Istorija ir priešistorė

Kodėl buvo nuspręsta įkurti Mokymo centrą?
Sausumos pajėgų Mokymo centro įsteigimo būtinybė buvo numatyta Lietuvos kariuomenės transformacijos plano gairėse, kurios buvo patvirtintos 2007 m. lapkričio 23 d. krašto apsaugos ministro įsakymu. 2009 m. spalį Sausumos pajėgų vadas brg. gen. J. V. Žukas akcentavo specialistų rengimo Sausumos pajėgoms problemą ir pristatė Lietuvos kariuomenės vadui pirminę Mokymo centro viziją. Kariuomenės vadas pritarė Mokymo centro vizijai ir 2009 m. lapkričio mėn. buvo pradėtas projekto rengimas. Pagrindinis motyvas buvo tas, kad Sausumos pajėgos neturėjo savo Mokymo centro, o buvo poreikis rengti karius specialistus.

Mokymo centro įkūrimas ir įsteigimas:

Pirmuoju SPV SPMC viršininku paskirtas plk. ltn. Rimantas Česlovas Černiauskas, nuo 2009 m. lapkričio 23 d. vykdęs SPV SPMC projekto įgyvendinimo vadovo pareigas, o nuo 2010 m. gruodžio 14 d. įkurto SPV SPMC viršininko pareigas.

2011 m. liepos 1 d. vadovaujantis Krašto apsaugos ministro 2011 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 714 įsteigtas Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras (toliau - SPJL MC), tuo pačiu įsakymu patvirtinti SPJL MC nuostatai ir struktūra. SPJL MC įsteigtas buvusio SPV SPMC pagrindu, kaip atskiras Sausumos pajėgų padalinys. SPJL MC viršininku ir toliau vadovauti paskirtas plk. ltn. Rimantas Česlovas Černiauskas.

Akirmirkos iš SPV SPMC įkūrimo 2010-12-14	Akimirka iš SPJL MC įsteigimo 2011-07-01

Juozas Lukša

Mokymo centrui Juozo Lukšos vardas suteiktas atsižvelgiant į susiformavusias Lietuvos kariuomenės vardų suteikimo kariniams vienetams tradicijas, į tai, kad, karinėms mokymo įstaigoms yra suteikiami karo ir pokario laikotarpiu aktyvių pasipriešinimo Lietuvos okupacijai dalyvių vardai.

Juozas Lukša-Daumantas - legendinis partizanas, kovotojas už Lietuvos laisvę. Gimė 1921 m. rugpjūčio 10 d. Juodbūdžio kaime, Marijampolės apskrityje. 1941 m. įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą, buvo kalinamas, į laisvę išėjo tiktai karui prasidėjus. Vokiečių okupacijos metais dalyvavo pogrindinėje veikloje prieš vokiečius. Grįžus sovietams, priklausė pogrindžio Lietuvos išlaisvinimo tarybai, o ją sunaikinus, buvo Lietuvos partizanų sąjūdžio organizacinio skyriaus viršininkas. 1946 m. Juozas Lukša buvo paskirtas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės spaudos skyriaus viršininku, buvo rezistencinių laikraščių „Laisvės žvalgas" ir „Kovos keliu" organizatorius ir redaktorius. Dalyvavo kuriant Vyriausiąją partizanų vadovybę. Nuo 1947 m. vadovavo Kauno apylinkėse veikusiai partizanų Tauro apygardos Birutės rinktinei. 1949 m. Juozas Lukša gavo specialius įgaliojimus atstovauti įkurtam Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui užsienyje. 1950 m. grįžo į Lietuvą, buvo paskirtas Ginkluotųjų pajėgų štabo žvalgybos skyriaus viršininku. 1950 m. jam suteiktas Laisvės kovos karžygio garbės vardas, taip pat apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi. 1951 m. suteiktas partizanų majoro laipsnis. 1951 m. rugsėjo 4 d. dvigubo agento išduotas žuvo Veiverių valsčiuje prie Pažėrų kaimo. 1997 m. Juozas Lukša (po mirties) buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. 2008 m. vasario 13 d. jo žūties vieta paskelbta kultūros paminklu.

