Istorija

• 1991 m. rugsėjo 1 d. mokomojo junginio vado Č.Jezersko įsakymu Jurbarke buvo įkurtas greito reagavimo būrys.
• 1991 m. spalio 24 d. prie Jurbarko būrio buvo prijungtas atskiras Raseinių greito reagavimo būrys. Susijungus šiems būriams buvo įkurta Jurbarko kuopa.
• 1992 m. sausio 16 d. prie Jurbarko kuopos prijungiama Raseinių kuopa. Šis įvykis ir davė užuomazgą būsimam Tauragės motodesantiniam batalionui.
• 1992 m. liepos 23 d. bataliono vadu paskiriamas plk.ltn. Stasys Levulis. 

Karių priesaika 1993 m.	I - oji motodesantinė kuopa, 1993 m	Kovinės vėliavos įteikimas

• 1993 m. rugsėjo 23 d. Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 881 Tauragės motodesantiniam batalionui suteiktas 3-ojo dragūnų pulko ,,Geležinis vilkas" vardas.
• 1994 m. gegužės 16 d. bataliono vadu paskiriamas kpt. Česlovas Šlėgaitis.
• 1994 m. birželio 2 d. batalionas priskiriamas 1-ajai Lauko kariuomenės brigadai ,,Geležinis vilkas".
• 1995 m. rugpjūčio 15 d. batalionui įtekta Kovinė Vėliava, kurios šūkis skelbia ,,Kovon dėl Lietuvos laisvės ir garbės".
• 1996 m. rugsėjo 13 d. bataliono vadu paskiriamas kpt. Rolandas Kiškis.
• 1997 m. rugpjūčio 15 d. bataliono įkūrimo 5 - rių metų proga pašventintas tautodailininko Prano Kundroto koplytstulpis.
• 1999 m. gruodžio 1 d. susiformavus 2-ajai motorizuotajai pėstininkų brigadai ,,Žemaitija" batalionas buvo priskirtas jos pavaldumui.
• 1999 m. birželio 30 d. bataliono vadu paskiriamas mjr. Romanas Satkus.
• 2000 m. vasario 22 d. Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 171 batalionas buvo pervardintas į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotąjį pėstininkų batalioną.
• 2001 m. gegužės 14 d. kpt. Remigijus Monstvilas paskiriamas Tauragės įgulos kapelionu.
• 2001 m. birželio 20 d. bataliono vadu paskiriamas mjr. Valdemaras Rupšys.
• 2001 m. liepos 12 d. pradėjo veikti kol kas vieninteliai Lietuvos kariuomenėje karių gerovės namai, kuriuos pastatė Vakarų Europos krikščioniškoji organizacija „ECHOS" ( 2009 m. perkelti į Rūklos įgulą).

• 2001 m. lapkričio 19 d.  duris atvėrė dvejos naujos, europietiškoms prilygstančios,  kareivinės.
• 2002 m. rugsėjo 12 d. pradėjo veikti renovuota valgykla.
• 2003 m. spalio 1 d. batalionas priskirtas motorizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas".
• 2004 m. sausio 21 d. batalione atidaryta ir Lietuvos kariuomenės Ordinaro vyskupo Eugenijaus Bartulio palaiminta Švento Martyno koplyčia.
• 2005 m. birželio 23 d. bataliono vadu paskiriamas mjr. Dalius Polekauskas.
• 2008 m. liepos 8 d. bataliono vadu paskiriamas plk.ltn. Gintaras Smaliukas.
• 2009 m. birželio 22 d. paskutiniai šauktiniai kariai baigė pradinę privalomąją karo tarnybą.
• 2009 m. rugpjūčio 13-14 dienomis batalione buvo organizuotas dviejų dienų „Kęstutėnų žygis - 2009", kuriame dalyvavo per 800 žygeivių iš visos respublikos.
 

„Kęstutėnų žygis - 2009"

• 2007 m. bataliono kariai dalyvavo misijoje Afganistane.
• 2010 m. bataliono kariai antrą kartą dalyvavo misijoje Afganistane.
• 2011 m. sausio 10 d. bataliono vadu paskiriamas plk.ltn. Algimantas Misiūnas.
• 2012 sausio 1d. Kęstučio batalionas pradėjo budėjimą Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose.

