinus savo indėlį, Lietuva įsipareigojo batalionui papildomai skirti karių kuopą ir prieštankinį būrį, Estija - karo policijos ir išminavimo karinius vienetus. Iš 800 batalioną sudarančių karių, daugiau nei 600 yra Lietuvos kariai. Žemiau pateikiamos pagrindinės šio projekto datos:

 

2006 m. balandžio mėn. Baltijos ir kitos NATO šalys buvo paprašytos paremti Danijos iniciatyvą vadovauti Sausumos pajėgų komponentui NATO greito reagavimo pajėgų 14-ąjame budėjime (toliau - NRF-14), kuris prasidės 2010 m. sausio 1 d. ir tęsis pusę metų. Kiekvienos iš Baltijos šalių, Danija paprašė skirti po pėstininkų batalioną.

2006 m. rugpjūčio mėn. trijų Baltijos valstybių Gynybos ministrų susitikime buvo pabrėžta Sausumos pajėgų bendradarbiavimo svarba ir galimas bendras dalyvavimas NRF.

2006 m. spalio mėn. trijų Baltijos valstybių Kariuomenių vadų susitikime buvo nutarta siūlyti Gynybos ministrams prisiimti įsipareigojimus sukurti bendrą batalioną dalyvauti NRF-14. Sausumos pajėgos buvo įpareigotos įkurti Jungtinę karinę darbo grupę. 2006 m. lapkričio mėn. sudaryta Lietuvos karinė darbo grupė.

2007 m. sausio mėn. trijų Baltijos valstybių Gynybos ministrų susitikime buvo pritarta Kariuomenių vadų siūlymui bendrai įkurti Baltijos batalioną dalyvauti NRF-14 budėjime, į kurį Estija, Latvija ir Lietuva skiria po pėstininkų kuopą bei papildomus reikalingus padalinius.

2007 m. vasario mėn. įvyko pirmasis trišalis darbo grupės susitikimas. Lietuvos vadovaujamos trišalės darbo grupės pagrindiniai uždaviniai: užtikrinti bendro projekto planavimą bei koordinavimą; koordinuoti mokymo ir sertifikavimo procesus, užtikrinant Baltijos bataliono kovinę parengtį.

2007 m. balandžio mėn. trijų Baltijos valstybių Kariuomenių vadų susitikime buvo pritarta principinei bataliono struktūrai; patvirtinta bataliono rengimo laiko ašis; sutarta, kad reikia ieškoti bendrų sprendimų strateginiam transportavimui organizuoti, o taip pat pritarta, kad Lietuvos Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas", dalyvaujant Estijos ir Latvijos atstovams, vadovaus rengiant Baltijos bataliono štabą. Susitikimo metu buvo nutarta Gynybos ministrams siūlyti batalioną pavadinti BALTIC BATTALION, patvirtinti, kad Lietuvos atstovas bus paskirtas bendro bataliono vadu ir patvirtinti, kad Lietuva šiame projekte bus vadovaujanti šalis.

2007 m. balandžio - gegužės mėn. Baltijos valstybių Gynybos ministrai pasirašė tarptautinio bataliono formavimo politines gaires.

2007 m. vasario - 2008 m. birželio mėn. vyko septyni Jungtinės karinės darbo grupės susitikimai, kurių metu buvo parengtas: tarpusavio supratimo memorandumo projektas; Projekto direktyva, Misijos pasirengimo planas ir visa eilė kitų dokumentų.

2007 m. rugsėjo mėn. trijų Baltijos valstybių Gynybos ministrų susitikime buvo pasirašytas tarpusavio supratimo memorandumas, patvirtinta principinė bataliono struktūra. Ministrai įpareigojo kariuomenių vadus rekomenduoti, kito trijų Baltijos valstybių Gynybos ministrų susitikimo metu, vadovaujančių pozicijų paskirstymą tarp šalių. Taip pat, atitinkamiems štabams, buvo duota užduotis parengti bendrą sprendimą Baltijos bataliono perdislokavimui.

2007 m. spalio mėn. trijų Baltijos valstybių Kariuomenių vadų susitikime buvo patvirtinta projekto direktyva, laikinas kovinio rengimo planas 2008 ir 2009 metams, laikinas bataliono štabo pozicijų paskirstymas tarp šalių, taip pat plk. ltn. Remigijaus Baltrėno (Algirdo bataliono vado) kandidatūra užimti Baltijos bataliono vado pareigas. Krašto apsaugos ministrams rekomenduojama tarp šalių paskirstyti tris bataliono vadovaujančias pozicijas - bataliono vado - Lietuvai, bataliono vado pavaduotojo/Estijos nacionalinio kontingento vyresniojo ir bataliono vado pavaduotojo/Latvijos nacionalinio kontingento vyresniojo.

