Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Kaip vadas vertina kario psichologinį tinkamumą

 

Pastebėję pasikeitusią kario elgseną, karinių vienetų vadai dažnai atlieka neformalų kario psichologinio tinkamumo įvertinimą. Paprastai vienetų vadai ir patys kariai gerai pažįsta vienas kitą, nes kartu dirba, rengiasi ir dalyvauja tarptautinėse operacijose, todėl gali kuo puikiausiai pastebėti elgsenos pokyčius.

 

Tokie drausmės pažeidimai, kaip vengimas dirbti, nepaklusnumas ir neišprovokuotos agresijos priepuoliai, yra aiškūs požymiai, rodantys, kad asmuo gali turėti psichologinių problemų. Prie kitų požymių skirtini konfliktai šeimoje, miego sutrikimai ir irzlumas. Kai kam psichologinės problemos pasireiškia užsisklendimu savyje, dėmesio sutelkimo sutrikimais, nenoru daryti tai, kas anksčiau teikė džiaugsmo. Be to, gali kilti problemų, susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu - vairavimas išgėrus, sąmonės aptemimas, alkoholinė intoksikacija. Šie elgsenos modeliai rodo, kad asmuo nėra psichologiškai tinkamas.

 

Galimi nepakankamo psichologinio tinkamumo požymiai:

  • vengimas dirbti;
  • subordinacijos nepaisymas;
  • neišprovokuota agresija;
  • konfliktai šeimoje;
  • problemos dėl girtavimo;
  • miego sutrikimai;
  • padidėjęs jautrumas/irzlumas;
  • užsisklendimas savyje;
  • dėmesio sutelkimo sutrikimai;
  • džiaugsmo stoka;
  • valgymo įpročių pakitimas.

 

Apsisprendimas nukreipti karį pas specialistą

 

Nors kasdien susidurdami su kariais vadai nuolat juos vertina, apsisprendimas, kada ir kaip nukreipti karį, kad jo psichologinę būklę įvertintų psichologinės paramos specialistas, turi būti gerai pasvertas. Elgsenos pakitimai gali būti natūrali reakcija į dalyvavimą karinėje operacijoje, todėl nebūtinai juos reikia laikyti neatitinkančiais normos ar problemiškais. Iš tikrųjų vieneto kariams gali būti labai naudinga sužinoti, kad ir kitiems kariams buvo pasireiškusios analogiškos reakcijos ir kad ilgainiui jos normalizuojasi. Tačiau jei jos įgyja kraštutines formas ir (ar) trunka ilgesnį laiką, gali iškilti būtinybė nukreipti karį pas psichologinės paramos specialistą įvertinti psichologinės būklės. Spręsdami šiuos klausimus, karinių vienetų vadai turtėtų atsakyti sau į šiuos klausimus:

 

  • Ar reakcijos ilgainiui ėmė pasireikšti dažniau ir tapo ūmesnės?
  • Ar psichologinės problemos trukdo kariniam vienetui ir kariui įgyvendinti tarptautinės operacijos uždavinius?
  • Ar karys kelia pavojų sau ir kitiems?
  • Ar karys pats prašėsi nukreipiamas pas specialistą?

 

Teigiamas atsakymas į bet kurį iš šių klausimų gana aiškiai parodytų, kad vadas turėtų nukreipti karį oficialiai įvertinti jo psichologinės būklės. Jei vadas abejoja, jam gali būti ypač naudinga pasikonsultuoti su psichologinės paramos specialistu.


Įprasta streso reakcija


„Kartą Bosnijoje mes pakliuvome į artilerijos apšaudymą, kuris truko 36 valandas be pertraukos, ant mūsų galvų krito 1600 sviedinių per pirmąsias dvi valandas ir 4000-5000 per likusias 36 valandas. Sprogimai buvo sukrečiantys tikrąja to žodžio prasme. Sugrįžęs namo, dar apie pusę metų krūpteldavau net nuo stipresnio trinktelėjimo durimis. Tuo metu buvau dar tik kapitonas ir neturėjau daug kovinės patirties. Niekas vėliau apie apšaudymą nekalbėjo, aš irgi niekam neprasitariau apie savo reakciją į jį. Aš nesupratau, kas man vyksta - kodėl aš taip stipriai reaguoju į durų trankymą. Ilgainiui viskas praėjo. Būtų buvę išties naudinga, jei kas nors paaiškintų, kaip žmonės reaguoja į stiprius artilerijos apšaudymus ir kodėl aš taip reagavau į durų trankymą. Kareivius reikėtų informuoti, kad išsikalbėti naudinga - tai sukelia palengvėjimą."


Karinių vienetų vadų apklausa

 

 

Skaityti kitą skyrių: Kas tikrinama, atliekant oficialų pasirengimo įvertinimą?

 

Tekstas iš knygos "Psichologinės paramos teikimas visuose tarptautinės operacijos ciklo etapuose: vado knyga - vadovas". Knygą PDF formatu galite atsisiųsti čia.

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2018-01-22
Sprendimas: Fresh Media