Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Karaliaus Mindaugo husarų batalionas (KMHB)

Bataliono šūkis: VIEŠPATIE, PADĖK MUMS - TĖVYNĖS LAISVĘ IR GARBĘ GINAM! 

 

 

Karaliaus Mindaugo husarų bataliono istorija prasidėjo dar 1919 metų pradžioje, kai karvedys Jonas Variakojis subūrė savanorių būrį, kuris išaugo į batalioną ir 1919 metų kovo 22 d. buvo pavadintas Panevėžio atskiruoju batalionu. Vėliau jis išaugo į pulką ir 1920 metų sausio 7 d. buvo pavadintas 4-uoju pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulku. Nepriklausomybės kovoms pasibaigus, pulkas persikėlė į nuolatinę išsidėstymo vietą Panevėžio r., Pajuostyje, kur gyvavo iki 1940 metų.

 

   

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę


1991 m. birželio 6 d. Panevėžyje įkuriama Mokomoji kuopa, kuriai vadovavo Mokomojo junginio štabo viršininkas Algis Vaičeliūnas. Kuopoje tarnavo apie 70 karių savanorių. 1991 m. gruodžio 1 d. LR krašto apsaugos ministro įsakymu Panevėžyje įsteigtas Panevėžio atskirasis batalionas. 1993 m. rugpjūčio 10 d. batalionui suteiktas Lietuvos Karaliaus Mindaugo vardas, o 1995-aisiais jam įteikta 4-ojo pėstininkų Karaliaus Mindaugo pulko kovinė vėliava.

  

Karaliaus Mindaugo batalionas šiandien

Dabar batalionas vadinamas Karaliaus Mindaugo husarų batalionu. Batalionas yra aprūpintas šiuolaikine ginkluote, ekipuote ir technika, naujausia ryšių įranga. Batalione tarnauja 371 profesinės ir 313 privalomosios pradinės karo tarnybos kariai. Dauguma profesionalų įgiję didelę patirtį ne tik tarptautinėse pratybose, bet ir tarptautinėse operacijose.
Bataliono kariai dalyvauja karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo projektuose ir Lietuvoje, ir už jos ribų. Jie yra pasirengę padėti civilinės valdžios institucijoms stichinių nelaimių, teroristinių išpuolių ir kitų nekarinių grėsmių atvejais (pvz.: dingusiųjų be žinios, nusikaltėlių paieškos, gaisro gesinimo ir kt.).
Karaliaus Mindaugo husarų batalionas yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su Panevėžio miesto savivaldybe ir Lietuvos Šaulių Sąjunga, palaiko glaudžius ryšius su Panevėžio apskrities Vyriausiuoju policijos komisariatu ir jo padaliniais, Panevėžio apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba, daugeliu Panevėžio apskrities vidurinių mokyklų ir gimnazijų. Bataliono kariai dažnai reprezentuoja kariuomenę vykdami į mokyklas ir dalyvaudami bendruose renginiuose. Be to, kas mėnesį batalione organizuojamos moksleivių ekskursijos, o Visuomenės ir kariuomenės vienybės dieną (trečiąjį gegužės sekmadienį) - ir atvirų durų diena.
Batalione rūpinamasi karių tarnybos ir poilsio sąlygomis - gausi ir nuolat atnaujinama biblioteka, treniruoklių ir imtynių salės, yra stadionas, o greta jo - krepšinio ir tinklinio aikštelės.

  

Bataliono kariai misijose


Pirmąją taikos palaikymo misiją (2002 m. kovo-rugsėjo mėn.) bataliono kariai vykdė Kosovo provincijoje, vėlesnes - Irake (2005 m. birželio mėn.-2006 vasario mėn. ir 2006 m. rugpjūčio mėn.-2007 vasario mėn.) ir Afganistane, kur, Lietuvai pradėjus savarankiškai vadovauti Provincijos atkūrimo grupei Afganistane, mūsų karių būrys vienas iš pirmųjų išsilaipino šioje karų nualintoje valstybėje (2005 m. birželio-gruodžio mėn.). Antrą kartą į misiją Afganistane, Goro provincijoje, (2007 m. lapkričio mėn. ir 2008 gegužės mėn.) Karaliaus Mindaugo husarų batalionas vyko jau pilnos sudėties ir jai sėkmingai vadovavo. Bataliono karių pagrindu buvo suformuota ir tryliktoji Provincijos atkūrimo grupės pamaina, vykdžiusi misiją Afganistane 2011 m. gegužės-lapkričio mėn. 2015 m. spalio-lapkričio mė. ir 2016 mėn. vasario-balandžio mėn. mokomosios misijos Ukrainoję.

Visos vykdytos misijos buvo sėkmingos, nei vienas bataliono karys nežuvo ir rimčiau nenukentėjo - tai leidžia aukštai įvertinti karių atsakomybę ir profesionalumą, vykdant užduotis bei aukštą kovinio pasirengimo lygį.

2010 metų pirmąjį pusmetį I motorizuotoji pėstininkų kuopa su priskirtu aprūpinimo būriu, civilių ir kariškių bendradarbiavimo grupe, karo policijos grandimi ir tarptautiniam štabui priskirtais kariais budėjo Europos Sąjungos kovinėje grupėje. Priėmus politinį sprendimą, lietuviai kartu su Lenkijos, Latvijos, Slovakijos ir Vokietijos kariais per 10-15 d. buvo pasiruošę išvykti į krizės rajoną bet kur Europos Sąjungos interesų zonoje (6 tūkst. km aplink Briuselį).

  

Žvilgsnis į ateitį


Ateityje bataliono laukia ne ką mažesnė atsakomybė, nes Lietuvos valstybės įsipareigojimai ne tik Lietuvos žmonėms, bet ir tarptautinei bendruomenei nemažėja.

 

 

 

 
 facebooktwitterinstagram youtube 
 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2018-06-07
Sprendimas: Fresh Media