Kario savanorio tarnyba

Šiandien Krašto apsaugos savanorių pajėgos yra aktyvi kariuomenės rezervo dalis, pasirengusi vykdyti pačias įvairiausias užduotis. Savanoriai dalyvauja tarptautinėse operacijose, padeda gyventojams stichinių nelaimių ir katastrofų metu, prireikus sustiprina reguliariosios kariuomenės vienetus, o kilus grėsmei Lietuvoje - pasirengę vykdyti gynybines užduotis ir suteikti paramą sąjungininkų pajėgoms.

Kario savanorio tarnyba yra nenuolatinė karo tarnyba, suderinama su kario savanorio „civiliniu" darbu, mokslais ar studijomis. Per metus karys savanoris vidutiniškai pratybose praleidžia iki 30 parų. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis.

Kariams savanoriams finansiškai kompensuojamas tarnybos metu praleistas laikas (t. y. už dienas, praleistas mokymuose, mokamas atlyginimas, prilystantis atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kario atlyginimui), apmokamos išlaidos susijusios su tarnybos atlikimu, suteikiamos socialinės garantijos.

Galimi du tarnybos būdai Krašto apsaugos savanorių pajėgose:
Rikiuotės kariais savanoriais į KASP vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais gali būti priimami Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 42 metų amžiaus.

Nerikiuotės kariais savanoriais priimami Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie dėl amžiaus ar sveikatos būklės netinka rikiuotės tarnybai, tačiau tinka atlikti karinių specialistų ar kitokią Savanorių pajėgoms reikalingą nerikiuotės karo tarnybą. Nerikiuotės kariais savanoriais asmenys gali būti priimami nuo18 iki 52 metų.

Savanorio karo tarnybos sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 3 ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Asmuo, sudaręs sutartį, prisiekia Lietuvos valstybei. Sutarčiai pasibaigus ji gali būti pratęsiama.

Tarnybos metu savanoriai įgyja karinę specialybę, dalyvauja pratybose ar tarptautinėse misijose.