| Kariuomenės struktūra » Specialiųjų operacijų pajėgos » Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas (VDJB) » Istorija » Vardas jėgeris | Spausdinti 
|
Vardas jėgeris
LDK 1-ojo Didžiosios buožės pėstininkų regimento eilinis ir karininkas 1792-1794 | Jėgeris - vokiškai Jager - medžiotojas, šaulys. Pirmą kartą paminėtas per trisdešimtmetį karą (1618 - 1648 m.). Jėgeriai sudarė specialias šaulių komandas. Šios komandos buvo formuojamos iš eigulių, jų vaikų, taikliai šaudančių karių. Kovėsi išskleistinėje rikiuotėje, taikliai šaudė, privalėjo labai gerai orientuotis miške, įsitvirtindavo kaimuose, mažuose miesteliuose, kuo puolantiems pridarydavo daug nuostolių, dengdavo savųjų dalinių sparnus, stengdavosi apeiti priešo sparnus ir jų apsuptį, padėdavo savajai kavalerijai. Raiti atlikdavo žvalgybą ir reidus priešo užimtose teritorijose, naikindavo priešų gurguoles ir atskirus padalinius. Ginkluoti buvo graižtviniais štuceriais, trumpais kardais, peiliais. Pagrindinė jėgerių emblema - medžioklės ragas. |
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIIIa. vid. jėgerių daliniai buvo Radvilų milicijoje. To pat amžiaus pabaigoje per kariuomenės reformas Janičarų dalinys performuotas į Didžiosios buožės šaulių - jėgerių vėliavą.
Abiejų Tautų Respublikoje Ketverių metų Seimas (1788-1792) numatė padidinti bendrą kariuomenės kontingentą iki 100 tūkstančių karių. Kariuomenės etatuose buvo ir atskirieji jėgerių daliniai, kurie karo atveju turėjo sudaryti atskiras komandas prie pėstininkų regimentų.
1794 m. sukilimui Lietuvoje suorganizuoti raitųjų ir pėsčiųjų jėgerių būriai.
Prancūzijos imperatoriui Napoleonui I įžengus į Vilnių, kartu su pėstininkų bei kavalerijos pulkais imtasi formuoti jėgerių - šaulių batalionus.
1817 m. Rusijos imperatorius Aleksandras I įsakė suformuoti Lietuviškąjį atskirąjį korpusą tik iš LDK žemių. Suformuotame korpuse buvo 3 jėgerių pulkai.
Po 1831 m. sukilimo pralaimėjimo Lietuvoje Prancūzijos ir Italijos Svetimšalių legiono sudėtyje buvo lietuvių jėgerių batalionai.
 |  |  |
LDK Didžiosios buožės janičarų vėliavos karininkas ir eilinis 1777-1792 m. | Trakų pavieto 1831 m. sukilimo jėgerių karininkas
| 6-ojo raitųjų jėgerių pulko, suformuoto 1831 m. Lietuvoje kariai - sukilėliai |
 |  |  |
Lietuviškojo raitųjų jėgerių pulko (Prancūzijos kariuomenės sudėtyje) vadas plk. Ignotas Moniuška (pirmame plane) ir eilinis | Prancūzijos Svetimšalių legiono, kovojusio 1832 m. Portugalijoje, lietuvių jėgerių bataliono karys
| Romos Respublikos 1849 m. Mirties bataliono lietuvis šaulys - jėgeris
|
Nuotraukos iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvo.
.gif){kind=small}
.jpg){kind=small}