Bataliono dydis apie 840 karių. Virš 50 proc. (~430) bus lietuviai. Latviai skiria ~240 karių. Estai ~180 karių. Bataliono štabo pagrindą (kariuomenių vadų sutarimu) sudarys lietuviai (Algirdo batalionas): visos štabo S1-S6 skyrių viršininkų pozicijos ir bendras lietuvių skaičius bus 26 kariai, estai užpildys 8, o latviai 6 štabo karių pozicijas. Pagrindinė naudojama technika: Estija - ratiniai šarvuočiai SISU; Latvija - planuojami lengvieji visureigiai „Mercedes Benz", tačiau neatsisakoma ir kitų variantų (HMMWV bei naujų šarvuočių); Lietuva - vikšriniai šarvuočiai M113.

2008 m. balandžio mėn. trijų Baltijos valstybių Kariuomenių vadų susitikime buvo pritarta: 2009 m. birželį baigiamąsias pratybas organizuoti ADAŽI poligone (LVA); aktyvavus NRF, šalys bataliono vadui deleguos operacinį vadovavimą (OPCOM); Latvijai vadovaujant, parengti strateginio transportavimo galimybių analizę.

2008 m. gegužės mėn. trijų Baltijos valstybių Gynybos ministrų susitikime buvo pritarta kariuomenių vadų teiktam bataliono vadovaujančių pozicijų paskirstymui tarp šalių. Ministrai pažymėjo poreikį surasti efektyvų bei pastovų formatą tolimesniam Sausumos pajėgų bendradarbiavimui, pasibaigus NRF-14 budėjimui.

2008 m. vasario 6 d.  trijų Baltijos valstybių Lauko pajėgų vadai patvirtino detalų kovinio rengimo planą 2008/9 metams.

 

Vadovaujantis šiuo kovinio pasirengimo planu Baltijos batalionas pradėjo dviejų metų pasirengimo ciklą, kurio metu įvyko eilė bataliono štabo ir padalinių lauko pratybų. Viso šiame plane numatyta:

3 mokomieji periodai; 6 Baltijos bataliono štabo mokymai; 3 mokymai naudojant kompiuterinį taktikos treniruoklį (angl. JCATS - Joint Conflict and Tactical Simulation System ); 4 pagrindinės padalinių lauko pratybos.

 

Pagrindinės pratybos 2009 metais buvo „Baltijos erelis 2009", kuomet Baltijos batalionas buvo į vertintas kaip pasirengęs (angl. - combat ready) vykdyti NRF užduotis. Pratybos „Baltijos Erelis 2009" buvo didžiausios šiais metais Baltijos šalyse vykusios tarptautinės pratybos, kuriose dalyvavo daugiau nei 1100 karių, iš kurių apie 40 proc. sudarė Lietuvos kontingentas. Tai buvo baigiamasis ir pagrindinis renginys siekiant įvertinti Bataliono pasirengimą budėjimui NATO greitojo reagavimo pajėgose.

 

Taip pat pratybose dalyvauja NATO vadaviečių atstovai, kurie stebėjo, kaip atliekamas trišalio bataliono vertinimas.

 

Pratybų metu vertintojai stebėjo, kaip batalionas planuoja, vykdo operacijas, užtikrina tinkamą aprūpinimą ir ryšius. Tarptautinės vertinimo grupės vadovas plk. ltn. Dalius. Polekauskas sakė, kad pagal įvairius vertinimo parametrus bataliono pasirengimas buvo įvertintas puikiai.

 

Birželio 12 dieną tarptautinė vertintojų grupė įvertino Baltijos batalioną kaip pasirengusį budėti NATO greitojo reagavimo pajėgų keturioliktoje pamainoje (NRF-14). Šią išvadą tarptautinių pratybų „Baltijos erelis 2009" (angl. „Baltic Eagle 2009") metu pasirašė tarptautinės vertinimo grupės vadovas plk. ltn. Dalius Polekauskas ir NATO stebėtojų grupės vyresnysis, plk ltn. Karelas Šuchas (Karel Shuch).

 

Liepos 1 d. Rukloje (Jonavos r.) vyko iškilminga Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kovinės vėliavos ženklinimo ceremonija. Algirdo bataliono kovinė vėliava buvo paženklinta bronziniu ženklu su plokštele už pusmečio budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgose (angl. NATO Response Force, NRF) trišalio Baltijos bataliono sudėtyje. Algirdo batalionas kartu su kitais Baltijos bataliono kariais, priskirtais NATO greitojo reagavimo pajėgų keturioliktosios pamainos (NRF-14) Sausumos komponentui, budėjo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. Ceremonijos metu budėjimą baigusiems Algirdo bataliono kariams bus įteikti apdovanojimai.

MPB „Geležinis Vilkas“ naujienos

2019-10-11 Karių priesaika
 

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2010-10-12
Sprendimas: Fresh Media