Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Kas yra psichosomatika?

 

 

LK Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos KSPS

Karinės medicinos ekspertizės komisijos psichologė

Kpt. Ieva Puošiūnaitė

 

 

 

Pabandykime įsivaizduoti, kad vykdydami karinę užduotį kopiame per kalnus ir atsidūrėme pavojingoje perėjoje. Dideliame aukštyje pažvelgiame žemyn. Kokia pirmiausiai kylanti mintis? Bijau nukristi. Ką jaučiame? Baimę. Kokie pojūčiai kūne? Per nugarą nubėga šiurpuliukai, o gal atsirado nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje? Kitas pavyzdys: įsivaizduokime, kad valgome rūgščią citriną. Kokios kūno reakcijos? Susiraukiame, pajuntame, kad burnoje ėmė gausiai skirtis seilės. O juk visa tai tik įsivaizduojame... Iš medicinos istorijos žinomi dar XX a. pradžioje atliktų eksperimentų pavyzdžiai: vienas medicinos profesorių vardu Bernheimas sveikam vyrui ant sprando priklijavo pašto ženklą ir pasakė, kad tai yra nuodingų ispaninių vabalų pleistras. Toje vietoje kur buvo priklijuotas pleistras atsirado didžiulė pūslė. Iš šio nutikimo suprantame, kad žodinė įtaiga gali daryti aiškius fizinius pasikeitimus žmogaus kūne. Pavyzdžiai rodo, kad vien mintys apie kokią nors situaciją gali sužadinti jausmus ir fizines kūno reakcijas.


Šiuolaikinė medicina didelį dėmesį skiria tirdami somatinių (fizinių) sutrikimų bei įvairių psichologinių veiksnių ryšį. Taigi, dažniausiai psichosomatikos terminas vartojamas (išvertus iš graikų k.: psyche - dvasia, soma - kūnas) somatinėms ligoms, atsirandančioms daugiausiai dėl psichologinių priežasčių, apibūdinti.


Apie somatines emocijų pasekmes jau Antikoje rašė Platonas bei Sokratas. Daugelis Rytų medicinos krypčių taip pat grįstos emocinių žmogaus būsenų ir fiziologinių jo organizmo pakitimų tarpusavio ryšiu. Nuo XVIII a. šis ryšys vadinamas psichosomatikos vardu. Tačiau išsami psichosomatikos teorija susiformavo tik XX a.


1938 m. U. Džeikobsonas, naudodamas elektromiografiją nustatė, kad jei žmogus atlieka kūno judesius tik mintyse, jo raumenyse vis tiek atsiranda paslėpta įtampa. Vėliau nustatyta, kad žmogus mintyse sukeldamas tam tikrus emocinius vaizdinius (pvz. baimę) gali padažninti širdies susitraukimų dažnį. Tai patvirtina seną hipotezę, kad nėra tokio psichinio aktyvumo, kuris nebūtų lydimas fizinio atsako.


XX a. trečiame dešimtmetyje Aleksanderis (JAV) išskyrė 7 pagrindines psichosomatines ligas: bronchinė astma, reumatoidinis artritas (sąnarių uždegimas), opinis kolitas (storosios žarnos uždegimas), hipertoninė liga (padidėjęs kraujospūdis), neurodermitas (odos uždegimas), tirotoksikozė (padidėjusi skydliaukę stimuliuojančio hormono gamyba), opaligė (žaizdos skrandyje). Vėliau  psichosomatinių ligų sąrašą papildė: miokardo infarktas, psoriazė (žvynelinė), cukrinis diabetas, migrena (stiprus galvos skausmas).


XX a. būdingas bendras sergamumo mažėjimas, tačiau jei visas ligas padalintume į fizines bei psichosomatines, pastebėtume, kad sergamumas pirmos grupės ligomis mažėja, o antrosios - didėja (daugėja opaligių, tirotoksikozių, širdies ligų). Manoma, kad psichosomatinės ligos sudaro 40 - 60 proc. visų vidaus ligų. Reikia pripažinti, kad neegzistuoja vien psichinių ar vien somatinių ligų: net kaulų lūžiai dažniau būdingi A (aktyvaus) tipo žmonėms. A tipo asmenys taip pat dažniau papuola į avarijas, katastrofas. Taigi asmuo turi būti suvokiamas kaip trilypių - tiek biologinių, tiek psichologinių, tiek socialinių - duotybių visuma, o ligos išsivystymas ar ligos nebuvimas - kaip visų šių sistemų bendro funkcionavimo bei tarpusavio sąveikos pasekmė.


