| Kariuomenės struktūra » Specialiųjų operacijų pajėgos » Kovinių narų tarnyba (KNT) » Simbolika ir tradicijos | Spausdinti 
|
Simbolika ir tradicijos
 | LK SOP KNT ženklas patvirtintas 2011 m. birželio 10 d.
Ženklas - siaurėjančio į apačią samanų spalvos skyde auksinis durklas, iškylantis virš mėlynos spalvos bangų ir perpintas dviem auksiniais susivijusiais žalčiais. Durklas, iškylantis virš bangų, simbolizuoja tarnybos paskirtį, ginkluotą pasipriešinimą, pabrėžia šaukimą vykdyti pareigą tėvynei. Du susiviję žalčiai simbolizuoja begalybę, nuolatinį judėjimą, atgimimą, kariams - komandinį darbą, nuolat atsinaujinančią, neišsenkančią jėgą. Tamsiai mėlynos spalvos bangos motyvas simbolizuoja jūrą, žymi tarnybos paskirtį. Samanų spalva - Specialiųjų operacijų pajėgų spalva.
|
Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų Kovinių narų tarnybos ženklas | Ženklo autorė - Žana Vilks |
 | LK SOP KNT kokarda patvirtinta 2007 m. spalio 23 d.
Kokarda - žalvariniai lengvos konstrukcijos inkaras su paukščio sparnais iš šonų ir durklu viršutinėje kairėje pusėje, perpinti iš viršaus žemyn nuo inkaro žiedo besidriekiančiu lynu.
Kokarda simbolizuoja tris gamtos stichijas. Tamsiai mėlynos spalvos beretė simbolizuoja visą praryjančią jūros prarają, nežinomybę, yra neišsenkančios gyvybės, energijos šaltinis, kurio tamsi gelmė slepia daug nežinios, o neišmatuojamas lygus paviršius reiškia begalybę. Inkaras simbolizuoja Kovinių narų tarnybos sąsają su vandeniu, tvirtumą, pasipriešinimą jėgai, ištvermę, išsigelbėjimą ir viltį. Naro peilis nukreiptas į jūros gelmes simbolizuoja tarnybos paskirtį, ginkluotą pasipriešinimą, pabrėžia šaukimą vykdyti pareigą Tėvynei. Sparnai simbolizuoja infiltravimą iš oro. Virvė - visų trijų stichijų - oro, žemės ir vandens - surišimą į vieną.
|
Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų Kovinių narų tarnybos kokarda | Šis ženklas naudojamas nuo 2007 m., yra "pakrikštytas" ugnimi Afganistane. Reprezentuoja KNT kaip kovinį vienetą. |
 | KNT emblemos simbolika yra sukurta remiantis senovės Kuršių istorija. Jos simboliai ir tradicijos simbolizuoja KNT dabarties veiklą. Kuršiška dvasia ir tradicijos artimos vakarų Lietuvos krašto žmonėms taip pat ir KNT narams, kurie yra Specialiųjų operacijų pajėgų atstovai vakarų Lietuvoje.
|
 | Kuršiai
Kuršiai - vienintelė Lietuvos teritorijoje gyvenusi gentis, kuri turėjo platų išėjimą į Baltijos jūrą. Iš visų baltų genčių tik kuršiai ir prūsai gyveno prie jūros. Tai sąlygojo aktyvius jų kontaktus su kitomis prie Baltijos gyvenusiomis gentimis ir tautomis. Kuršiai buvo viena turtingiausių ir karingiausių baltų genčių, istoriniuose šaltiniuose dažnai apibūdinami kaip "baltų vikingai". Rašytiniai šaltiniai liudija kuršius buvus gerais jūrininkais, kurie savo laivais persekiodavo kitą jūros krantą ir, kaip ir šių dienų koviniai narai, narsiai kaudavosi tiek jūroje, tiek ir sausumoje. |
 | KNT jau yra tapusi tradicija įvairių švenčių bei renginių metu prisiminti kuršiškas tradicijas ir simbolius. Aktyviai bendradarbiaujant su Klaipėdos universiteto archeologijos katedra, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualiojo dizaino katedra, Klaipėdos krašto istoriniais klubais buvo atkurtas IX a. Kuršių kario įvaizdis (vizualizacija), dalis kuršių kario ekipuotės ir ginkluotės. |
SOP nuotr., http://www.vilkatlakai.tai.lt/
.jpg){kind=small}
