Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Galvos smegenų traumos

 

 

LK Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos KSPS

Karinės medicinos ekspertizės komisijos psichologė

Kpt. Ieva Puošiūnaitė

 

 

 

Galvos smegenų traumos, jų įtaka asmenybės bruožų formavimuisi bei asmens adaptacijai visuomenėje


Pastaruoju metu pasaulinėje mokslinėje praktikoje ypatingai susidomėta galvos smegenų pažeidimų įtaka asmenybės formavimuisi, asmens adaptacijai visuomenėje.


Nelaimingus atsitikimus, apsinuodijimus ir traumas pagrįstai galima vadinti ir Lietuvos nacionaline nelaime, nes mirtingumas nuo jų, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra labai didelis ir toliau sparčiai didėjantis. Kaukolės ir galvos smegenų sužalojimai pasitaiko dažniau nei kitų kūno dalių ir sudaro 1/3 t.y. 25 - 50 % visų traumų. Vaikams galvos smegenų trauma sudaro iki 75 % visų traumų. Iš jų 9 - 35 % ligonių miršta. Pastebima, kad iki 3 m. galvos traumų berniukams ir mergaitėms pasitaiko panašiai, nuo 3 m. berniukams jų padaugėja, o vyresniame amžiuje berniukų ir mergaičių, patyrusių galvos traumas, santykis tampa 2:1. Smegenų sukrėtimas yra vyraujantis ir sudaro 73 % visų galvos smegenų traumų, smegenų sumušimai sudaro 25 %, suspaudimai 2 %.


Jei daugumos ligų atvejais sergamumas palaipsniui mažėja, tai galvos traumų, priešingai, turi tendenciją didėti. Vaikų amžiuje galvos traumos pasitaiko dažnai, tačiau skirtingai nei suaugusiųjų atveju, į gydymo įstaigą kreipiamasi žymiai rečiau. Vaikai galvos smegenų traumas pakelia žymiai lengviau nei suaugusieji - dažnai net nepraranda sąmonės, žaidžia toliau. Taigi lengvos traumos dažnai nebūna pakankamai įvertinamos, o pas gydytoją kreipiamasi tik esant žymiai sunkesnėms traumoms ar išsivysčius jų komplikacijoms. Tuo tarpu galvos smegenų traumų komplikacijos yra dažnas reiškinys - jos būdingos 50 - 80 % patyrusių galvos smegenų traumas vaikų. Ūminiu galvos smegenų traumos periodu atsiradę funkciniai ar organiniai pakitimai gydant lyg ir išnyksta ir ligoniai iš stacionaro išleidžiami tarsi sveiki. Tuo tarpu daugumai asmenų tie pakitimai vystosi viena ar kita linkme.

 

Pastaruoju metu pasaulyje ypatingai susidomėta lengvo pobūdžio, dažnai statistikoje net nefiksuojamomis, galvos smegenų traumomis, nes yra manoma, kad ir lengvos traumos dažnai turi svarbių psichinių liekamųjų reiškinių - įtakoja asmenybės formavimąsi, asmens adaptaciją visuomenėje, elgesio, charakterio ypatumus. Tyrimais įrodyta, kad galvos smegenų pažeidimai sustiprina neadaptyvius asmenybės bruožus: asmenims, patyrusiems galvos smegenų traumas, būdingas didesnis asocialumo ir emocinio nestabilumo išreikštumas; merginų atveju asocialumo, emocinio nestabilumo sąsajos su trauma yra didesnės nei vaikinų atveju. Asmens adaptacijos sunkumai tiesiogiai priklauso nuo galvos smegenų pažeidimo sunkumo - kuo sunkesni galvos smegenų pažeidimai, tuo stipriau išreikštas asocialumas, emocinis nestabilumas. Asmens adaptacijos sunkumai tiesiogiai priklauso nuo galvos smegenų pažeidimų skaičiaus - kuo daugiau galvos smegenų pažeidimų, tuo stipriau išreikštas asocialumas, emocinis nestabilumas, įtarumas, nerimastingumas. Asmenys, patyrę sunkesnes galvos smegenų traumas, blogiau vertina savo atmintį, sveikatą, mažėja jų darbingumas.


Taigi, patyrus net ir lengvas galvos smegenų traumas, svarbia tampa tiek medicininė (fizinio krūvio ribojimas, rėžimo reguliavimas) tiek psichologinė pagalba (specialus ugdymas, užimtumo terapija, fizioterapija, psichologinis konsultavimas, psichoterapija). Svarbus yra šviečiamasis darbas, užtikrinantis, kad ir po nestiprių galvos traumų būtų laikomasi ramybės rėžimo, būtų užtikrinama specialistų pagalba, priežiūra. Terapinės ir reabilitacinės komandos tokiems asmenims turėtų padėti pasirinkti tinkamą darbo krūvį, laiką (darbingas tokių asmenų laikotarpis - iki pietų, todėl ypač negerai, jei tokie asmenys dirba arba mokosi antroje dienos pusėje), teikti psichoterapines paslaugas, padėti socialiai adaptuotis; šeimos nariams teikti emocinę paramą, patarimus.

 

 

(Straipsnis parengtas pagal I. Puošiūnaitės diplominį darbą "Galvos smegenų traumos, jų įtaka asmenybės bruožų formavimuisi bei asmens adaptacijai visuomenėje", VDU, 2001)

 
 
 
 
 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2016-09-13
Sprendimas: Fresh Media