Budinčios pajėgos

Lietuvos kariai NATO greitojo reagavimo pajėgų veikloje

XXI a. pradžios įvykiai parodė, kad valstybių saugumo principai turi keistis, nes išorinė grėsmė nebūtinai gali materializuotis konkrečios priešiškos valstybės ginkluotųjų pajėgų veikla, o tradiciniai karo principai jau tampa mažai aktualūs. Šiuolaikinės grėsmės tampa vis „mobilesnės" ir gali pasireikšti bet kurioje pasaulio vietoje, bet kuriuo metu. Bet kurios krizės poveikis šiuolaikinėje tarptautinio terorizmo epochoje gali sklisti neribotais atstumais. Tokiomis sąlygomis niekas negali jaustis saugus, jei neturi galimybių užgniaužti potencialių pavojų ten, kur jie kyla, jų pirminėje vystymosi fazėje.

NATO - organizacija, kurios pirminė užduotis buvo užtikrinti kolektyvinį saugumą atsakant į šaltojo karo keliamus pavojus, buvo orientuota į tradicinio pobūdžio karinius veiksmus ir atitiko XX a. antros pusės karinių koncepcijų reikalavimus. Siekiant išlaikyti gebėjimą efektyviai reaguoti į kylančias šiandienines grėsmes, kilo būtinybė iš esmės reformuoti NATO veiklą - pertvarkkyti Aljanso struktūrą, reikalavimus pajėgoms, procedūras ir įgyvendinti naujas iniciatyvas, kurių pagrindinė - NATO greitojo reagavimo pajėgų sukūrimas.

Sprendimas sukurti NRF (angl. NATO Rersponce Forces) - NATO greitojo reagavimo pajėgas, buvo priimtas Prahoje 2002 metais per NATO viršūnių susitikimą. NRF koncepcija pradėta realizuoti 2003 m., o pirminius operacinius pajėgumus pasiekė 2005 m. NRF sukūrimas - pirmas žingsnis kuriant naują NATO, galinčią efektyviai ir laiku reaguoti į visų tipų grėsmes. NATO greitojo reagavimo pajėgos turi integruotus ir absoliučiai sąveikius sausumos, oro, jūrų pajėgumus, vadovaujamus vieningos karinės vadovybės. Prireikus šios pajėgos per trumpą laiką gali būti perdislokuojamos į bet kurį pasaulio tašką ginti kolektyvinį Aljanso saugumą. NRF gali vykdyti visų tipų misijas, pradedant aukšto intensyvumo kovos veiksmais priešo teritorijoje, antiteroristiniais, krizių valdymo veiksmais, baigiant humanitarinėmis ar gyventojų evakavimo užduotimis. NRF sukūrimas nereiškia, kad jos bus vienintelės NATO operacinės pajėgos, tiesiog jos dėl aukšto pasirengimo (į įvykio vietą perdislokuojamos per 5-30 dienų.) NATO operacijos vietoje bus pirmosios ir veiks tol, kol atvyks papildomi NATO šalių pajėgumai.

2005 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Lietuvos karių budėjimui NRF. Jau nuo tų pačių metų sausio 14 d. į NATO greitojo reagavimo pajėgų operacijas buvo pasirengęs išvykti Lietuvos kariuomenės vandens valymo vienetas, sudarytas iš Marijampolėje dislokuoto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono vandenvalos specialistų. Lietuvos kariai savo pirmąjį budėjimą pradėjo ketvirtame NRF cikle. Tuo metu NRF savo gretose sutelkė 17 tūkstančių karių ir jau galėjo vykdyti bet kokią užduotį.

Lietuvos kariuomenės vandens valymo vienetas dalyvavo pirmojoje NRF operacijoje. Spalio 8 d. Pakistane įvyko ypač stiprus žemės drebėjimas, ir vietos vyriausybė paprašė NATO suteikti pagalbą nukentėjusiems gyventojams. Nors lietuvių vandens valymo specialistų budėjimas NATO greitojo reagavimo pajėgose formaliai buvo pasibaigęs, jie buvo per 15 dienų dislokuoti į nukentėjusią nuo žemės drebėjimo Arja provinciją. Kartu su lenkų inžinieriais buvo paruošta vieneto darbo vieta Bago miestelyje ir pradėtas valyti Malo upės vanduo. Vanduo buvo tiekiamas vietos gyventojams, Nyderlandų karinių pajėgų ligoninei, britų kalnų inžinieriams. Misija truko tris mėnesius, jos metu buvo išvalyta 363 300 litrų vandens.

