Tradicijos

"...Šitą kuopą [Geležinio Vilko rinktinės Ožio kuopa] ir vadina paslaptingąja kuopa. Jų taktika tikrai partizaniška - padaro kokių nors ofenzyvų ir dingsta. Veltui ieško rusai - jie dingo, tarsi žemė prarijo. Rusai žino, kad partizanų čia yra, bet jokiu būdu negali jų surasti ar susekti. Šita jų taktika yra pati geriausia: viena - sukelia baimės rusams, šnipams, antra - patys neturi aukų, išsaugoja ryšius."

Justinas Lelešius-Grafas,

Tauro apygardos partizanų kapelionas

"Jie [kaimo gyventojai] mus pamatę uniformuotus negalėjo atsistebėti...čia puikiausiai atrodą vyrai. Puikios diagonalo uniformos, puikiais ginklais apsiginklavę, kaip tikri lietuviškos kariuomenės kariai..."

Justinas Lelešius-Grafas,

Tauro apygardos partizanų kapelionas

"...Išreikšdamas padėką savo ginklui, ginklą pabučiuoju. Iš lengvo, neskubėdami, vėl traukiamės. Eidamas galvoju, koks aš laimingas, kad paėmiau visą apginklavimą. O tu mano mašinka mašinka. Tvirtai spaudžiu ją prie savęs. Jei nebūtum tu veikusi, savo mirtį mačiau tikrai..."

Juozas Paliūnas-Rytas

Prisikėlimo apygardos vadas

"...Lietuviai į partizanų gretas stojo ne kaip rekrūtai, bet tikrai savanoriškai. Visa tai kaip tik rodo, kad lietuvis lasivę myli labiau negu gyvenimą. Tikrojo lietuvių tautos sūnaus ar dukros dvasia buvo ir tebėra nepalaužta ir šiandien, nes jie žino, jog kovojama už šventą ir teisų reikalą [...]. Aš esu kalbėjęsis su daugeliu eilinių partizenų bei jų vadais, ir mūsų bendras pageidavimas buvo tas, kad tada, kai Lietuva atgaus laisvę, kiekviename miestelyje, toje vietoje, kuri buvo skirta partizanų lavonų niekinimui, būtų pastatytas kryžius ir paminklas, kuriame būtų parašyti tokie žodžiai, kokių partizanai nusipelnė".

Adolfas Ramanauskas-Vanagas