SAUSUMOS PAJĖGŲ JUOZO LUKŠOS MOKYMO CENTRO PRIEŠISTORĖ

2010 m. gruodžio 14 d. vadovaujantis Lietuvos kariuomenės vado 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-82 buvo įkurtas Sausumos pajėgų vadovybės Sausumos pajėgų Mokymo centras, kuriam nuo 2010 m. liepos 1 d. suteiktas Juozo Lukšos vardas ir pavadintas Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centru. Pagrindiniai padaliniai, kurių pagrindu buvo įsteigtas Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras, yra Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko Karo inžinerijos mokykla, Žvalgų mokykla bei M 113 šarvuočių vairuotojų rengimo centras. Mokymo centro struktūroje Karo inžinerijos mokykla tapo Karo inžinerijos kursais, Žvalgų mokykla - Žvalgybos kursais, o M 113 šarvuočių vairuotojų rengimo centras - Įgūdžių formavimo kursais. Pirmuoju Mokymo centro viršininku paskirtas plk. ltn. Rimantas Česlovas Černiauskas. Žemiau pateikiama informacija apie padalinius, kurie buvo integruoti į Juozo Lukšos mokymo centrą.

KARO INŽINERIJOS MOKYKLA

Atsiradus poreikiui ruošti Lietuvos kariuomenės (toliau - LK) karo inžinerijos, išminavimo ir apsaugos nuo masinio naikinimo ginklo specialistus, bendradarbiaujant su Danijos Karališkųjų ginkluotųjų pajėgų Karo inžinerijos ir apsaugos nuo ABC mokyklos atstovais, tuometiniame Atskirajame inžinerijos batalione buvo numatyta įkurti Karo inžinerijos mokyklą.

1999 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 178 buvo įkurta Karo inžinerijos mokykla prie Atskirojo inžinerijos bataliono (adresu: Kareivinių g. 9, Kaunas) ir patvirtintos šešios pirminės Karo inžinerijos mokyklos etatų sąrašo pareigybės.

1999 m. gegužės 3 - 28 dienomis Danijos instruktoriai Lietuvos ir Latvijos kariams vedė Nesprogusių šaudmenų naikinimo kursą, o vėliau 1999 m. liepos 5 - 23 dienomis paruošė pirmuosius keturis dėstytojus - instruktorius: ltn. Nerijų Jakaitį, srž. Vitą Kavaliauską, srž. Liną Anskaitį ir srž. Kęstutį Marcinauską.

1999 m. spalio 4 - lapkričio 26 dienomis vyko pirmasis Bazinio inžinerinio parengimo kursas, kurį baigė 26 (pradinės privalomosios karo tarnybos) kariai.

2000 m. sausio 1 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 1505 Karo inžinerijos mokykla buvo atskirta nuo Atskirojo inžinerijos bataliono ir perduota Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vado pavaldumui.

2001 m. gegužės 1 d. buvo patvirtintas Karo inžinerijos mokyklos skiriamasis ženklas.

2006 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 424 Lietuvos kariuomenės Karo inžinerijos mokykla reorganizuota į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko Karo inžinerijos mokyklą, perduodant jos pareigas ir teises Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajam pulkui.

            Karo inžinerijos mokykla vykdė karo inžinerijos, standartinių sprogmenų neutralizavimo ir ABC apsaugos specialistų, karių, vykstančių į tarptautines misijas, inžinerinį rengimą, taip pat bendradarbiavo su Danijos Karo inžinerijos ir apsaugos nuo ABC mokykla, Europos NATO inžinerijos mokymo centru ir Latvijos EOD mokykla.

            Karo inžinerijos mokykloje buvo vedami:

1999 m. - 2008 m. Karo inžinerijos pionieriaus rengimo kursas (anksčiau - Bazinio inžinerinio parengimo).

2000 m. - 2002 m. Nesprogusių šaudmenų nukenksminimo kusas (anksčiau - Sprogdintojo - išminuotojo).

2000 m. - 2008 m. III kvalifikacinės - karo inžinerijos specialisto - kategorijos kursas (anksčiau - Minų laukų įrengimo, Fortifikacijos ir Inžinerinės taktikos kursai).

2001 m. - 2009 m. Bazinis ABC apsaugos kursas.

