Sportas

Nuo pat Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo, šalia kovinio rengimo ne mažesnis dėmesys skiriamas kūno kultūrai ir sportui plėtoti.

Jau 1991 m. liepos 6-7 d. Vilniuje įvyko I savanorių sporto žaidynės. Tai buvo ne tik sportinis, bet ir politinis įvykis, nukreiptas prieš okupacinę rusų kariuomenę. Pirmą kartą apie viešą renginį už Aukščiausios tarybos rūmų ribų buvo pradėta kalbėti dar ankstyvą 1991 m. pavasarį. Tada dar nebuvo galutinai apsispręsta koks tai turėtų būti renginys ar sportinis ar kitokio pobūdžio. Bent kokiu atveju tai turėjo būti renginys nukreiptas prieš okupacinę rusų kariuomenę. Dabar sudėtinga nustatyti Savanorių žaidynių idėjos autorių. Svarbų vaidmenį, kad jos gimtų suvaidino svarbūs to meto pareigūnai tokie kaip dabartinis Lietuvos kariuomenės vadas gen.mjr. Arvydas Pocius, pirmasis SKAT štabo viršininkas ats.plk. Jonas Gečas ir mjr. Levas Ritvas. Pastarasis dirbo SKAT štabe kur buvo atsakingas už renginius, taip pat ir už sportinius, o nuo 1998 m. iki mirties Krašto apsaugos ministerijos protokolo ir renginių skyriaus viršininku.  Pirmosiose žaidynėse daugiau kaip 300 savanorių iš aštuonių miestų ir rajonų varžėsi futbolo, krepšinio, virvės traukimo, šaudymo ir kovinės savigynos rungtyse. Geriausiai fiziškai pasirengę buvo Kauno savanoriai, antri liko alytiškiai, o trečiąją vietą užėmė Panevėžio savanoriai.

1991 m. rudenį Krašto apsaugos galiūno konkursą laimėjo SKAT Vilniaus operatyvinio būrio karys savanoris Virgilijus Alekna. SKAT komanda nugalėjo atvirose kulkinio šaudymo varžybose Policijos dienai pažymėti (labiausiai pasižymėjo Pasaulio kulkinio šaudymo čempionė savanorė Auksė Treinytė).

Nereikėtų stebėtis tokiu aktyviu sportiniu gyvenimu, nes nuo pat pradžių pajėgose dirbo daug žymių trenerių ir sportininkų – Arvydas Pocius, Bronislovas Juozaitis, Juozas Juocevičius, Valdas Kiveris ir kt.

1992 m. II savanorių žaidynės vėl įvyko Vilniuje, po kurių buvo nuspręsta žaidynes kiekvienais metais organizuoti vis kitame šalies apskrities centre.

Iki 2010 m. įvyko jau devyniolika Savanorių sporto žaidynių, kurias organizavo Klaipėdos, Panevėžio, Kauno, Tauragės, Alytaus, Šiaulių, Marijampolės, Utenos, Telšių ir Vilniaus savanoriai. Jubiliejinės XX savanorių sporto žaidynės 2010 m. vyks Kaune. Pirmosiose savanorių žaidynėse Kauniečiai laimėjo I vietą, artėjant jubiliejinėm žaidynėm Kauniečiai turi didelių ambicijų vėl iškovoti I-ają vietą. Kiekvienais metais į žaidynes stengiamasi įtraukti ir karių savanorių šeimos narius.

Nuo 1993 m., kai žaidynės vyko Klaipėdoje, vis didesnis dėmesys kreipiamas į karines sporto šakas. Pamažu buvo įvestos kovinio šaudymo, karinio kliūčių ruožo, karinio orientavimosi rungtys. Žaidynės tapo tarptautinėmis. XII ir XIII sporto žaidynėse dalyvavo daugiau kaip 400 lietuvių, rungtyniavo Danijos, Švedijos, Latvijos savanoriai, Lietuvos Šaulių sąjungos nariai. 2001 m. XI žaidynėse Vilniuje Kalnų parke savo jėgas svečių teisėmis išbandė ir Vokietijos kariuomenės (Bundesvero) atstovai.

1992-1994 m. laikotarpiu įvyko trys savanorių turizmo sąskrydžiai. 1992 m. – Šiaulių, 1993 m. – Prienų ir 1994 m. – Švenčionių rajonuose savanoriai varžėsi įvairiose turistinėse rungtyse: orientavimosi, kliūčių ruožo ir kitose. Deja vėlesniais metais šios tradicijos nepavyko pratęsti, tačiau žinant, kad savanorių pajėgose yra daug aktyvaus poilsio (turizmo) mėgėjų reikia tikėtis, kad jau netolimoje ateityje savanorių turizmo sąskrydžiai vėl džiugins visus šios įdomaus ir naudingo pomėgio entuziastus.

