Lietuvos kariuomenė

Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Istorija

Lietuva - savanorių žemė

Tauta gali gyvuoti tik turėdama savo valstybę. Tautų, praradusių valstybingumą, laukia neišvengiama mirtis.

Lietuvių tauta laisvę prarado 18-ojo šimtmečio pabaigoje, kada mūsų šalį okupavo Rusija. Tačiau lietuviai niekada neprarado vilties atkurti savo valstybę ir vėl tapti laisvais žmonėmis.

1831 ir 1863 metų sukilimais buvo bandymai su ginklu išsikovoti laisvę. Į juos lietuviai ėjo savo noru, todėl visi sukilėliai buvo savanoriai. „Aušros" ir „Varpo" leidėjai, knygnešiai, kurių keliai ėjo per Suvalkiją, taip pat buvo savanoriai, tik jų ginklai buvo kitokie - spausdintas žodis, lietuviška knyga, laikraštis. 1917 - 1920 metais Lietuvos nepriklausomybę iškovojo ir apgynė savanoriai. Jie labai operatyviai reagavo į kvietimą:

"Vyrai, Ne kartą Lietuvos priešai norėjo uždėti ant mūsų amžiną nepakeliamą jungą, bet mūsų Tėvynė nenugalima. Ji gyva. Šiandien visi išvydome laisvės rytojų švintant; Lietuvos Nepriklausomybė neša visiems laisvę ir laimę; tad ginkime Nepriklausomą Lietuvos Valstybę. Vienybėje kaip broliai, eikime drąsiai į kovą. Visi, kaip vienas, stokime už Tėvynę. Lietuva pavojuje.

Tad ginkim Lietuvą. Parodykime, kad esame verti amžiais kovotos laisvės.

Ir ėjo vyrai būriais, daugiausia sodžiaus jaunimas, šiaudinių pastogių vaikai į nurodytus punktus, būtent: į Kauną, Alytų, Kėdainius ir kitur, kur buvo organizuojami savanorių daliniai.

1944 - 1953 metais vyko partizaninis karas prieš sovietinius okupantus. Europos istorijoje nėra kito tokio precedento, kada tauta ištisą dešimtmetį kovėsi su labai galingu ir klastingu priešu, viena, be jokios pagalbos. Visi Lietuvos partizanai buvo savanoriai. Jų kraujas pralietas ne veltui - 1990 metais Lietuva vėl atgavo laisvę ir nepriklausomybę. Atsirado nauja savanorių karta, apgynusi laisvę, sukūrusi Lietuvos kariuomenę.

Savanorių tradicijos turi šimtmečių istoriją: kai Tėvynei iškyla pavojus, dauguma lietuvių tampa savanoriais , nes Lietuva - savanorių žemė.

Žemaičių apygarda

Vakarų Lietuvos sritis įkurta 1948 m. gegužės 5 d. Sritis sujungė Žemaičių, Kęstučio ir Prisikėlimo apygardas. Pirmasis apygardos vadas buvo J. Žemaitis-Lukas.

Žemaičių apygarda įsteigta 1945 m. kovo mėn. (iki 1946 m. gegužės mėn. vadinosi Žemaičių legionu). Ją sudarė Kardo, Alkos ir Šatrijos rinktinės. Ši apygarda leido laikraščius „Laisvės balsas", „Kovojantis lietuvis", „Malda girioje".

Žymesni žygiai: 1945 m. gegužės 25 d. pultas Endriejavo miestelis (1950 m. pultas dar kartą); 1948 m. birželio 8 d. per tris valandas buvo išvaduoti Veiviržėnai, iškelta trispalvė, sunaikintos okupacinės valdžios įstaigos.

Apygardai vadovavo Adolfas Kubilius (1945 m. kovas-rugsėjis), Jonas Semaška-Liepa (1945 rugsėjis -1946 m. balandis), Fortūnatas Ašoklis-Pelėda (1946 m. gegužė-rugsėjis), Kazys Antanavičius (1946 m. rugsėjis-1947 m.balandis), Kazys Juozaitis-Meteoras ir Juozas Ivanauskas-Vygantas (1947 m. balandis-spalis), Vladas Montvydas-Žemaitis (1948 m. kovas-1953 m. rugpjūtis). Apygardos štabas sunaikintas 1953 m. rugpjūčio 29 d. Štabo narė, redagavusi spaudą, Irena Petkutė-Neringa apsupta nusišovė. Paskutinis apygardos partizanas Pranas Končius-Adomas žuvo 1965 m. liepos 6 d.

1999 m. sausio 15 d. KAM įsakymu Nr. 69, siekiant įamžinti Lietuvos laisvės Kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų apygardų vardus, Klaipėdos rinktinei buvo suteiktas Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vardas.

Klaipėdos rinktinės kūrimasis

1991 m. sausio 17 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymas „Dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos", ir ši diena laikoma Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT), dabar KASP įkūrimo data.

1991 m. kovo 1 d. patvirtinta pirmoji SKAT struktūra.

1991 m. gegužės 22 d. SKAT štabo viršininko įsakymu buvo įkurta Klaipėdos zonos savanorių rinktinė, jos vadu paskirtas V. Dambrauskas.

Prasidėjo kuopų formavimas. SKAT Klaipėdos pirmoji kuopa įkurta 1991 m. birželio 20 d., jos vadu paskirtas A. Šliogeris. Būrio vadai: V. Bublys ir H. Krivickas.

Klaipėdos rinktinę sudarė: Tauragės, Šilalės, Šilutės, Plungės, Mažeikių, Kretingos, Gargždų, Skuodo kuopos, įkurtos 1991 metais.