Nuo 2005 m. liepos NRF budėjimą pradėjo vienas iš SOJ eskadronų „Aitvaras-05". Jis prisijungė prie NRF-5 veiklos. 2006 m. pirmąjį pusmetį (NRF-6), jį pakeitė „Aitvaras-06". NRF-7 dalyvavo vienas Lietuvos KJP laivas, o NRF-8 Lietuvos kariai nedalyvavo. NRF-9 buvo deleguotas vienas KJP laivas, o nuo 2008 m. sausio NRF-10 cikle budėjo SOJ karių eskadronas ir vandens valymo specialistai.

2010 m. sausio 1 d. NATO greitojo reagavimo pajėgų keturioliktoje pamainoje (angl. NATO Response Force, NRF-14) budėjimą pradėjo trišalis Lietuvos, Estijos ir Latvijos Baltijos batalionas. NATO greitojo reagavimo pajėgose budėjęs trišalis Baltijos batalionas suformuotas 2007 m. rugsėjo mėn., batalionui vadovo Lietuva. Baltijos batalioną sudarė Estijos ir Lietuvos kariniai padaliniai ir Latvijos štabo kariai. Baltijos batalionui Lietuva skyrė dvi mechanizuotąsias pėstininkų kuopas, štabo ir paramos kuopą bei logistinės paramos kuopą (iš viso apie 600 karių), Estija - mechanizuotąją pėstininkų kuopą, žvalgybos ir logistinės paramos būrius. Lietuva taip pat skyrė į budėjimą karius į įvairius NRF-14 štabus ir nacionalinį paramos elementą, kuris rėmė visą Lietuvos kariuomenės kontingentą NRF-14 (iš viso virš 40 karių).

NRF-14 sausumos pajėgų komponente Baltijos batalionas budėjo 2010 m. Pirmąjį pusmetį. NRF-14 sausumos komponentui vadovavo Danija. Komponentą sudarė pėstininkų brigada, kovinės paramos ir logistinės paramos vienetai. NRF-14 sausumos komponentas - daugianacionalis, jame be Baltijos šalių ir Danijos karinių vienetų budėjo Bulgarijos, Čekijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Norvegijos, Nyderlandų, Rumunijos ir Vengrijos kariniai vienetai. NRF-14 budėjimas baigėsi 2010 m. birželio 30 dieną.

2010 m. Liepos 1 d. budėjimą NATO greitojo ragavimo pajėgose  pradėjo Lietuvos kariuomenės išminavimo būrys, sudarytas iš Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių. Apie 30 Lietuvos išminuotojų antrąjį 2010 m. pusmetį budėjo penkioliktoje NRF pamainoje Lenkijos išminavimo kuopos sudėtyje. 

Nuo 2011 metų įgyvendinant NATO reformą ir pakeitus NATO greitojo reagavimo pajėgų koncepciją, pamainų budėjimai NRF trunka vienerius metus.

2011 metų sausio 1 d. budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgose pradėjo iš Karinių oro pajėgų karių suformuotas Oro uosto terminalo aptarnavimo vienetas ir Karinių jūrų pajėgų išminavimo laivas „Sūduvis" (M52).

Be Oro uosto terminalo aptarnavimo vieneto ir laivo „Sūduvis" NATO greitojo reagavimo pajėgose 2011 m. taip pat budėjo iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono karių suformuota Pajėgų apsaugos kuopa - apie 100 karių.

2012 metais į NATO greitojo reagavimo pajėgas, kurių budėjimas tęsėsi visus metus, Lietuvos kariuomenė skyrė Spcialiųjų operacijų pajėgų padalinį, logistikos vienetų suformuotus Judėjimo kontrolės ir vidutinių sunkvežimių bei vandenvalos padalinius. Karinės oro pajėgos į NRF budėti skyrė tarsporto lėktuvą C-27J "Spartan".

2013 m. sausio 1 d. budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose (angl. sutr. NRF) pradėjo apie 200 Lietuvos karių iš Karinių oro pajėgų, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono, Specialiųjų operacijų pajėgų ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo bataliono.

NRF pajėgose 2013 metais budės iš Lietuvos kariuomenės KOP pajėgų suformuotas Oro uosto terminalo aptarnavimo vienetas.

Jei būtų priimtas sprendimas aktyvuoti NATO pajėgas operacijos rajone bus pasirengęs budėti Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos sprogmenų neutralizavimo būrys. Prireikus išminuotojai atliktų standartinių ir improvizuotų sprogmenų neutralizavimo operacijas, užterštos vietovės žvalgybą ir valymą nuo sprogmenų.