Psichologine prasme ligai impulsą duoda blogos gyvenimo situacijos, ilgai trunkantys stresiniai išgyvenimai. Tačiau kyla klausimas, kodėl į panašias situacijas papuolantys asmenys visgi jas išgyvena skirtingai, kodėl vieni suserga, o kiti ne. Įrodyta, kad žmogus esantis harmonijoje su savo aplinka gali toleruoti žymiai sunkesnes somatines ar psichologines traumas išvengdamas ligos.


Įrodyta, kad ligos atsiradimas arba jos nebuvimas tiesiogiai priklauso nuo asmenybės savybių. Pastebėta, kad kai kuriomis psichosomatinėmis ligomis sergantiesiems būdingi tam tikri asmenybės ypatumai. Kadangi emocinių reakcijų į nepalankias situacijas pobūdis priklauso nuo žmogaus asmenybės, todėl, remiantis asmenybės ypatumais, galime prognozuoti rizikos laipsnį konkrečiam individui susirgti kuria nors liga, pablogėjus jo asmenybės funkcionavimo sąlygoms. Pvz., dažnas pasikartojimas tokių emocijų kaip pyktis, įniršis, didelis individualizmas, ryškūs vienpusiški interesai, egoizmas, nuolatinis stengimasis aprėpti neribotą kiekį neaiškiai apibrėžtų dalykų per minimalų laiką, konfliktiškumas, savo galimybių pervertinimas veda prie širdies ligų; priklausomybės, nesavarankiškumo jausmas  - prie virškinamojo trakto sutrikimų; seksualinė įtampa - prie kvėpavimo sistemos sutrikimų. Bronchine astma serga neramūs, ambicingi žmonės, pasąmoningai trokštantys motinos dėmesio ir globos: astmos priepuolis - tai tarsi simbolinis motinos šauksmas (Elanders Dunbar, 1940). Artritu ir migrena serga kankiniai, nesugebantys socialiai priimtinais būdais išreikšti pykčio ir nukreipiantys agresyvius impulsus į save.(Elanders Dunbar, 1940). Opalige serga nepriklausomi ir aktyvūs gelbėtojai, giliai širdyje besijaučiantys lyg nepamaitinti kūdikiai: opa - simbolinis signalas - pamaitink mane (Elanders Dunbar, 1940). Hipertonine liga serga daug bendraujantys, dominuojantys optimistai, norintys sudaryti tobulo asmens įspūdį bei slopinantys savo pyktį ir nepasitenkinimą: kraujospūdžio pakilimas - signalas, jog vos sulaikau agresiją (Elanders Dunbar, 1940). Tokie asmenys apibūdinami kaip itin disciplinuoti, dirbantys ilgai, be atostogų, siekiantys profesinio tobulumo, išsiskiria ne tiek jėga, energija, nekantrumu kiek tuo, kad nejaučia baigto darbo džiaugsmo; jie linkę būti išoriškai ramūs, o viduje dažnai įsitempę ir prieštaringi.


Atsiradus nemaloniems kūno pojūčiams, skausmams neskubėkime vartoti medikamentų. Pirmiausiai pamąstykime, ką šis skausmas mums nori pranešti, kokia gali būti šio nemalonaus pojūčio psichologinė priežastis: gal pykstame ant aplinkinių, tačiau norėdami atrodyti tobuli bei nemokėdami išreikšti pykčio kenčiame dėl nuolat padidėjusio kraujospūdžio? O gal nuolatos savimi nepasitikime, nerimaujame ir visa tai pavirsta virškinamojo trakto sutrikimais?


Bet kokiu atveju nepamirškime, kad apie varginančias negatyvias mintis, jausmus, vidinius konfliktus ir jų keliamas fizines reakcijas galime pasikalbėti su savo psichologu ir galbūt atrasdami psichologines skausmo ar savo ligos priežastis bei išmokę valdyti savo mintis ir ėmęsi tam tikrų elgsenos  keitimo būdų, tiesiog imsime ir pasijusime žymiai sveikesni.

 

 

Nuotraukos autorės.

 
 
 
 
 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2016-09-13
Sprendimas: Fresh Media