Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Tatuiruotės - nauja ar sena mada?

LK Dr. Jono Basanavičiaus KMT Karo psichologijos skyriaus praktikantė, VU teisės psichologijos magistrantė Eglė Malokviejūtė 

 

Šiek tiek istorijos

 

Kūno žymėjimas žinomas jau nuo labai senų laikų. Anksčiau tatuiruotės simbolizuodavo narystę, stiprumą ar socialinį statusą. Taip pat tatuiruotės buvo daromos ir maginiais sumetimais, buvo manoma, kad tai, kas pavaizduojamas ant odos, atgyja ir pradeda gyventi. Jei, pavyzdžiui, žmogus išsitatuiruoja ženklą, simbolizuojantį jėgą, stiprybę, kažkiek to ir įgauna. Tai irgi yra tiesa, mat žmogus labiau susitelkia ties norima įgyti savybe. Graikijoje nuolatinę kūno žymę turintys vergai ir nusikaltėliai buvo lengviau valdomi, nes jų kūnai savaime išduodavo jų socialinę padėtį, o kaktos tatuiravimas buvo dažnas reiškinys iki 4 amžiaus, kol Romos imperatorius Konstantinas neuždraudė veidą žymėti tatuiruotėmis. Nors tatuiravimasis nebuvo visiškai priimtinas, tačiau nuo 1770 metų iki 1860 metų daug Europos ir Amerikos jūreivių grįždavo su kūno žymėmis, o Pilietinio karo metu tatuiruotės tapo naudingos, nes padėdavo išskirti skirtingose pusėse kariavusius amerikiečius. Tai buvo pirmas atvejis, kai kariai buvo sistemingai tatuiruojami kariniais tikslais.


Nors iki XIX amžiaus pabaigos tatuiruotė vis dar buvo svarbi, tačiau jau ne priverstinė nusikaltėlių identifikavimo priemonė. Tuo metu Anglijoje ir JAV tatuiruotės tapo madingos ir aukštesnės socialinės klasės sluoksniuose. Iki XX amžiaus 4-o dešimtmečio tatuiruočių mada baigėsi. Taip pat dėl erotinių simbolių, dominavusių kareivių tatuiruotėse, ir sveikatos problemų, kurias sukeldavo tatuiravimas, kariuomenė pradėjo rodyti viešą nusistatymą prieš tatuiruotes. Vis dėlto Antrojo pasaulinio karo metu dar buvo daroma daug tatuiruočių. Tokį kūno žymėjimą perėmė ir maištaujantis jaunimas, tad 6-ame dešimtmetyje tatuiravimas vėl buvo populiarus ir tapo pasipriešinimo socialinėms normoms ženklu. Kūno žymėjimas taip pat liko labai dažnu reiškiniu tarp kareivių, kurie tarnavo Taivanyje, Japonijoje, Korėjoje ar Panamoje.

 

Pokyčiai tatuiravimo madoje

 

Gerėjančiam požiūriui į tatuiruotes turi įtakos ir daugiau faktorių. Du svarbiausi tatuiruočių populiarinimo kaltininkai: televizija ir sportininkai. Prieš kiek daugiau nei dešimtmetį televizijoje tatuiruotiems žmonėms buvo suteikiamas kriminalinis arba maištininko įvaizdis. Dabar viskas pasikeitė - apie tatuiruotes rodoma dokumentika, realybės šou. Tatuiruotas žmogus nebestumiamas į visuomenės paraštes. Sportininkai taip pat labai daug prisideda prie tatuiruočių populiarinimo ir toleravimo. Jų kūnus vis dažniau puošia tatuiruotės, o visuomenė neskuba smerkti savo dievukų.


Tatuiruotės vis rečiau siejamos su stigmomis arba psichologinėmis problemomis. Anksčiau atlikti tyrimai rodė, kad tatuiruoti žmonės labiau linkę į alkoholizmą, socialinę izoliaciją, agresiją, per ankstyvus seksualinius santykius, dažną partnerių kaitą - apskritai, jie buvo priskiriami padidintos rizikos grupei. Naujausi tyrimai rodo, kad nebėra didelių skirtumų tarp tatuiruotųjų ir netatuiruotųjų. Tačiau, žinoma, yra pavyzdžių, kai kūno puošyba susijusi su patologija. Kartais tai gali būti kaip tam tikra priklausomybė vis labiau modifikuoti savo kūną. Taip pat  gydytojai nesutariama, ar tatuiruotės nekelia didesnio pavojaus atliekant radiologines procedūras.

 

Tatuiravimosi motyvai

 

1. Grožis, menas ir mada. Nemaža dalis žmonių tatuiruotę darosi dėl grožio, dėl draugų įtakos, mados, kūrybiškumo ar tiesiog noro atrodyti patraukliam. Kalbant apie moterų tatuiruotes, kūno žymėjimas neretai yra panašus į tokius kūno projektus kaip makiažas, plaukų dažymas ar dietos laikymasis. Pati kūno žymė tampa paprastu aksesuaru, kuris tiesiog pagražina individą ir jam neturi jokios papildomos reikšmės. Kai kalbame apie kūno žymėjimą kaip meno kūrinį, nenuostabu, jog didelė dalis tatuiruotes ar pirsingą (auskarų vėrimą) įsigijusių žmonių, nurodo būtent tokią kūno žymės įsigijimo priežastį, juk pats žodis menas turi daugybę reikšmių.


