Karių rengimas

Tinkamai parengti kariai, gerai išmanantys šiuolaikinę karybą, pasiryžę ginti Tėvynę karo atveju, gebantys veikti daugianacionalinių pajėgų sudėtyje, plataus spektro ir įvairaus intensyvumo operacijose, yra svarbiausia ir nepakeičiama krašto apsaugos sistemos investicija. Todėl kariniam rengimui skiriama daug dėmesio, o nuolatinis poreikis gilinti žinias ir įgūdžius bei profesionalumo siekimas yra išskirtinis karių bruožas.

Reikalavimai kariams, o kartu ir karių rengimas priklauso nuo karinės pareigybės, nuo karo tarnybos, karinio laipsnio ir karinės specialybės. Taikos metu Lietuvos kariuomenėje tarnaujama savanoriškai - profesinėje ar savanorių karo tarnyboje. Kariai savanoriai neatlieka karo tarnybos nuolatos, tarnauja bent 20 dienų per metus (dažniausiai savaitgaliais), bet gali būti pašaukti į tarnybą ar mokymus ir ilgesniam laikotarpiui. Pašaukti į tarnybą ar mokymus kariai savanoriai dėl to turi atsitraukti nuo pagrindinio darbo ar užsiėmimo. Profesinės karo tarnybos kariai kariuomenėje tarnauja nuolatos, tai yra jų pagrindinė ir tiesioginė profesija.

Lietuvos kariuomenėje tarnauja daugiau nei 7 000 profesinės karo tarnybos karių ir apie 4 200 karių savanorių. Didžiausią leistiną karių skaičių nustato LR Seimas kasmet priimdamas įstatymą.

Priėmimas į karo tarnybą
Karių parengimas išsiskiria dideliais reikalavimais ištvermei, drausmei ir atsakomybei, todėl jau pradiniame etape - priimant į tarnybą - yra svarbu atrinkti tinkamus karo tarnybai. Atrankoje gali dalyvauti tik neteisti, amžiaus, išsilavinimo, fizinio parengimo ir sveikatos būklės bei kitus kriterijus atitinkantys asmenys.

Priimant į karo tarnybą, atrenkami ne tik atsakingi, bet ir nebijantys naujovių ir iššūkių jaunuoliai, siekiantys įgyti karinį parengimą ir susieti savo ateitį su kariuomene. Ne mažiau kariuomenei reikalingi ir profesionalūs atskirų sričių specialistai, tokie kaip medikai, informacinių technologijų ir kitų sričių specialistai, kurių kariuomenė nerengia, bet be kurių nebūtų pajėgi sėkmingai vykdyti nustatytų uždavinių.

Atrankos kriterijai skiriasi priklausomai nuo siekiamo įgyti karinio laipsnio bei kitų pareigybei keliamų reikalavimų. Stojantiems į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, kurią baigus įgyjamas karininko laipsnis, taikomi kiti atrankos kriterijai nei siekiantiems kitų karinių laipsnių. Kai kurioms pareigybėms užimti reikalaujama specialių žinių ir įgūdžių.

Kariuomenė yra Lietuvos valstybės karinės gynybos institucija, todėl tarnaujantys kariai privalo ne tik pasižymėti reikiamomis savybėmis ar žiniomis, bet ir būti ištikimi valstybei, kurią gintų iškilus kariniam pavojui. Todėl Lietuvos kariais, kaip Lietuvos valstybės gynėjais, gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Tapdami kariais jaunuoliai iškilmingoje aplinkoje prisiekia Lietuvos valstybei ir pasirašo vardinį priesaikos lapą.

Karių karjera ir karinis rengimas
Karinio rengimo, kaip ir atrankos, reikalavimai ir tvarka skiriasi dėl turimo kario statuso, turimo ir siekiamo įgyti karinio laipsnio bei kitų kario pareigybei keliamų reikalavimų. Profesinės karo tarnybos kario rengimas vyksta nuolatos, kario savanorio - kai pašaukiamas į mokymus. Karinis rengimas susietas su karių karjera. Naujos žinios įgyjamos ir atskleidžiamas potencialas suteikus galimybę išbandyti save įvairiose pareigose.

Tiek karininkai, tiek seržantai ir puskarininkiai gali būti vadai ar specialistai. Todėl ne tik priėmimo tvarka, bet ir paskesnis karininkų vadų ar specialistų, taip pat ir seržantų bei puskarininkių vadų ar specialistų karinis rengimas skiriasi.