Istorinės ištakos

Kavalerijos viršininkui brigados generolui Tallat Kelpšai įsakius, naujai kuriamo kavalerijos pulko vadas gen. št. mjr. Antanas Rėklaitis su paskirtu pulkui ūkio viršininku ir ūkio būrio vadu 1935m. liepos 29d. atvyko į pulko stovėjimo vietą apžiūrėti trobesius ir juos suskirstyti daliniams, taip pat sudaryti sąmatą remontui, nes sename Tauragės dvare visi trobesiai buvo apleisti ir būtinai buvo reikalingas remontas. Vietoje buvo sudaryta komisija, kuri apžiūrėjusi trobesius ir parengusi remonto sąmatą, grįžo į Kauną išgauti reikalingus avansus ir gauti žmonių bei priemonių numatytam darbo planui vykdyti.

Iš gautų žmonių ir arklių buvo sudarytas ūkio būrys, kuris skubiai ruošė būstines atvykstantiems daliniams. 1935m. rugpjūčio 15d. išleistame pirmame pulkui įsakyme skelbiama apie pulko kūrimosi pradžią ir perkeltus į pulką karininkus. Ši diena yra laikoma pulko įsikūrimo diena.

Vėliau gavus papildymą ir atvykus naujokams, suformuoti kiti pulko daliniai. Beveik metus pulkas vadinosi 3-ju kavalerijos pulku. 1936m. birželio 4d. kariuomenės įsakymu Nr. 38 buvo pavadintas 3-ju dragūnų Geležinio Vilko pulku.

1937m. rugpjūčio 15d. pulkui, minint savo atgaivinto gyvenimo dviejų metų sukaktį, buvo iškilmingai įteikta Geležinio Vilko vėliava, kaip pulko vienybės ir garbės ženklas, teikiantis dragūnams  drąsos, vienybės, narsumo ir garbės. Po šia vėliava ne vienas dragūnas, gindamas Lietuvos laisvę, iškėlė lietuvio raitininko ginklo garbę ir karžygio vardą. Respublikos prezidentui Antanui Smetonai pulkui įteikus kovinį „štandartą” jis tapo koviniu daliniu.

To laiko kavalerijos pulke buvo 55 karininkų etatai, 1330 kareivių bei puskarininkių, 1277 žirgai ir arkliai. Pulką sudarė 4 kardų eskadronai (eskadrone buvo 4 kardų būriai), kulkosvaidžių eskadronas, kitos pagalbinės tarnybos (technikos eskadronas, ryšių būrys, telefonų būrys ir tt.). Dragūnai buvo ginkluoti šautuvais V.z.24 ir 24L., rusiškais dragūnų kardais, turėjo lengvuosius ZB Brno 26 kulkosvaidžius ir sunkiuosius „Maxim 09”. Iš sunkiųjų ginklų paminėtini: 20mm automatiniai pabūklai „Oerlikon”, 7,62mm parankos. Pulkas turėjo du šarvuotus automobilius Landsverk 182 (nr.9, Nr.10). Uniforma buvo kaip kavalerijos slepiamos spalvos (tik kepurė geltona).

1939m. pulkas dalyvavo žygyje vaduojant Lietuvos sostinę Vilnių.
Per trumpą gyvavimo laikotarpį pulkas pasiekė gerų rezultatų ne tik kovinės parengties srityje, bet ir sporte. Dragūnai buvo stiprūs šauliai ir jojikai. 1938m. jie laimėjo Respublikos prezidento pereinamąją dovaną kavalerijos pulkams, o pulko karininkai laimėjo kavalerijos viršininko pereinamąją dovaną už šaudymą iš pistoletų.

Atgaivinto pulko vadais buvo: generalinio štabo pulkininkas A. Rėklaitis, generalinio štabo pulkininkas P. Žilys.
Sovietams okupavus Lietuvą, buvo sunaikinta ir Lietuvos kariuomenė. 1940m. rugsėjo mėnesį pradėtas pulko likvidavimas užbaigtas spalio 7d.

Pulko kariai prie Šv. Kalėdų stalo (1937 m.)	gr. J. Žemaitis (1939 m.)
Dragūnai  jojimo varžybose (1939 m.)	Dragūnai Tauragės dvare (1937 m.)

Atgimus Lietuvai ir jos kariuomenei, 1992m. birželio 6d. Lauko kariuomenės brigadai suteiktas „Geležinio Vilko” vardas. Brigada toliau tęsia Lietuvos dragūnų istoriją ir tradicijas.
Lietuvos respublikos Krašto apsaugos ministro 1993m. rugsėjo 22d. įsakymu Nr. 881 „Dėl trečiojo dragūnų „Geležinis Vilkas” pulko vardo perėmimo”, Lauko kariuomenės brigados „Geležinis Vilkas” Tauragės motodesantiniam batalionui buvo perduotas 3-ojo dragūnų „Geležinis Vilkas” pulko vardas, tradicijos ir simbolika, naudojant tai kartu su brigados „Geležinis Vilkas” ženklais.