Lietuvos kariuomenė
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Renginiai

 

 

Sausio 17 -oji savanorių diena

 

Sausio 17 dieną Krašto apsaugos savanorių pajėgos paminėjo 20-ąsias įkūrimo metines. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, įvyko iškilminga Savanorių pajėgų vėliavų būrių rikiuotė. Renginyje dalyvavo oficialūs valstybės vadovai, LR Seimo pirmininkė, LR Seimo nariai, Lietuvos kariuomenės vadovybė, visuomeninių organizacijų ir asociacijų atstovai bei kiti garbingi svečiai.

 

Pagal jau susiklosčiusią tradiciją iškilmingos rikiuotės metu krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė geriausios Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopos vadui įteikė pereinamąjį apdovanojimą - atkurtą istorinį XIV amžiaus kalaviją. Šiemet jis įteiktas Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 301 kuopos vadui kpt. Ričardui Aksamitui.

 

 

 

   KASP kariai rikiuoteje foto Vilius Dziavecka

 

1991-ųjų metų sausio 17 dieną, po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos vyriausybę, Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo. Tarnybos įkūrimas įteisino savanorių veiklą ir į valstybės gynimą oficialiai įtraukė visuomenę, kuri teisėtai galėjo ginti savo beatsikuriančią valstybę. Juridiškai legalizuotos jau veikiančios savanorių formuotės, pradėjusios kurtis 1990 metais. SKAT buvo sudarytos prielaidos paskirti vadovybę, formuoti dalinius.

 

Šiemet Savanorių pajėgoms sukako 20 metų, anot KASP vado pulkininko leitenanto Romualdo Moldario, per tuos metus pajėgos atjaunėjo ir stipriai pasikeitė ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai. Tai ypač gerai atspindi užduotys, kurios vykdomos šiandieną ir kurios turės būti įvykdytos ateityje. Mūsų pajėgų kariai dabar stovi vienoje gretoje su NATO koalicijos partneriais. Karių savanorių kovinis pasirengimas labai gerai vertinamas ne tik pratybų laukuose, bet ir taikos rėmimo operacijoje Afganistane. Užduočių Savanorių pajėgoms nemažėja. O tai reiškia pasitikėjimą, pelnytą nuosekliu, kryptingu darbu. Kariai savanoriai - patikimi partneriai!


Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba 1998 metais buvo reorganizuota į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP), kurios tapo sudėtine kariuomenės dalimi. 2003 metais KASP integruotos į Sausumos pajėgų sudėtį.

 

Lietuvai tapus NATO nare, pasikeitė KASP užduotys - nuo teritorinės gynybos pereita prie kolektyvinės gynybos, modernaus rezervo struktūros, organizuotos pagal funkcinę paskirtį, galinčią vykdyti plataus spektro užduotis. 2010 metų sausio 1 d. KASP perėjo prie naujos trijų lygių kovinio rengimo ir administravimo sistemos (KROV).

 

2004 metais iš karių savanorių suformuoti vienetai pradėjo dalyvauti tarptautinėse operacijose Balkanų regione. Misiją tarptautinių NATO Kosovo pajėgų (angl. KFOR) sudėtyje iki Lietuvos karių misijos baigimo regione 2009 m. birželį atliko dešimt KASP būrių.

 

Nuo 2003 metų iš viso apie 850 Savanorių pajėgų karių dalyvavo tarptautinėse operacijose Kosove, Irake ir Afganistane.

 

Nuo šių metų pradžios misijai Afganistane aktyviai pradėjo ruoštis KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kariai. Į misiją Goro provincijos atkūrimo grupės 14-osios pamainos sudėtyje (PAG-14) jie išvyks šių metų lapkričio mėnesį.

Dabar Krašto apsaugos savanorių pajėgas sudaro penkios rinktinės, apimančias visą Lietuvos teritoriją, ir LDK Butigeidžio dragūnų mokomasis batalionas. Pajėgose tarnauja daugiau nei 4500 karių savanorių ir apie 650 profesinės karo tarnybos karių. Šiuo metu Savanorių pajėgose suformuoti ir kartu su kariuomenės reguliariaisiais vienetais bei tarnybomis rengiamos keturios specializuotosios kuopos: Civilių ir karių bendradarbiavimo, Perkėlų, Specialiųjų operacijų pajėgų ir Medicinos kuopos.

 

Pagrindinis Savanorių pajėgų uždavinys - rengti karius savanorius siekiant vystyti ir išlaikyti parengtus, perdislokuojamus, nustatytą laiką nustatytoje vietovėje išlaikomus pajėgumus, gebančius savarankiškai (naudojant mažų padalinių taktiką), Lietuvos kariuomenės ar sąjungininkų sudėtyje, užtikrinti nacionalinių poreikių ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.