2002 m. - 2010 m. III kvalifikacinės - standartinių sprogmenų neutralizavimo specialisto - kategorijos kursas (anksčiau - III kvalifikacinės - sprogdintojo išminuotojo padėjėjo - kategorijos).

2003 m. - 2009 m. II kvalifikacinės - standartinių sprogmenų neutralizavimo specialisto - kategorijos kursas (anksčiau - II kvalifikacinės - sprogdintojo išminuotojo - kategorijos).

2003 m. - 2007 m. ABC apsaugos specialisto kursas.

2004 m. - 2010 m. II kvalifikacinės - kovinės paramos inžinieriaus - kategorijos kursas (anksčiau - Bendrosios ir kovinės inžinerinės paramos).

2008 m. -  2010 m. ABC užterštumo švarinimo kursas.

2010 m. ABC žvalgybos kursas.

2009 m. - 2010 m. Sprogdinimo darbų, Inžinerinės žvalgybos, Inžinerinių užtvarų, Fotifikacijos ir maskavimo (išskaidyti iš III kvalifikacinės - karo inžinerijos specialisto - kategorijos kurso).

            Iš viso Karo inžinerijos mokykloje buvo parengti 1536 kvalifikuoti specialistai.

            Taip pat buvo organizuojami Kovos prieš improvizuotus sprogstamuosius užtaisus ir Išminavimo skyriaus įgūdžių atnaujinimo kursai (2008-2010 m.) vykdant priešmisijinį rengimą kariams, vykstantiems į tarptautines misijas.

            Karo inžinerijos mokyklai vadovavo:

Nuo 1999 m. vasario 19 d. iki 2000 m. gruodžio 28 d. - plk. ltn. Gediminas Šneideris.

Nuo 2000 m. gruodžio 29 d. iki 2001 m. vasario 28 d. -  kpt. Saulius Ūsas (laikinai).

Nuo 2001 m. vasario 28 d. iki 2007 m. gruodžio 25 d. - plk. ltn. Romualdas Kunigonis.

Nuo 2007 m. gruodžio 26 d. iki 2009 m. rugsėjo 27 d. - plk. ltn. Raimondas Visockis.

Nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. iki 2010 m. gruodžio 13 d. - mjr. Vytautas Jakuška.

ŽVALGŲ MOKYKLA

Atsiradus poreikiui LK ruošti žvalgybos ir specialiųjų pajėgų karius bei suvienodinti šių padalinių rengimą bendradarbiaujant su Danijos Karališkųjų ginkluotųjų pajėgų Jėgerių korpusu, tuometiniame Vytauto Didžiojo jėgerių batalione 2000 m. vasario 25 d. buvo numatyta įkurti Patruliavimo kursus. Danijos instruktoriai 2000 m. rugpjūčio 8 d. - 19 d. paruošė pirmuosius penkis Patruliavimo kursų parengimo instruktorius: srž. Raimondą Bugavičių, srž. Ernestą Kuckailį,
j. srž. Žilvarą Braznauską,  j. srž. Osvaldą Staškūną, gr. Rimgaudą Pošką.

2000 m. rugpjūčio 28 - spalio 28 dienomis vyko pirmasis Patrulio kursas, kurį baigė 14 karių.

2001 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 916 įsteigta Jėgerių mokykla prie Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono (adresu: Vaidoto g. 209, Kaunas) ir patvirtintos septynios pirminės Karo inžinerijos mokyklos etatų sąrašo pareigybės.

2002 m. kovo 4 d. buvo patvirtintas Žvalgų mokyklos skiriamasis ženklas (antsiuvas).

2002 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 269 Jėgerių mokykla buvo atskirta nuo Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono ir perduota Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vado pavaldumui ir pavadinta Žvalgų mokykla.

2006 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 424 Lietuvos kariuomenės Žvalgų mokykla reorganizuota į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko Žvalgų mokyklą, perduodant jos pareigas ir teises Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajam pulkui.

Žvalgų (Jėgerių) mokykla vykdė bazinį ir specialųjį žvalgybos karių rengimą, karių vykstančių į tarptautines misijas rengimą, taip pat bendradarbiavo su Danijos Jėgerių korpusu, JAV Pensilvanijos valstijos nacionaline gvardija ir Estijos Žvalgybos batalionu.

