Bosnija ir Hercegovina

Bosnija ir Hercegovina 1991 m. paskelbė apie apsisprendimą egzistuoti nepriklausomai nuo Jugoslavijos federacijos. Skirtingai nei kitose buvusios Jugoslavijos respublikose čia nėra vienos ryškiai skaičiumi dominuojančios etninės grupės. Bosnijoje išsiskyrė trys didžiausios etninės grupės: bosniai (44 proc.), serbai (31 proc.), ir kroatai (17 proc.). Toks susiskaldymas nulėmė tai, kad šioje šalyje kovos dėl nepriklausomybės buvo ypač žiaurios. Tiek Serbija, tiek Kroatija turėjo teritorinių interesų Bosnijoje. Serbų ir kroatų ginkluotosios pajėgos užimtose teritorijose vykdė etninius valymus. Įsikišus NATO pajėgoms 1995 m. kovos pradėjo rimti. Buvo pasiekta politinių susitarimų, kuriems įgyvendinti prireikė 60 tūkstančių NATO karių, dalyvavusių operacijoje IFOR (angl. Implementation Force). Vėliau šią misiją pakeitė SFOR (angl. Stabilisation Force). Operacija pradėta 1996 metais pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1088, suteikusią mandatą pradėti taikos įvedimo operaciją. Nuo 2004 m. gruodžio mėn. vadovavimą misijai iš NATO perėmė ES.

Lietuva šioje operacijoje dalyvavo nuo 1996 metų. Misijose Bosnijoje ir Hercegovinoje yra tarnavę maždaug 700 Lietuvos karių (LITPLA, LITCOY, BALTCON, BALTSQN, SFOR). 1996 m. IFOR operacijos metu čia žuvo pirmasis Lietuvos taikdarys vyr. ltn. Normundas Valteris (LITPLA-4).

Bosnijoje IFOR ir SFOR operacijų kontekste Lietuvos kariai pirmą kartą dalyvavo NATO vadovaujamose tarptautinėse operacijose.Kai situacija stabilizavosi, buvo priimtas sprendimas šioje šalyje mažinti tarptautines pajėgas.

2003 m. vasario mėnesį iš operacijos Bosnijoje ir Hercegovinoje į operaciją Kosove perkeltas Danijos batalionas; kartu su juo - ir jam priskirtas Baltijos šalių kontingentas BALTSQN (angl. Baltic Squadron). Kontingente, pasikeisdami pamainomis, tarnavo kariai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Karių užduotis buvo padėti palaikyti viešąją tvarką, patruliuoti atsakomybės rajone, budėti kontrolės postuose, teikti pagalbą humanitarinėms organizacijoms, saugoti objektus.

Tarptautinė operacija "ALTHEA"

Europos Sąjungos operacija „ALTHEA" prasidėjo 2004 m. gruodžio 2 d. Tai trečioji ir kol kas didžiausia ES karinė operacija (dalyvauti joje buvo pasiųsta 7000 karių) bei antroji ES vadovaujama karinė operacija (pirmoji - „Concordia" Makedonijoje 2003 m.), naudojant „Berlin plus" mechanizmą (galimybė ES naudotis NATO kariniais ir planavimo pajėgumais bei žvalgybine informacija ES vadovaujamose operacijose).

Operacijos „ALTHEA" uždavinys - operacijos rajone užtikrinti saugią ir stabilią aplinką operacijos rajone, užkirsti kelią galimoms konfliktinėms situacijoms, kontroliuoti Bendrosios taikos sutarties (taip pat žinomos kaip Paryžiaus / Deitono taikos sutartis) sąlygų vykdymą siekiant užtikrinti, kad visi ES ir tarptautinės bendruomenės dalyviai galėtų vykdyti savo įsipareigojimus prisidėdami prie taikaus Bosnijos ir Hercegovinos vystymosi. Tarptautinės ginkluotosios daugianacionalinės ES pajėgos (angl. European Force, EUFOR) remia ir Bosnijos ir Hercegovinos kariuomenės mokymą bei pajėgumų vystymą. EUFOR „ALTHEA", taip pat, yra visapusiškos ES paramos Bosnijai ir Hercegovinai dalis integruojant šalį į euroatlantinę erdvę.

2011 m. spalio mėn. ES Politinis ir saugumo komitetas priėmė sprendimą rekonfiguruoti operacijos pobūdį. Numatyta, kad EUFOR pajėgas sudarys iki 500-600 karių. Didelis dėmesys buvo skirtas pakankamo rezervo išlaikymui. ES valstybės narės nepritarė operacijos vado siūlymui rezervui panaudoti ES kovines grupes, todėl pagal susitarimą su NATO, rezervo funkcijas ALTHEA vykdo operacinių rezervo pajėgų batalionas (Operational reserve forces - ORF). 2012 m. pavasarį buvo pritarta atnaujintai operacijos koncepcijai (CONOPS) ir operaciniam planui (OPLAN). Šiuo metu misijoje dalyvauja 599 kariai.

Lietuvos kariuomenė dalyvavimą Europos Sąjungos operacijoje „Althea" Bosnijoje ir Hercegovinoje baigė 2010 m. gruodžio 20 d. Per šešerius metus šioje operacijoje misiją atliko 12 Lietuvos karininkų.