2. Individualumas. Individualumas, kaip priežastis įsigyti kūno žymę, pasirenkamas bene dažniausiai. Šiuolaikinėje visuomenėje asmens identitetas yra nestabilus, todėl kūnas tampa keičiamu objektu. Nusprendęs savo kūną išsitatuiruoti žmogus taip kuria savo asmenybę, pabrėžia savo išskirtinumą arba tikisi, kad tatuiruočių simboliai suteiks jam tų simbolinių savybių. Kūno žymes turintys individai patiria daug didesnį potraukį individualumui, nei jų neturintys. Poreikis individualumui taip pat gali parodyti ir tikimybę, kad žmogus kada nors įsigis kūno žymę.


3. Išgyvenimo atpasakojimas. Savo kūno žymėmis asmuo neretai nori perduoti tam tikrą pasakojimą visuomenei. Tatuiruotės gali simbolizuoti vertybes, gyvenimo patirtį ar idėjas. Kai kurie žmonės darosi tatuiruotes, nes nori su savimi visuomet nešiotis jam prasmingus simbolius, pavyzdžiui, mylimo žmogaus vardą ar jį simbolizuojantį piešinį.


4. Fizinė ištvermė. Kūno žymės įsigijimas neatsiejamas nuo skausmo, todėl neretai pats skausmas ir tampa priežastimi tatuiruotis, vertis auskarus, darytis randus. Kūno žymėjimas gali rodyti tvirtumą ar drąsą, kartu savęs žalojimo tendenciją. Į tai galima žiūrėti ir kaip į savižudiško elgesio apraišką, kai pjaustymasis ar bet koks kitas kūno žymėjimas malšina emocinį skausmą sukeliant sau fizinį skausmą. Fiziologiškai, tai galima paaiškinti tuo, kad patiriant skausmą išskiriamas endorfinas, kuris ne tik numalšina patį skausmą, bet sukelia ir tam tikrą euforijos būseną.


5. Dalyvavimas grupinėje veikloje. Kaip minėta, dvidešimto amžiaus vidurys buvo tas metas, kai kūno žymėjimas reiškė atsiskyrimą, maištavimą prieš socialines normas, o tatuiruotes dažniausiai turėdavo baikeriai, nusikaltėliai, kareiviai ar prostitutės. Šeštame dešimtmetyje kūną žymėtis pradėjo menininkai, gėjų/lesbiečių kultūra, pankai. Taigi tatuiruotė neretai parodo, kad žmogus priklauso tam tikrai grupei.


6. Pasipriešinimas. Tatuiruotė buvo pasipriešinimo simbolis ir toks lieka iki šių dienų. Paauglių  protestas prieš tėvų kartą yra svarbus motyvatorius kūno žymei įsigyti. Pasiryžti išsitatuiruoti nepaslepiamas vietas reikia drąsos, nes nors ir auga tolerancija, visgi gali pasitaikyti ir situacijų, kai tai sunkina gyvenimą. Tikėtina, kad kaklus ir dilbius išsitatuiravę žmonės taip maištauja, nes šių vietų beveik neįmanoma paslėpti, tačiau negalima griežtai teigti, kad šie žmonės yra maištininkai, nes kiekvienas atvejis yra individualus.


7. Tradicija. Kūno žymėjimas visada buvo svarbi religinių ir grupinių tradicijų dalis. Kūno žymė gana dažnai tampa priklausymo grupei ženklu ir šiandien.


8. Priklausomybė. Žmonės neretai sako, jog jie yra priklausomi nuo kūno žymėjimo ir jaučia malonumą tai darydami, taip pat yra trauka ir pačiam rezultatui.


9. Seksualinės priežastys. Neretai spenelių ar lytinių organų pirsingas yra ne tik dekoracija, bet ir tiesioginio seksualinio stimuliavimo įrankis. Žymėdamas savo kūną individas gali išreikšti savo seksualumo pripažinimą dabartinėje socialinėje visuomenėje.


10. Spontaniškumas. Savo kūno žymėjimas gali būti ir impulsyvus veiksmas. Tyrimuose kartais aptinkama atvejų, kai individai pasidaro kūno žymę būdami neblaivūs, taigi be jokios specifinės priežasties. C. Huxley  ir S. Grogan (2005) tyrime paaiškėjo, kad didelė dalis tatuiruotų ir pirsingą turinčių individų nežino apie galimus kūno žymėjimo pavojus ir neapsvarsto jų prieš procedūrą.

 

Pabaigai

 

Kadangi kūno žymėjimas dažnai neturi vieno motyvo, tad ir požiūris į tatuiruotą žmogų nėra vien neigiamas. Tatuiruotės pasidarymas vis dažniau laikomas kaip normalus ir įprastas reiškinys. Tatuiruotės didėja ir nebeslepiamos, o tai rodo, jog visuomenė jas priima vis labiau. Kritiškas požiūris į tatuiruotes ar netgi jų draudimas, greičiausiai taps vis retesniu reiškiniu, tačiau kai kurių profesijų atstovams liberalėjančio požiūrio dar gali tekti ilgiau palaukti. Pavyzdžiui, norintiems šiuo metu tapti kariu reiktų pagalvoti apie galimas tatuiruotės pasekmes ir ypač apie jų vietą bei piešinio turinį, nes tai gali būti nesuderinama su numatomos tarnybos pobūdžiu.

 
 
 
 
 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2014-04-07
Sprendimas: Fresh Media