1992 m. balandžio mėn. pagal iš anksto paruoštą planą buvo blokuojami Rusijos kariniai daliniai, dislokuoti Klaipėdos apskrityje. Klaipėdos rinktinė įpareigota kontroliuoti Rusijos karinių dalinių transporto priemonių judėjimo teisėtumą. Buvo įkurti kontrolės postai prie miesto ligoninės, Liepojos gatvėje, prie Žemės ūkio technikumo, Sendvario, Rimkų kaimo geležinkelio pervaža, Minijos gatvėje, prie Celiuliozės kombinato.

Stebėtos ir kontroliuotos Kretingos, Tauragės, Mažeikių, Skuodo, Šilutės ir Plungės geležinkelio stotys.

Pagal Klaipėdos savanorių sukurtą projektą pasiūta rinktinės vėliava. 1992 m. vasario 16 d. ji buvo iškilmingai pašventinta. Nuo šios dienos SKAT Klaipėdos rinktinė turi kovinio dalinio simbolį - vėliavą.

1993 m. vasario mėn. buvo likviduotas karinės komendantūros, o jų  turtas ir funkcijos perduotas SKAT. Tarnybai pavedamos naujos užduotys: šaukiamojo amžiaus jaunuolių registracija ir jų šaukimas į tikrąją krašto apsaugos tarnybą.

1993 m. spalio 18 d. vadu paskiriamas kpt. Arvydas Daukantas.

1995 m. vasario mėn. įvykdyta reorganizacija. Susikuria Tauragės ir Telšių rinktinės.

1997 m. pradžioje SKAT Klaipėdos rinktinėje įkurta jūrų kuopa. Vadu paskirtas vyr. ltn. Algimantas Žemaila.

1997 m. liepos 22 d. į Klaipėdą atplaukė Danijos HG Lietuvos savanoriams padovanotas karo laivas, kuris gavo gražų ir prasmingą, su Žemaitija susijusį, vardą "Lokys".

Pamažu plečiasi ir stiprėja rinktinė, didėja savanorių gretos, griežtėja jiems keliami reikalavimai. Toliau tobulinama savanorių pajėgų struktūra.

1998 m. birželio 4 d. Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba pervadinta į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP).

1999 m. sausio 15 d. Klaipėdos rinktinei buvo suteiktas Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės vardas.

1999 m. gegužės 17 d. Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės vadu paskiriamas mjr. Leonas Stonkus.

2003 m. gegužės 5 d. LR KA ministro įsakymu naujuoju rinktinės vadu paskiriamas mjr. Vytautas Reklaitis. 

2004 m. lapkričio 29 d. - 2007 m. rugpjūčio 6 d. Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinei vadovavo mjr. Dainius Janėnas.

2005 m. liepos 1 d., reorganizavus Kęstučio apygardos 9-ąją rinktinę, prie Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės buvo prijungtos Tauragės ir Šilalės kuopos.

2006 m. sausio 1 d. į rinktinės pavaldumą perėjo reorganizuotos Žemaičių apygardos 10-osios rinktinės Telšių, Plungės ir Mažeikių kuopos.

2007 m. rugpjūčio 6 d. rinktinei vadovauti sugrįžo mjr. Vytautas Reklaitis.

2008 m. spalio 29 d. - 2009 m. gegužės 6 d. KASP Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės pagrindu  suformuotos aštuntosios  Goro provincijos atkūrimo grupės kariai (PAG-8) dalyvavo tarptautinėje operacijoje Afganistane.

2010 m. lapkričio 5 d. rinktinei vadovauti pradėjo plk. ltn. Kazimiras Čiuplinskas.

2011 m. liepos 2-3 d. rinktinė organizavo tradicines XXI-ąsias Krašto apsaugos savanorių pajėgų sporto žaidynes. Žaidynės vyko Armalėnų k. Šilutės rajone.

2011 m. balandžio 1 d. rinktinė perėmė karo prievolės administravimo funkcijas.

2012 m. sausio 1 d. sumažėjo rinktinės atsakomybės ribos. Rinktinė neteko 2 pėstininkų kuopų: Telšių 307 ir Mažeikių 305, kurios buvo perkeltos į naujai įsteigtą Prisikėlimo apygardos 6-ąją rinktinę. Pasikeitė ir 2 kuopų pavadinimai: 309 pėstininkų kuopa pervadinta į 307 pėstininkų kuopa, o 310 pėstininkų kuopa - į 305 pėstininkų kuopą.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. Klaipėdos regiono karo prievolės komplektavimo skyriaus Telšių teritorinis poskyris priskirtas KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės pavaldumui.

2013 m. kovo 1 d. rinktinės vadas plk. ltn. Kazimiras Čiuplinskas išleistas į atsargą.

Nuo 2013 m. gegužės 3 d. - 2015-11-23 rinktinėi vadovavo plk. ltn. Gintaras Jaloveckas

2015-11-24 rinktinei vadovauti pradėjo plk. ltn. Aristidas Gerasimavičius

2016 m. sausio 17 d.  Vilniuje apdovanota geriausia KASP kuopa - 302-oji pėstininkų kuopa.

2017 m. sausio 15 d.  rinktinėje atidaryta nauja 309-oji lengvoji pėstininkų kuopa.

2017 m. sausio 17 d. Vilniuje apdovanota geriausia KASP kuopa - 302-oji lengvoji pėstininkų kuopa, kuri šį apdovanojimą gauna antrus metus iš eilės.

2017 m. liepos 26 d.  rinktinei vadovauti padėjo mjr. Mindaugas Stackevičius.

2018 m. sausio 17 d.  302-oji lengvoji pėstininkų kuopą trečią kartą iš eilės tampa geriausiąja KASP kuopa.

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2018-12-19
Sprendimas: Fresh Media