Žvalgų (Jėgerių) mokykloje buvo vedami:

2000 m. - 2010 m. Patrulio kursas.

2001 m. -  2010 m. S2 karininko kursas.

2001 m. -  2006 m. Išgyvenimo kursas.

2004 m. -  2010 m. Nusileidimo ir kopimo kursas.

2004 m. -  2007 m. Snaiperio kursas.

2007 m. -  2008 m. Plaukimo kursas.

2009 m. -  2010 m. Taikaus šaulio kursas.

            Vykdant priešmisijinį rengimą kariams, vykstantiems į tarptautines misijas, Žalgų mokykloje buvo organizuojamos Užduoties vykdymo grupės, Mažų padalinių taktikos, Taiklaus šaulio ir Išgyvenimo pratybos.    

            Iš viso vesti 53 kursai ir parengti 509 kariai.

Žvalgų (Jėgerių) mokyklai vadovavo:

Nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2001 m. rugsėjo 31 d. - kpt. Valdas Ribakas.

Nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2005 m. sausio 3 d. - mjr. Audrius Marcinkevičius.

Nuo 2005 m. sausio 3 d. iki 2005 m. rugpjūčio 25 d. - kpt. Saulius Adomas Valadka (laikinai).

Nuo 2005 m. rugpjūčio 26 d. iki 2008 m. lapkričio 22 d - plk. ltn. Viktoras Liepinš.

Nuo 2008 m. lapkričio 23 d. iki 2009 m. gegužės 31 d. - mjr. Saulius Adomas Valadka (laikinai).

Nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 13 d. - mjr. Svajūnas Papiliauskas.

M113 ŠARVUOČIŲ VAIRUOTOJŲ RENGIMO CENTRAS

Lietuvos kariuomenei gavus šarvuočius M 113 iš Vokietijos kariuomenės ir atsiradus poreikiui ruošti jų vairuotojų rengimą bendradarbiaujant su Danijos Karališkųjų ginkluotųjų pajėgų Vyborgo ginkluotės mokykla Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke 2001 m. sausio 2 d. buvo numatyta įkurti M 113 šarvuočių rengimo centrą. Danijos instruktoriai 2001 m. rugsėjo 10 d. -
21 d. paruošė pirmuosius devynis M 113 šarvuočių vairuotojų rengimo instruktorius:
j. psk. Aleksandrą Balionį, vyr. srž. Raimondą Busilą, vyr. srž. Vaidotą Augulį, srž. Bernardą Krasauską, srž. Saulių Kiseliauską, j. srž. Antaną Guobį, j. srž. Borisą Pilnikovą,
gr. Saulių Laisoną ir gr.  Rolandą Satkūną.

Krašto apsaugos ministro 2001 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 321 Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke įkurtas M 113 vairuotojų rengimo centras (adresu: Rukla, Jonavos r.).

2001 m. gruodžio 5 - 16 dienomis vyko pirmasis M 113 vairuotojų rengimo kursas, kurį baigė 12 karių.

2001 m. - 2010 m. buvo vesti 98 kursai ir parengta 1080 karių.

M 113 vairuotojų rengimo centrui vadovavo:

Nuo 2001 m. kovo 14 d.  iki 2004 m. gegužės 4 d. - j. psk. Aleksandras Balionis.

Nuo 2004 m. gegužės 5 d. iki 2005 m. rugpjūčio 31 d. - vyr. ltn. Raimondas Tamulevičius.

Nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. liepos 31 d. - vyr. ltn. Modestas Lapienis.

Nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 13 d. - vyr. ltn. Vitalijus Kacevičius.

Karo inžinerijos ir Žvalgų (Jėgerių) mokyklų bei Šarvuočių M 113 rengimo centro kariai vykdydami pareigas nuolat dalyvavo ne tik savo padaliniuose vedamų kursų pratybose, bet ir kitų padalinių įvairaus lygio pratybose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Taip pat kariai dalyvavo įvairiuose Lietuvos ir užsienio kariuomenių organizuojamuose kursuose ir seminaruose bei tarptautinėse misijose Irake, Afganistane, Bosnijoje ir Hercogovinoje.