2013 NATO greitojo reagavimo pajėgose budės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo bataliono 2-oji kuopa, kuri NRF aktyvavimo atveju atliktų Pajėgų apsaugos kuopos funkcijas.

Daugiau informacijos apie NRF (anglų kalba)

Lietuvos kariai Europos Sąjungos kovinių grupių veikloje

Lietuvos kariai Europos Sąjungos kovinių grupių veikloje  Kovinės grupės (angl. Battle Groups, pranc. Les groupements tactiques) - Europos Sąjungos (ES) greitojo reagavimo pajėgos. Kovinių grupių koncepcija buvo patvirtinta 2004 metais. Samprata buvo parengta Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos tais pačiais metais pateiktų pasiūlymų pagrindu. Pirmą kartą galimybė ateityje sukurti ES greitojo reagavimo pajėgas buvo paminėta Europos vadovų tarybos susitikimo Helsinkyje susitarimuose. 2003 metais buvo patvirtinta ES greitojo reagavimo koncepcija, kuri tapo pagrindu 2004 metais patvirtintai Kovinių grupių koncepcijai.

Koncepcija numato, kad kovinės grupės - tai aukštos parengties, greitai išskleidžiamos, daugianacionalinės jungtinės pajėgos, galinčios savarankiškai vykdyti operacijas arba veikti didesnės operacijos pradinėje fazėje. ES kovinės grupės yra pasirengusios į operaciją išvykti per 5-10 dienų po to, kai yra priimamas politinis sprendimas, ir operacijos vietoje išsilaikyti nuo 30 iki 120 dienų. Vieną kovinę grupę sudaro apie 2 tūkst. karių. Kovinės grupės operacijas gali vykdyti bet kur už ES ribų 6 tūkst. kilometrų aplink Briuselį spinduliu.

Pirmoji kovinė grupė pradėjo budėti 2005 m. pradžioje. Kaip numatyta koncepcijoje, nuo 2007 metų pradžios kiekvieną pusmetį budi po dvi kovines grupes, tai leidžia ES vienu metu vykdyti dvi skirtingas greitojo reagavimo operacijas beveik tuo pačiu metu. Kovinių grupių rotacijos planas sudaromas keleriems metams į priekį. 2008 m. pirmąjį pusmetį budi Šiaurės (angl. Nordic) kovinė grupė (Švedija, Suomija, Norvegija, Estija ir Airija) ir bendra Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Portugalijos kovinė grupė. Antrąjį šių metų pusmetį budės bendra Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Belgijos ir Liuksemburgo, taip pat Jungtinės Karalystės kovinės grupės.

Kovinių grupių koncepcija yra parengta remiantis NATO greitojo reagavimo pajėgų (angl. NATO Response Force, NRF) pavyzdžiu, tačiau kovinės grupės ir NRF skiriasi tiek savo dydžiu, tiek numatomų užduočių pobūdžiu.

2010 m. sausio 1 d. Lietuvos kariai pradėjo pusmečio budėjimą Europos Sąjungos greitojo reagavimo pajėgų kovinėje grupėje (angl. EU Battle Group).
Lietuvos kontingentą ES kovinėje grupėje sudarė Karaliaus Mindaugo mechanizuotojo pėstininkų bataliono motorizuotoji pėstininkų kuopa su aprūpinimo būriu, taip pat civilių ir karių bendradarbiavimo grupė (parengta Krašto apsaugos savanorių pajėgų), karo policijos skyrius, tarptautiniam štabui priskirti kariai ir nacionalinis paramos elementas - iš viso apie 150 karių. Kartu su lietuviais ES kovinėje grupėje budėjo kariai iš Lenkijos, Latvijos, Slovakijos ir Vokietijos. Budėjimą EU kovinėje grupėje Lietuvos kariai baigė 2010 m. birželio 30 dieną.

Lietuvos kontingentą 2013 metų II pusmetyje budinčioje ES kovinėje grupėje sudarys Karaliaus Mindaugo mechanizuotojo pėstininkų bataliono motorizuotoji pėstininkų kuopa. Kartu su lietuviais ES kovinėje grupėje budės kariai iš Didžiosios Britanijos, Švedijos, Olandijos ir Latvijos. Budėjimą EU kovinėje grupėje Lietuvos kariai baigs 2013 m. gruodžio 31 dieną.

Daugiau informacijos apie ES Kovines grupes (anglų kalba):
http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cmsUpload/Battlegroups_February_07-factsheet.pdf

http://www.euractiv.com/en/security/eu-battlegroups-archived/article-150151