Nuo 1999 m. Savanorių pajėgos organizuoja futbolo turnyrą, skirtą Artūro Sakalausko atminimui. 1999 ir 2001 m. varžybų nugalėtoja tapo Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, 2000 m., 2002 m. ir 2003 m. – Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, 2004 ir 2005 m. nugalėtoja tapo Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, o štai net penkis kartus iš eilės nuo 2006 m. iki 2010 m. futbolo turnyro nugalėtojais tapo Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės futbolo komanda. Nenuostabu, nes rinktinėje futbolo tradicijos senos o ir komandos kolektyvas per daugelį metų keitėsi labai minimaliai. 2011 m. turnyro nugalėtojais tapo Vyčio apygardos 5-oji rinktinė.

1995 m. įvykusiose V Krašto apsaugos sporto žaidynėse laimėjo savanoriai, nugalėję krepšinio, galiūno, orientavimosi ir kroso varžybose.

1997 m., 1999 m. ir 2001 m. savanorių kovinės savigynos mėgėjai iškovojo pirmąją vietą „Geležinio Vilko“ taurės varžybose.

Pirmas didelis laimėjimas užsienio karių varžybose pasiektas 1995 m., kai Pasaulio CISM karių orientavimosi sporto varžybose savanorės Jolanta Vosyliūtė, Vilma Rudzenskaitė, Galina Pilipenko ir Daiva Klikūnaitė (Morkūnienė) iškovojo bronzos medalius. 1999 m. II Pasaulio karių sporto žaidynėse savanoriai iškovojo 3 medalius – vieną sidabro ir du bronzos. Juos laimėjo orientacininkai Marius Mažulis, Svajūnas Ambrazas, Ieva Sargautytė, Dainora Alšauskaitė ir Vilma Rudzenskaitė.

Taip pat dideli pasiekimai iškovoti 2000 m. Europos čempionate Belgijoje ir Pasaulio čempionate Norvegijoje, kur buvo laimėtos pirmosios vietos. Čempionėmis tapo savanorės Ieva Sargautytė, Renata Misiūnaitė, Dainora Alšauskaitė ir Vilma Rudzenskaitė.

2003 m. Pasaulio kariškių orientavimosi čempionatas vyko Lietuvoje, kur Lietuvos savanoriai iškovojo daug laimėjimų: Ieva Sargautytė nugalėjo asmeninėse varžybose, moterų komanda tapo nugalėtoja estafečių varžybose, komandinėse varžybose vyrų ir moterų komandos iškovojo sidabro medalius.

Stiprių sportininkų yra Dainavos apygardos 1-ojoje, Dariaus ir Girėno apygardos 2-ojoje, Žemaičių apygardos 3-iojoje ir Vyčio apygardos 5-ojoje rinktinėse. Savanorių pajėgose tarnavo ir tarnauja daug gerų sportininkų, kai kurie jų vėliau tapo profesionalais: Virgilijus Alekna, Eurelijus Žukauskas, Rolandas Matulis, Arvydas Macijauskas, Auksė Treinytė, Karolis Rauba, Tomas Venskūnas, Alidas Žukauskas, Aivaras Jokūbaitis, Svajūnas Ambrazas, Gintaras Vilniškis ir kt. Buvęs savanoris j. srž. Vidas Blekaitis dabar tarnauja Karo policijoje ir toliau aktyviai dalyvauja visose galiūnų varžybose kurios rengiamos Lietuvoje ir užsienyje.

2008 metais Į XXIX Pekino vasaros olimpines žaidynes Lietuva pasiuntė net 9 kariuomenės atstovus.  Iš jų net septynis tarnaujančius Savanorių pajėgose. Tai Didžiosios Kovos rinktinės savanoriai eil. Albertas Techovas (dziudo), eil. Aleksandras Kazakevičius (imtynės), eil. Donata Rimšaitė (šiuolaikinė penkiakovė) ir gr. Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė), imtynininkas eil. Mindaugas Mizgaitis iš Dariaus ir Girėno rinktinės, Vyčio rinktinės atstovė bėgikė eil. Rasa Drazdauskaitė ir imtynininkas eil. Valdemaras Venckaitis iš Žemaičių rinktinės.

Pekine olimpiadoje bronzos medalį Lietuvai laimėjo Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės karys savanoris Mindaugas Mizgaitis, graikų-romėnų imtynių 120 kg svorio kategorijos varžybose iškovojęs bronzos medalį.

2009 m. vyko I-osios Lietuvos kariuomenės ir policijos žaidynės kuriose dalyvavo Didžiosios Kovos 8-osios ir Dainavos apygardos 1-osios rinktinės kariai. Žaidynėse Didžiosios Kovos 8-osios rinktinės kariai futbolo rungtyje laimėjo I-ają vietą o 1-osios rinktinės krepšinio komanda laimėjo 3-ają vietą.

2009 m. Kovo 10 d. Kazlų Rūdoje įvyko lietuviškosios savigynos turnyras, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui paminėti. Krašto apsaugos savanorių I komandai atiteko antroji vieta.

KASP sporto žaidynių bendrakomandinių rezultatų suvestinės ir informacija.