 

Dabartinis Savanorių pajėgų tikslas - ugdyti naują savanorių kartą, kurti modernias, gerai aprūpintas aktyviojo rezervo pajėgas, gebančias vykdyti užduotis tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

 

 

Moksleivių konkursas „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę"

 

Moksleivių konkurso

Kiek daug žinome apie Lietuvos kariuomenę?

   

 

Tradiciškai, kaip ir kiekvieną pavasarį, šiemet balandžio 29 dieną, Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyko moksleivių konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę" finalas. Šį kartą - jau šešioliktasis nuo konkurso atsiradimo pradžios. Daugiau nei dešimtmetį konkursą sykiu organizuoja Krašto apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijos, uoliai talkininkauja renginio idėjos autorės - Savanorių pajėgos.


Šiemet antrą kartą iš eilės geriausiai pasirodė ir nugalėtojo vardą apgynė Visagino Verdenės gimnazijos mokinys Vytenis Čipinys, jo mokytojas Valentinas Radzevičius. Antrąją vietą užėmė Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijos auklėtinis - Robertas Grabys, parengtas mokytojos Ritos Tamošauskienės. Trečioji vieta atiteko Tomui Dainiui Balčyčiui iš Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos, mokytojas Gediminas Mickonis.


Konkurso finalininkus pasveikino ir apdovanojo Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Savanorių pajėgų vadas plk. ltn. Romualdas Moldaris. Geriausiai pasirodžiusiems dalyviams įteikti diplomai, piniginiai prizai, specialios Švietimo ir mokslo ministerijos, Vytauto Didžiojo universiteto ir Šaulių sąjungos dovanos.


Idėja surengti šalies bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių konkursą „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę" gimė dar 1995 metais, Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) štabe. Savanoriai daug dėmesio pradžioje skyrė, ir tebeskiria, lietuviško patriotizmo bei pilietiškumo ugdymui. Tarnybai tada vadovavo dabartinis Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius, tuo metu - pulkininkas leitenantas. Prabėgus vos keliems metams po Nepriklausomybės atgavimo, buvo pastebėta, jog blėsta jaunimo patriotizmas, tautinė dvasia, esminiai dalykai, be kurių jokia lietuvių tauta negali turėti savos nepriklausomos valstybės. Visuomenė per mažai žino apie Lietuvos kariuomenę, kovas už laisvę bei nepriklausomybę ir ypač mažai - apie partizaninį 1944-1953 metų karą. Suprantama, kad be savosios istorijos teisingo suvokimo patriotizmas neįmanomas, todėl labai reikėjo naujos idėjos, naujų formų, kaip jį puoselėti. Taip gimė šis konkursas, sumanytas kaip puiki priemonė skatinanti moksleivius domėtis savo šalies, Lietuvos kariuomenės istorija, kovomis už nepriklausomybę, rezistencijos laikotarpiu.


Per visus konkurso gyvavimo metus konkurse dalyvavo daugiau kaip dešimt tūkstančių mokinių iš visos Lietuvos. Ne vienas ir ne du iš jų vėliau susiejo savo gyvenimą su Lietuvos kariuomene, baigę karo akademiją tapo karininkais, stojo tarnauti savanoriais. Džiugu, kad ir visi likusieji rengdamiesi ir dalyvaudami konkurse apie Lietuvos kariuomenę sužinojo žymiai daugiau nei iki tol. Svarbiausia yra tai, kad mūsų pedagogai, rengiantys moksleivius, neabejingi Lietuvos istorijai. Juk konkurso tikslai kilnūs - paskatinti moksleivius domėtis ne tik Lietuvos istorija, bet ir atkreipti dėmesį į kariuomenės vaidmenį Lietuvos valstybės raidoje, sekti dabartinės kariuomenės aktualijas, ugdyti jaunimo pilietiškumą ir pasididžiavimą savo valstybe bei kariuomene. Ir džiugu, kad tie tikslai šiais metais buvo pasiekti.

 

Ats. kpt. Vytautas VOVERIS
„Savanorio" redaktorius

 

Fotografijų aut.: vyr.srž. Eugenijus Žygaitis

 

 

Konkurso finalininkus bei dalyvius pasveikino ir apdovanojo Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Savanorių pajėgų vadas plk. ltn. Romualdas Moldaris.

 

Plk. ltn. Romualdas Moldaris pasveikino mokytoją Valentiną Radzevičių, paruošusį konkurso nugalėtoją

 

 

Konkurso nugalėtojas Visagino Verdenės gimnazijos mokinys Vytenis Čipinys

  
 
 

 

 

 
 
 
 
 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2011-09-06
Sprendimas: Fresh Media