Skirtingiems karinio rengimo poreikiams užtikrinti krašto apsaugos sistemoje veikia šios karinio mokymo institucijos:
● Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, rengianti kariūnus pirmajam karininko laipsniui gauti ir organizuojanti karininkams taktinio lygmens karjeros, kvalifikacijos ir specialisybės kursus..

● Lietuvos kariuomenės Mokymų ir doktrinų valdyba įgyvendina karinio rengimo politiką krašto apsaugos sistemoje, ruošia Lietuvos karius, gebančius vykdyti įvairias karines užduotis.

● Kiti specializuoti karinio mokymo centrai, rengiantys pajėgoms reikalingus specialistus (Sausumos, Karinių oro, Karinių jūrų pajėgų, taip pat karo inžinierius, žvalgus ir t. t.)

Keičiantis kariuomenei keliamiems reikalavimams, karinio mokymo institucijos taip pat turi pritaikyti programas, siekdamos užtikrinti aukštą karinio parengimo lygį (kokybę). Tiek pradiniam kariniam parengimui įgyti, tiek kvalifikacijai kelti kariai yra siunčiami mokytis į užsienio valstybių karinio mokymo institucijas, viena jų - Baltijos gynybos koledžas.

Veikiant daugianacionalinių pajėgų sudėtyje labai svarbu gerai mokėti anglų kalbą, nors vykstant į tarptautines operacijas užsienio valstybėse pravartu mokėti ir tų šalių kalbas. Koviniam rengimui svarbu geri, patyrę instruktoriai bei išplėtota infrastruktūra. Koviniam rengimui (lauko sąlygomis) yra skirti Pabradės, Gaižiūnų ir Kazlų Rūdos poligonai, kuriuose mokymo infrastruktūra yra plėtojama siekiant, kad atitiktų NATO reikalavimus. Kasmet Lietuvoje organizuojamos nacionalinės ir tarptautinės pratybos, kai kurios jų tapusios jau tradicinėmis, apimančios vienos ar kelių kariuomenės rūšių pajėgas.

Kovinio rengimo centre veikia modernus kompiuterizuotas taktikos treniruoklis, gebantis įvairiapusiškai ir tikroviškai imituoti konfliktus. Jis yra skirtas koviniam rengimui, planuojant ir vykdant kovines ir krizių valdymo operacijas. Be to, šiuolaikinės karinės operacijos reikalauja skirtingų karinių pajėgų sąveikumo, todėl ne mažiau svarbu, kad sausumos pajėgų kariai gebėtų kartu veikti su karinių oro, karinių jūrų ar specialiųjų operacijų pajėgų kariais.

Tarnybos socialinės garantijos

Karių ir jų šeimų socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politka orientuota į karių socialinių garantijų sistemos tobulinimą, socialinio saugumo, karių motyvacijos tarnauti profesinėje karo tarnyboje ar aktyviajame rezerve didinimą, karių tarnybos sąlygų gerinimą, sveikatos priežiūros sistemos tobulinimą, karių, išeinančių į pensiją, prisitaikymo prie civilinio gyvenimo gerinimą.

Bene didžiausia karių socialinė garantija - kario valstybinė pensija, kuri mokama ištarnavus tam tikrą skaičių metų (paprastai 20 metų) ir išėjus į atsargą. Be to, sulaukę senatvės pensinio amžiaus, kariai taip pat gauna ir valstybinio socialinio draudimo ("Sodros") pensiją.

Rūpinamasi ir karių sveikatos priežiūra - yra teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, visuomenės sveikatos paslaugos, medicininė reabilitacija, psichologinė pagalba. Prireikus psichologinė pagalba teikiama ir karių šeimos nariams.

Karių šeimoms sudaromos sąlygos sportuoti, dalyvauti kariuomenės organizuojamuose kultūriniuose renginiuose.

Didelis dėmesys skiriamas į tarptautines misijas išvykusių karių šeimoms, jos kviečiamos į įvairius sociokultūrinius renginius, organizuojamus per visą jų artimųjų buvimo tartautinėje misijoje laikotarpį.

Nepamirštami ir į atsargą išeinantys kariai, jiems padedama prisitaikyti pasikeitusioje socialinėje aplinkoje. Išėjusiems į pensiją kariams teikiama medicininė reabilitacija, profesinio orientavimo konsultacijos ir pan.