Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Vado veiksmai

 

Po potencialiai trauminių įvykių vieneto karių elgesys dažnai savaime skatina psichologinės pusiausvyros atgavimą. Tačiau visų lygių vadų veiksmai gali būti ne patys palankiausi sudarant sąlygas jį skatinti ir palaikyti.

 

Skatinimas išsikalbėti


„Aš tiesiog skatinau juos išsikalbėti, nusiraminti, džiaugtis, kad jiems, ko gero, pavyko išlipti sausiems iš balos ir, kas svarbiausia, išgelbėti savo bičiulius. Iš tikrųjų jiems nereikėjo padėti įveikti streso, jie tai darė patys, mes (vadovybė) tik stengėmės, kad jie atgautų ryžtą, atsikratytų beprasmybės jausmo, užtikrinome juos, kad viskas, ką jie darė ir ką dabar jaučia, yra normalu".

 

Karinių vienetų vadų apklausa


Vienas ryškiausių potencialiai trauminių įvykių, su kuriuo gali susidurti vadas, yra kario mirtis ir po jos kariniame vienete ir tarp artimųjų, likusių namuose, pasireiškianti reakcija - sielvartas. Sielvartas vieneto kariams pasireiškia skirtingai, tačiau jis vis tiek gali paveikti karinį vienetą kaip visumą, pakenkti bendram darbui. Vado veiksmai po netekties turėtų padėti daliniui ir šeimoms susidoroti su ja ir atgauti psichologinę pusiausvyrą. Į netektį sureagavęs vadas leidžia kariams gedėti ir į problemą žvelgia plačiau, galvodamas apie prasmingą paramą vieneto kariams tuo metu, kai jos jiems daugiausiai reikia.

 

Labai svarbu pagerbti žuvusįjį ir įprasminti jo netektį. Skyriuje Kaip elgtis, kai reikalai pakrypsta nepageidautina linkme pateikta istorija apie žuvusiųjų pagerbimo ceremoniją, surengtą keleto karinio vieneto karių garbei. Ne visada operacijų metu galima surengti žuvusiųjų pagerbimo ceremoniją. Vis dėlto žuvusį karinio vieneto karį būtina kaip nors pagerbti. Liūdesio valandą vadas privalo skirti laiko sustoti ir susimąstyti apie netektį.

 

Žuvusiųjų pagerbimas


„Apšaudymas raketomis prasidėjo vėlų vakarą. Žuvo du karinio vieneto kariai. Mes buvome priešakiniame sargybos poste, o aplinkui per daugelį mylių nė gyvos dvasios. Reikėjo kažką daryti su kūnais, nes dėl per didelio pavojaus sraigtasparniai negalėjo atskristi.
Iš pradžių mirusiųjų kūnai buvo palikti netoli nuo tos vietos, kur vaikinai laikė savo reikmenis. Man ir kitiems būrio puskarininkiams tai ne itin patiko. Pirma, tai galėjo demoralizuoti vaikinus, kai kitą rytą atėję pasiimti savo daiktų, jie pamatys žuvusiųjų kūnus, antra, palikę juos ten, kaip mums atrodė, parodėme jiems nepagarbą.
Nutarėme perkelti žuvusiuosius į sodą, paguldyti apsaugotoje vietoje po dideliu medžiu ir uždengti. Šis paprastas gestas labai padėjo išspręsti nejaukią situaciją ir geriau pasirengti tam, kas mūsų dar tik laukė. Vėliau mes kambaryje, kuriame žuvo kariai, pakabinome lentelę su jų pavardėmis."


Knygos apžvalgininkas

 

Žuvusiųjų pagerbimo ceremonijos gali būti rengiamos tarptautinės operacijos metu ir pakartotos sugrįžus namo. Šios ceremonijos yra labai prasmingos, jei jų metu naudojami daliniui reikšmingi simboliai ir jas planuojant dalyvauja vieneto kariai.

 

Labai svarbu, kad po karinio vieneto kario žūties vadas leistų kariams gedėti. Pavyzdžiui, vadas gali leisti vieneto kariams kurį laiką pailsėti, o jam pavaldiems karininkams priminti, kad gedulas greičiausiai nesibaigs tuoj po pagerbimo ceremonijos. Vadas gali parodyti asmeninį pavyzdį ir pakalbėti apie tai, ką daliniui reiškia kario netektis. Atvirai parodydamas savo reakciją, vadas padėtų susiformuoti dalinyje mikroklimatui, kai gedėti nebūtų gėda. Nors vadas gali ir nesijausti esąs tinkamai parengtas spręsti problemas, susijusias su vieneto kario netektimi, kariai tikėsis vado pagalbos, o šeimos nariai - kad vadas asmeniškai praneš apie kario žūtį. Pats spręsdamas problemas, susijusias su kario netektimi, vadas parodo, kaip vieneto kariams derėtų rūpintis vieniems kitais.

 

Vadas padės daliniui atsigauti, kalbėdamas apie aukos prasmę. Vadas gali padėti kariniam vienetui žvelgti į ateitį pabrėždamas kario indėlio reikšmę, jo aukos prasmę ir išreikšdamas viltį, kad vienetas toliau tęs savo misiją.

 

Išgyventi kario netektį greičiausiai nebus lengva nei daliniui, nei vadovybei. Dalinių vadams būtina turėti žmogų - kolegą ar kapelioną, kuris padėtų jiems susidoroti su savo emocinėmis reakcijomis. Daugelyje valstybių kapeliono parama, jo patarimas ar ganytojiškas žodis yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių kariams atsigauti. Kai kuriose šalyse kapeliono funkcijas atlieka psichologinės paramos specialistai.

 

Ne visi potencialiai trauminiai įvykiai yra susiję su vieneto kario žūtimi. Vadai turi mokėti atpažinti potencialiai trauminius incidentus ir suformuoti tokią aplinką, kuri skatintų karius atgauti psichologinę pusiausvyrą.

 

Kuo gali padėti vadas?

 

  • Duoti laiko ramiai apmąstyti įvykius.
  • Surinkti žmones kartu tinkamoje aplinkoje ir tinkamu laiku.
  • Sudaryti sąlygas, kad karys galėtų reaguoti į įvykius ir kaip asmuo, ir kaip grupės narys.
  • Pažymėti kario pasiaukojimą ir patirtį.
  • Organizuoti renginį karinio vieneto karių pagalba.
  • Prireikus pasikviesti į pagalbą specialistą.

 

 

Skaityti kitą skyrių: Neformali bičiulių pagalba

 

Tekstas iš knygos "Psichologinės paramos teikimas visuose tarptautinės operacijos ciklo etapuose: vado knyga - vadovas". Knygą PDF formatu galite atsisiųsti čia.

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2018-01-22
Sprendimas: Fresh Media